Ekspedicija “Balstoskandija 2016″ kvietė lietuvius vienytis | Apžvalga

Pasaulio lietuviai

  • Ekspedicija "Balstoskandija 2016" kvietė lietuvius vienytis

  • Data: 2016-12-08
    Autorius: Gerimantas Statinis

    Konferencija Liubeke

    Baltoskandija – terminas, sugalvotas Švedijos fizinės geografijos profesoriaus Steno de Geero XX a. pradžioje. Šį terminą geopolitine prasme pirmasis pavartojo Estijos Tartu Universiteto profesorius Edgaras Kantas. Polemizuodamas su juo, Lietuvos geografijos tėvas profesorius Kazys Pakštas šį terminą apibrėžė taip, kaip jis suprantamas dabar. Tarpukario Lietuvoje populiarindamas Baltijos ir Skandinavijos kraštų vienybę, jis lankėsi visų šio regiono valstybių sostinių universitetuose, kur skaitė paskaitas apie Baltoskandijos idėją. Ją įprasmino nedidelėje knygutėje anglų kalba, išleistoje Čikagos Lietuvių kultūros instituto 1942 m.

    2016 m. liepos 30 dieną iš Vilniaus startavo ekspedicija „Baltoscandia 2016“. Tai žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100“ pirmasis etapas, kurio metu dalyviai buvo pasiryžę apkeliauti aplink Baltijos jūrą ir pakeliui vyksiančiose konferencijose bei susitikimuose su lietuvių bendruomenėmis skleisti profesoriaus K. Pakšto puoselėtą Baltoskandijos idėją, vienyti pasaulio lietuvius ir juos suburti Lietuvos Respublikos šimtmečio minėjimui.

    Enciklopedija pateikia tokį ekspedicijos apibrėžimą – lot. expeditio – išdėstymas, žygis: mokslinė, tiriamoji ar kitokia išvyka į kokią nors vietovę. Ekspedicija yra tikslinė, o kartu ir pažintinė kelionė, turinti labai konkrečias užduotis ir tikslus, kurios metu siekiama pačiais efektyviausiais būdais juos įgyvendinti. Ekspedicija turi mokslinį, kultūrinį ar istorinį pagrindą ir visuomet būna įamžinama, todėl turi išliekamąją vertę, tuo ji skiriasi nuo kitų kelionės rūšių.

    Matas Šalčius, Kazys Pakštas ir Antanas Poška yra patys iškiliausi tarpukario Lietuvos keliautojai, garsinę Lietuvą visame pasaulyje. M. Šalčius – plunksnos meistras, K. Pakštas – geografijos profesorius, A. Poška – indologijos garbės daktaras. Tai – tikras triumviratas, kertiniai akmenys, ant kurių ekspedicijos dalyviai pasiryžo pastatyti Lietuvos keliautojams virtualų paminklą. Šie žmonės buvo idealistai, jie šiandien vienija žurnalistus, geografus ir keliautojus. Būtent šių visuomeninių organizacijų – Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo, Lietuvos geografų draugijos, VšĮ „Baltoskandijos akademijos“ ir „Klajūnų klubo“ – nariai leidosi į „Baltoscandia 2016“  ekspediciją, pasiryžę skleisti Baltijos šalių vienybės idėją.

    Pirmoji konferencija įvyko Prezidento Valdo Adamkaus vardo bibliotekoje-muziejuje, įsikūrusioje prie VDU (tarpukaryje buvusioje Užsienio reikalų ministerijoje). Bibliotekos vadovas Arūnas Antanaitis palinkėjo apmąstyti aplankytas vietas, sekti prof. K. Pakšto pėdsakais ne tik keliaujant, bet ir visuomeniniame gyvenime. Antroji konferencija Gdansko universitete parodė, kad ir lenkams įdomi Baltoskandijos idėja, kad mus vienija istorinės šaknys. „Netgi vilniukai – išeiviai iš Vilnijos krašto – garsūs lenkų mokslo, meno ir politikos žmonės, taip pat mūsų bendras kultūros palikimas“, – pridėjo Vilnijos mylėtojų draugijos vadovė Božena Kisiel. Trečioji konferencija Liubeke vyko garsiajame Hanzos pirklių sąjungos mieste. Pranešėjas dr. Manfredas Eickholteris kalbėjo, kad mus vienija tas pats Baltijos vanduo, žuvys ir tos pačios ekologinės problemos. Kopenhagoje buvo surengta ketvirtoji ekspedicijos „Baltoscandia 2016“ konferencija, kurioje dalyviai bendravo su Danijos Karališkosios Geografų draugijos nariais ir jos viceprezidentu prof. Henriku Breuningu-Madsenu. Ši garbi draugija įkurta 1876 m., vienas jos įkūrėjų buvo garsus danų šiaurės tyrinėtojas Knudas Rasmussenas. Šią organizaciją, turinčią kelis tūkstančius narių, globoja Danijos karalienė.

    Lietuviškus pėdsakus žygio dalyviai aptiko vienoje gražiausių Danijos pilių – Kronborgo arba Hamleto pilyje, kuri įtraukta į UNESCO paminklų sąrašą. Čia vykstančiuose Vilijamo Šekspyro festivaliuose dalyvauja garsiausi pasaulio aktoriai. Vienas žymiausių Hamleto vaidmens atlikėjų Johnas Gielgudas, 1939 m. suvaidinęs pagrindinį šios dramos vaidmenį, yra kilęs iš garsios lietuvių Gelgaudų giminės. Garbių svečių sąraše ir Eimunto Nekrošiaus „Hamletas“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Andrius Mamontovas.

    Švedijos mieste Lunde, romaninėje XI a. katedroje, požeminėje kriptoje, lietuvius užkalbino lenkas iš Krokuvos Andžėjus Kowalunas ir paklausė, ar mes lietuviai. Ano seneliai buvo kilę iš Vilniaus ir jis pats prisimena lietuvišką jo frazę „kad tave kur perkūnas…“ , tačiau iki šiol nežino, ką ji reiškia. Ekspedicijos dalyviai ponui Andžėjui išvertė senelio vartotą frazę ir papasakojo savo kelionės tikslą. Šis, susidomėjęs žygio misija, paprašė padėti jam surasti prosenelių kapą Vilniuje… „Tai vilniukų pėdsakai, o mūsų užduotis – puoselėti žmonių diplomatiją ir nešti žinią apie Lietuvos vardą, kuri yra vienas svarbesnių akcentų ekspedicijoje „Baltoskandija 2016“, – teigė vienas iš ekspedicijos organizatorių.

    Ales Stenar (Olės akmenys) – „Švedijos Stounhendžas“ – stiprios energetikos vieta. Ant jūros kranto stūksantys akmenys mena vikingų laikus. Laivo kontūrus primenantys akmenų statinys, anot istorikų, buvo ritualinių apeigų vieta, gynybinis fortas, o taip pat astrologinė regykla. Čia ekspedicijos dalyviai sutiko išeivius iš Šiaulių, Arvydą ir Renatą Rakauskus, kurie šioje šalyje gyvena jau nuo 2005 m. Jie vieni pirmųjų sutiktų lietuvių, įrašiusių į Lietuvos šimtmečio knygą savo palinkėjimus.

    Prabėgus pirmajai ekspedicijos „Baltoskandija 2016“ savaitei,  keturi automobiliai ir dvidešimt dalyvių patraukė link Stokholmo. Nuo 1990 iki 1994 m. Švedijos sostinės  Norrmalmstorgo (Šiaurės lygumos) turgaus aikštėje vykdavo mitingai, palaikantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybę. Čia pastatytas paminklas, skirtas trims Baltijos šalims ir šiems įvykiams paminėti. Susipažinę su Švedijos sostine, žygeiviai dalyvavo konferencijoje, skirtoje paminėti prof. K. Pakšto idėją, suvienyti Baltijos ir Skandinavijos šalis į vieną regioną. Buvo prisimintas švedų geografas prof. Stenas de Geeras – vienas pirmųjų Baltoskandijos pavadinimo kūrėjų. Stokholmo universiteto profesorius emeritas Thomas Lundenas ne kartą minėjo prof. K. Pakštą ir Lietuvą.

    Lietuvių ekspedicijos pranešėjai konferencijoje priminė, kad profesionaliosios geografijos kūrėjo K. Pakšto mokslinius, pedagoginius nuopelnus įvertino ir švedai. 1933 m. Švedijos geografų ir antropologų draugija jį apdovanojo garsaus Arkties tyrinėtojo Salomono Augusto Andree medaliu, kuris įteikiamas tik vieną kartą per metus. 1939 m. gegužės 26 d. Švedijos karalius prof. K. Pakštui skyrė Vazos riterio ordiną.

    Po konferencijos ekspedicijos dalyviai įteikė Stokholmo universiteto atstovams A. Poškos nuotrauką, kurioje jis 1928 m. užfiksuotas ant motociklo kelionėje  aplink Baltijos jūrą. Nuotraukos apačioje paliktas užrašas: „Antanas Poška (1903–1992) Lietuvių keliautojas ir tyrinėtojas, Kalkutos universiteto indologijos garbės daktaras“. Tarpukaryje Upsalos universiteto studentas, esperantininkas Max Muller, parašė A. Poškai laišką, klausdamas apie lietuvių ir indų kalbos, papročių, tikybos ir kultūros giminystę. Tai buvo viena iš pagrindinių motyvacijų A. Poškai kartu su žurnalistu M. Šalčiumi leistis į kelionę su motociklu per Europą, Afriką ir Aziją iki Indijos. Apie tai A. Poška rašė savo knygoje „Nuo Baltijos iki Bengalijos. Su gervėmis į pietus“.

    Ilgas važiavimas per Norvegiją ne vargino, bet stebino gamtos išskirtinumu – kalnų, krioklių ir fiordų vaizdai suteikė keliautojams adrenalino, todėl važiuojant nebuvo kada snausti netgi ir vėlų vakarą.  Susitikimas Norvegijoje su Bergeno lietuvių bendruomenės atstovais virto gyva pasidalinimo savo patirtimi diskusija. Bendruomenės narys Kęstutis Kaupas pasakojo, kad Bergene gyvena apie du tūkstančius lietuvių. Jiems čia gyvenant tautinė savimonė pasidarė kur kas stipresnė, matant norvegus išdidžiai puoselėjant savo nacionalines vertybes. Per Valstybės dieną jie ne tik susirinkę giedojo Tautinę giesmę, tačiau aitvarų pagalba į padangę iškėlė 400 m2 trispalvę. Apie tai su nuostaba rašė norvegų spauda.

    Susitikimas su lietuviais Bergene

    Žuvų turgavietėje sutiktas italas Markas su mumis ne tik pasisveikino lietuviškai, tačiau ėmė vardinti jam žinomus lietuviškus žodžius. Jo bendradarbis lietuvis Rolandas išmokė jį lietuviškų frazių, o to įkvėptas jis lankėsi Lietuvoje. Suvenyrų parduotuvėje krantinėje sutikome Eglę ir Romaną, kurie palinkėjo niekada neprarasti noro ieškoti ir surasti lietuvių, kurie išsibarstę po visą margą pasaulį.

    Lofotenų salų pavadinimas reiškia lūšies pėdą, tai – Norvegijos žemės už poliarinio rato, garsėjančios neįprastai patraukliu savo kraštovaizdžiu. Šalia salų yra garsus Moskenes sūkurys, kuris atsiranda dėl potvynių ir atoslūgių – jį savo romane yra aprašęs rašytojas Žiulis Vernas. Klimatas čia pakankamai šiltas dėl Golfo srovės ir jos atšakų įtakos, todėl kalnų papėdėse žaliuoja vešli aug­menija. Kalnų smailės aštrios, kartais iš vandens šaunančios stačiai į viršų, tačiau jau rugpjūčio pabaigoje jose ima boluoti sniego lopiniai. Vikingų muziejuje Lofotre „Baltoscandia 2016“ ekspedicijos dalyviai apžiūrėjo valties formos dviejų galų namą, kuriame galima susipažinti su vikingų buitimi ir gyvenimo būdu. Netikėta staigmena – vikingų rūbais vilkinti ir ekskursijas vedanti sutikta lietuvaitė Viktorija. Ji Vilniuje studijavo skandinavistiką, o dabar tęsia vikingų epochos ir senosios norvegų kalbos studijas Oslo universitete. Viktorija papasakojo apie vikingų ir kuršių ryšius, ką bendro turėjo to meto lietuvių ir skandinavų gentys. Muziejuje galima paragauti vikingų midaus ir sriubos, čia pat ruošiamos ant ugniakuro, paskanauti vytintos menkės, kuri 10 metų laikoma nepraranda savo maistinių savybių.

    Šiauriausias Europos kyšulys Nordkapas – 307 m aukščio uola, besileidžianti į Arkties vandenyną. Tai traukos vieta, kurioje lankėsi garsieji viso pasaulio keliautojai ir įvairių šalių karaliai. Čia per metus apsilanko per 200 tūkstančių turistų. Pavadinimą kyšuliui 1553 m. davė anglų keliautojas Richardas Chancelloras, kuris ieškojo šiaurės rytų jūrų kelio į Aziją. Nordkape lankėsi ir Baltoskandijos idėjos puoselėtojas prof. K. Pakštas, kurio pėdsakais ekspedicijos dalyviai ir keliavo. Didžiausia staigmena – sutiktas lietuvis Mykolas Masiukas, kuris yra Nordkapo turizmo centro direktorius. Pasirodo, šiame atšiauriausiame Europos taške dirba per 30 lietuvių.  Jie papasakojo apie šio pasaulio karšto ypatumus, muziejaus ekspoziciją, pavaišino norvegiškais blynais su aviečių uogiene ir įteikė diplomus, įrodančius, kad per Žolinę buvo aplankytas Nordkapas.

    Po Nordkapo „Baltoscandia 2016“ ekspedicijos kelias pasisuka namų link: iki šiol jis tolo, o dabar ima artėti link Lietuvos. Kiruna aplankoma dėl jos garsėjančių geležies rūdos kasyklų. Nusileidę į puskilometrio gylį, keliautojai pajuto deguonies stygių, ėmė žiovauti ir pasidarė mieguisti. Požeminiame muziejuje galima susipažinti su kalnakasybos istorija bei ekologišku išmaniųjų technologijų gamybos procesu. Kiruna – tai Švedijos samių sostinė, jų kalba reiškia „baltą paukštį“, čia yra įsikūręs jų parlamentas. Samiai arba lapiai turi savo vėliavą, tačiau valstybės neturi ir gyvena keturiose šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje ir Rusijoje. Jų kalba priklauso ugro finų kalbos grupei. Pagrindinis samių užsiėmimas – elnininkystė. Šiandien bandoma išsaugoti ir užfiksuoti jų unikalią kultūrą. Šalia samių parlamento puikuojasi didžiausia gotikos stiliumi pastatyta medinė bažnyčia.

    Pasiekus Baltijos jūros Botnijos įlanką, kraštovaizdis keičiasi, kalnus pakeičia kalvos, aukštapelkės ir miškatundrė.

    Turku universitete įvyko šeštoji konferencija, pristatanti ekspedicijos tikslus ir siekius. Konferencijoje dalyvavo Suomijos Geografų draugijos prezidentė Vanna Maki, pristačiusi draugijos istoriją ir veiklą. Konferencijoje dalyvavęs studentas iš Irano Davudas, sužinojęs tolimesnius mūsų ketinimus keliauti per pasaulį, pasisiūlė mums talkinti ir dienoraštyje įrašė: „Tikiuosi jus pamatyti Irane 2018 metais“. Bendra nuotrauka atminčiai šalia universiteto primins „Batoscandia 2016“ ekspedicijos apsilankymą senojoje Suomijos sostinėje. Turku katedroje yra išlikęs lietuviškas istorijos akcentas – koplyčia su Kotrynos Jogailaitės palaikais. Suomijos kunigaikštienė, Švedijos karalienė (1552–1569), jauniausia Zigmanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė, buvo Švedijos karaliaus Jono III žmona ir Zigmanto Vazos motina.

    Iš Helsinkio ekspedicijos dalyviai „Viking line“ keltu persikėlė į Taliną. Laivo denis trumpam virto radijo studija, kur portalui www.alkas.lt buvo įrašyta laida „Kelionių kompasas“. Joje „Baltoscandia 2016“ ekspedicijos dalyviai pasidalino savo įspūdžiais ir nuotykiais iš Skandinavijos šiaurės.

    Estijoje, viename iš seniausių Europos universitetų – Tartu universitete, įkurtame XVII a., konferencijoje buvo kalbama apie šio universiteto profesorių Edgarą Kantą ir jo Baltoskandijos idėją, kurią toliau išvystė prof. K. Pakštas. Estai taip pat turėjo savo idealistų ir keliautojų. Neseniai jie organizavo ekspediciją į Rusiją, Novosibirsko salas, kuriose perlaidojo savo garsų poliarinį tyrinėtoją Hermaną Valterį, mirusį 1901 m. Jis kartu su kitu, iš Estijos kilusiu, keliautoju Eduardu fon Toliu tyrinėjo Arktį ir ieškojo legendinės Sanikovo žemės.

    Rygos universitete įvyko paskutinioji „Baltoscandia 2016“ ekspedicijos konferencija. Pabaltijo valstybių sąjungos idėją rėmė ir latvių  veikėjai: K. Valdemaras, Z. Meirowiczius, poetas J. Rainis, J. Riteris. Šiuos klausimus svarstė daugelis politikų, svajojusių apie Baltijos valstybių konfederaciją ir jos sąjungą su Skandinavijos valstybėmis. „Jei lietuviams nepatiko, nesisekė Lenkijos, Rusijos, Vokietijos sudėtyje, tai dar yra Baltoskandijos galimybė“, – sakė Kauno ir Rygos universitetų geografijos profesorius K. Pakštas. Jis visus visur įtikinėjo, kas Pabaltijo valstybės esą mažos, pavojingoje zonoje, nusiaubtos karų, tragiško likimo. Išgelbėti galinti tik Baltoskandija. Buvo prisiminta, kad už nuopelnus baltų vienybei ir Balto­skandijai  prof. K. Pakštas 1938 m. buvo apdovanotas Latvijos Trijų žvaigždžių Komandoro ordinu.

    Latviai galbūt labiausiai supranta šią bendrą geopolitinės idėjos svarbą, tačiau jie atsargiai vertina šiandienos galimybes, netgi skeptiškai vertina XVII a. Kuršo turėtas Tobago kolonijas Karibų jūroje ir Gambijos kolonijas Afrikoje. Lietuviai bandė jiems prieštarauti – juk tai įdomu, kodėl nenupūtus istorijos dulkių ir nenukeliavus ten paieškoti pėdsakų, juk kolonijinių prekių prekyboje Kuršas lenkė Rusiją ir Švediją. Estai ir latviai, taip pat netrukus švęsiantys savo nepriklausomybės šimtmetį, buvo pakviesti prisijungti prie kelionės per pasaulį.

    Kelionė – tai jūsų asmeninė istorija, į kurią jūs įdedate ne tik fizines, tačiau ir dvasines pastangas. Suderinti tikslinę ir pažintinę ekspedicijos dalis nėra paprasta dėl laiko stokos. Dienotvarkė visuomet įsprausta į laiko rėmus. Estijoje žygeiviai aplankė Paidės ir Viljandžio pilis. Tai labai įdomūs istoriniai paminklai, Livonijos pilys, kuriose daugelis ekspedicijos dalyvių lankėsi pirmą kartą. Tartu „AHHAA“ Mokslo centras – vienas iš įdomesnių objektų šioje ekspedicijoje, kur galima patirti laiko ir istorijos tėkmę.

    Šioje kelionėje visur buvo minimi trys pagrindiniai tarpukario lietuvių keliautojai: prof. K. Pakštas, dr. A. Poška ir M. Šalčius. Jie buvo pasaulio pažinimo mokytojai, atvėrę lietuviams duris į pasaulį ir leidę kitaip į jį pažvelgti. Jų dėka pasaulis daugiau sužinojo apie Lietuvą ir lietuvių norą ieškoti savo kilmės šaknų. „Baltoscandia 2016“ ekspedicijos dalyviai po Rygos patraukė namo. Vilniuje buvo užfiksuotas 9950 km nuvažiuotas atstumas aplink Baltijos jūrą, aplankytos 8 šalys, surengtos 8 konferencijos, sutikta pusšimtis lietuvių, o ekspedicijoje atskirais etapais dalyvavo net 56 dalyviai.

    Po kelionės ekspedicijos dienoraštyje liko įrašyti palinkėjimai lietuviškai, gimtąja sutiktų žmonių kalba bei angliškai: „Smagu, kad ir po daugelio metų prisimenamas Matas Šalčius ir jo kelionės, tai parodo, kad žymusis keliautojas paliko ryškius pėdsakus plačiajame pasaulyje. Dėkoju už unikalų projektą ir linkiu, kad „Misija Lietuva 100“ taip pat paliktų pėdsakus keliaujant per pasaulį ateinančioms kartoms“; „Linkiu sutikti kuo daugiu lietuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį ir paskleisti apie Lietuvą žinią“; „Sėkmės, pašėlę lietuviai!“; „Linkiu Jums saugios kelionės aplink pasaulį. Tai geografo svajonė, tačiau yra beveik neįmanoma įvykdyti ją šiame intensyvios veiklos pasaulyje. Ji reikalauja drąsos ir šiek tiek beprotybės“; „Mes nustebinti jūsų idėja ir drąsa…“; „Skleiskite Baltijos vardą visame pasaulyje tarp visų rasių ir tautų, tegul žmonės  prisimena stiprią Skandinavijos ir Baltijos šalių vienybę.“ ■


    Lofotenų salos

  • ATGAL
    LIETUVIŲ EMIGRANTŲ ŠEIMA: KALBA IR TAPATYBĖ
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.