Ekspertai ir “ekspertai” | Apžvalga

Įžvalgos

  • Ekspertai ir "ekspertai"

  • Temos: Visuomenė
    Data: 2013-03-21
    Autorius: Aleksandras Graželis

    Agnės Pėčaitės-Stankevičienės piešinys

    Žmonijai įgyjant gausybę naujų žinių ir tobulinant praktinius įvairių veiklų sugebėjimus, visados reikėjo žmonių, kurie galėjo žinias sisteminti ir siekti naujų (senovėje jie buvo vadinami išminčiais), ir puikių įvairių amatų meistrų, kūrusių įvairius gaminius ir mokiusių kitus juos gaminti.

    Nenutrūkstamas žinių augimo ir įgūdžių tobulėjimo procesas atkeliavo iki mūsų dienų. Išmanančių žmonių poreikis auga, nes žmogus nepajėgia įgyti visų jam reikalingų įvairių gebėjimų. Specializavimasis konkrečioje veiklos srityje (be jo žmogui neįmanoma apsieiti žinioms ir įgūdžiams imliose profesijose) verčia kitose srityse vadovautis jas išmanančių žmonių, vadinamų ekspertais, nuomone.

    Sovietinės okupacijos metais planinės ekonomikos sistemoje ekspertų beveik ir nereikėjo, išskyrus tik teismų ekspertus ir ekspertus, tyrusius avarijas pramonėje ir energetikoje. Visų kitų veiklos sričių, ypač ekonomikos, finansų, socialinių reikalų, „išmaniausi ekspertai“ buvo komunistų partijos funkcionieriai – nuo sėdėjusių Kremliuje iki partsekretoriaus kiekviename kolūkyje.

    Per 23 atkurtos Nepriklausomybės metus ekspertų korpusą kūrėme pamažu ir nelengvai. Kadangi nebuvo  patirties, reikėjo mokytis iš klaidų. Praleista daug galimybių suformuoti tinkamesnes ekspertų profesines struktūras, todėl šiuo metu turime įvairiausios kilmės ekspertų – ir oficialių, ir apsišaukėlių.

    Veiklos sričių gausybė, gausu ir tų sričių ekspertų, visko apžvelgti šiame rašinyje ir nebandysime. Pradėsime nuo eksperto termino apibrėžimo. Žodis „ekspèrtas“ yra kilęs iš lotynų kalbos – expertus reiškia įgudęs, patyręs. Enciklopedijose ir aiškinamuosiuose žodynuose ekspertas apibūdina keletą išmanančio ir savo specialybėje įgudusio asmens savybių:

    • ekspertas yra kurios nors srities (pvz., mokslo, meno, verslo ar kt.) žinovas, kviečiamas atlikti specialių žinių reikalaujančią ekspertizę, įvertinti, ar konkretus sumanymas (projektas, planas, strategija, programa, paraiška ar pan.) atitinka jam keliamus dalykinius reikalavimus;

    • ekspertas – aukščiausia profesinė specialisto kvalifikacija, kurią gali įgyti asmuo, ką nors puikiai išmanantis, turintis gilių teorinių ir praktinių žinių arba specialių gebėjimų.

    Kaip tampama ekspertu

    Ekspertu tampama įvairiais būdais, čia paminėsime keletą, kurie mūsų valstybėje yra reglamentuoti arba jais naudojamasi dažniausiai.

    Ekspertu gali tapti, jei įgysi profesinę kvalifikaciją, kurios pavadinime yra žodis ekspertas. Tokie yra teismo ekspertai, verslo ir turto vertintojai ekspertai, mokytojai ekspertai, pastatų energetinio naudingumo vertinimo ekspertai.

    Ekspertu galima tapti, jei tokį vardą tau suteiks įstaiga ar institucija, turinti teisę tą vardą teikti, būdama įsitikinusi, kad tu esi to vardo vertas, arba patikrinusi tavo išmanymą ir laimėjimus profesinėje srityje. Pavyzdžiai: Lietuvos mokslo taryba nuolatos pildo ekspertų duomenų bazę. Registruotis joje gali mokslininkai, kvalifikuoti tyrėjai ir praktikai (specialistai). Vilniaus universitetas skelbia (nuolat papildydamas) ekspertų – humanitarinių, tiksliųjų ir gamtos mokslų specialistų, kurie žurnalistams mielai suteiks informacijos apie savo mokslinių interesų sritį, sąrašą. Jame kartu su universiteto padalinių teikiamais ekspertais yra daugiau kaip 200 asmenų. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, pabrėždamas, kad jame gausu statybos, transporto, finansų, architektūros ir kitų sričių profesionalų, galinčių pakonsultuoti ir išsakyti savo ekspertinę nuomonę įvairiais klausimais, taip pat skelbia ekspertų sąrašą (jame 68 asmenys) nurodydamas, kad jie gali teikti komentarus žiniasklaidai, atlikti užsakytus tyrimus, konsultuoti ir kitaip, panaudodami savo kompetenciją, prisidėti prie visuomenės informavimo. Klaipėdos universitetas pristato penkis ekspertus. Tai puikus mokslininkų-ekspertų pristatymo visuomenei pavyzdys, juo turėtų pasekti ir kiti universitetai.

    Ekspertu gali tapti, jei tave pakvies atlikti ekspertizę toje srityje, kurią, kvietėjo nuomone, tu išmanai ir turi reikalingus kvalifikacijos įrodymus tai veiklai atlikti. Labai daug ekspertų kviečia institucijos, administruojančios Europos sąjungos struktūrinės paramos lėšas, kurios verslo, mokslo, inovacijų, technologijų programoms ir  projektams skiriamos tik po ekspertų įvertinimo. Tačiau ekspertu būsi vadinamas tik tą ekspertizę atliekant arba kvietėjo nustatytam laikui – užduotis atlikęs tapsi tuo, kuo buvai iki pakvietimo, – mokslininku ar įstaigos specialistu. Negali būti įsitikinęs, kad kitą kartą tave vėl pakvies būti ekspertu, jei ekspertizę atliksi netinkamai ir nekvalifikuotai. Kvietėjas, pasirinkdamas nevykusį ekspertą, taip pat rizikuoja savo geru vardu. Naujausias tokios situacijos pavyzdys – Seimo Aplinkos komitetas ekspertu dėl skalūnų dujų paieškos pakvietė asmenį, visiškai nesusijusį nei su geologija, nei su naftos ar dujų paieškomis.

    Ekspertu gali vadintis, jei įgyji aukščiausią finansų analitiko kvalifikaciją, kurią sertifikuoja speciali organizacija. Tokių asmenų Lietuvoje nėra daug, daugiausia bankų ir finansų srityje, todėl „Apžvalga“ apie jų kvalifikaciją pasiteiravo Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo. Jo žiniomis, Lietuvoje yra keliasdešimt asmenų, kurie įgijo bankų ekspertų kvalifikaciją, išlaikydami tarptautiniu mastu pripažįstamus diplomuoto bankų analitiko (angl. chartered bank analyst) egzaminus tokią kvalifikaciją suteikiančiuose universitetuose ar profesinėse asociacijose. Finansų ekspertais yra vadinami makroekonomikos analitikai, tokių specialistų Lietuvoje kelios dešimtys. Būtent jie kartu su savo kolegomis iš analogiškų padalinių centrinėse bankų būstinėse Danijoje ir Švedijoje analizuoja makroekonomines tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje. Tose analizėse, naudingose bankų klientams, daromos prognozės, vertinami (kartais ir kritikuojami) vyriausybių sprendimai. Suprantama, vyriausybės kritika nėra mėgstama. Viešas sprendimų komentavimas rinkos dalyviams padeda geriau suprasti ekonomiką ir jos sektorių raidos perspektyvas.

    Nepriklausomu ekspertu gali pasivadinti puikus tam tikros veiklos srities žinovas,  darbo santykiais nesusietas su tos srities valdžios institucija ar verslo įmone. Pasiskelbus nepriklausomu ekspertu reikia daug nuveikti, kad visuomenei, o ypač savo srities specialistams, įrodytum, kad tikrai gali vadintis ekspertu. Be to, tavo nepriklausomumas turi būti labai skaidrus – tokį ekspertą visados bandys įtarinėti, ar jis neturi ryšių su verslu, valdžios institucijomis, kitų  valstybių verslo ar valdžios struktūromis arba politika.

    Galima tapti deleguotu nacionaliniu ekspertu ir dirbti Europos Komisijoje ar kitose Europos Sąjungos institucijose, jei tave, kaip ekspertą, deleguos Lietuvos vyriausybės ar savivaldybių institucijos, teismai, universitetai ar kitos valstybės įstaigos. Tu privalai turėti bent trejų metų reikalaujamo lygio darbo patirtį, be gimtosios kalbos gerai mokėti anglų arba prancūzų kalbą. Tokiu ekspertu galėsi dirbti ne mažiau kaip šešis mėnesius, bet ne ilgiau kaip ketverius metus.

    Ekspertu gali būti pavadintas (neoficialiai, bet tas vardas gali ir „prilipti“), jei tu to ir nenori. Tai labai lengvai padaro spauda ir televizija, norėdama sureikšminti interviu ar laidą su tavimi, žinomu specialistu, pavadindama ekspertu, nors juo oficialiai tu nesi vadinamas. Čia verta pažymėti, kad spaudos, televizijos ir viešųjų ryšių specialistai savo gildijoje eksperto vardais nesišvaisto – teko rasti žinių tik apie dešimt žiniasklaidos ekspertų, juos pristatė Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutas, o viešojoje erdvėje reiškiasi tik keli viešųjų ryšių ekspertai.

    Ekspertu gali pasivadinti bet kas, jei tai jam naudinga, pavyzdžiui, reklamuojant savo verslą, ypač paslaugų srityje. Apie ekspertus–apsišaukėlius pakalbėsime toliau, dabar norėtųsi išsamiau apžvelgti jau minėtus teismo ekspertus.

    Nusikaltimų įkalčių tyrėjai

    Teismo ekspertas Lietuvoje – asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Teismo ekspertus (net 38 kvalifikacijų) rengia Lietuvos teismo ekspertizės centras. Jeigu Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše (šiuo metu jame įrašyti 365 ekspertai) nėra reikiamos specialybės ekspertų, ekspertu gali būti skiriamas į šį ekspertų sąrašą neįrašytas asmuo. Ekspertai reikalingi nagrinėjant bylas pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, Civilinio proceso kodeksą ir administracinių teisės pažeidimų teiseną. Suprantama, kad visoms byloms minėtų teismo ekspertų nepakanka, ypač administracinio teisės pažeidimo bylas nagrinėjančių organų (pareigūnų) bylose, nes tokių organų (pareigūnų) yra kelios dešimtys. Šiose bylose, taip pat civilinio proceso teisenoje reikia nemažai ekspertų, kuriais gali būti skiriami asmenys, turintys reikalingų specialiųjų žinių arba reikiamą kvalifikaciją. Tokiu būdu atsiranda galimybės mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato specialistams tapti ekspertais, teikti patikimas ir kvalifikuotas eksperto išvadas visose bylose, į kurias juos skirs teismas.

    Teisme dėl eksperto kvalifikacijos ir nepriklausomumo gali ginčytis abi besiteisiančios pusės, todėl teisme ekspertas nėra absoliučiai neklystantis asmuo, bet teismo proceso dalyvis, dėl kurio tinkamumo būti teismo ekspertu yra sutariama.

    Ekspertai-apsišaukėliai

    Intelektualinio pobūdžio veikloje ekspertų kvalifikacijos ir jų etikos samprata tam tikru mastu yra apibrėžta – jei ne teisiniu reglamentavimu, tai toje veikloje dalyvaujančių asmenų išsilavinimu ir padorumu.

    Sudėtingesnė padėtis yra suteikiant aukštą kvalifikaciją liudijančius vardus  profesijose, kurios susijusios su paslaugomis ir amatais. Profesinių kvalifikacijų nustatymo ir pripažinimo tvarka yra reglamentuota įstatymu, yra vyriausybės nutarimas, nustatantis Lietuvoje aštuonis kvalifikacinius lygius, taip pat yra patvirtinta nemažai profesinio rengimo standartų. Tačiau įgyto profesinio išsilavinimo pavadinimas daugeliui absolventų tinka tik įrašyti į formalų specialisto pažymėjimą, bet ne jo veiklos reklamai. Nesuviliosi kliento užrašu „penkto kvalifikacinio lygio kosmetologas“ ar „penkto kvalifikacinio lygio aprangos dizaineris“. Daug patraukliau klientui atrodys užrašas „grožio ekspertas“ ar „mados ekspertas“. Eksperto vardas, gerbiamas ir pripažįstamas visuomenėje, tarnauja reklaminiu rinkodaros triuku klientams pritraukti. Tokių „ekspertų“ gausa ir veiklos sričių įvairovė tiesiog stebina. Peržvelkite reklaminius skelbimus spaudoje ir internete. Juose pilna ne tik minėtų grožio ir mados, bet ir stiklų, paskolų, padangų, žūklės, bilietų, logistikos, termoputų, rinkodaros, statybos, kaminų, židinių, renginių, tvorų, prognozių, reklamos, žaislų ir dar visokiausių ekspertų. Suprantama, didelė jų dalis tėra besireklamuojantys prekiautojai, o ne amatininkai. Nedrįstame teigti, kad visi minėti amatininkai, save ekspertais pavadinę, neturi teisės pretenduoti į eksperto vardą. Teko skaityti apie tokį chrestomatinį amato eksperto apibūdinimą – piemuo, ganęs avis penkiasdešimt metų, gali būti ekspertu ganymo ir aviganių šunų dresavimo klausimais.

    Galimybė suteikti oficialią eksperto kvalifikaciją įgudusiems amatininkams, perduodantiems savo įgūdžius kitiems tos profesijos atstovams, būtų  labai naudinga Lietuvos smulkiajam verslui. Reikėtų pagalvoti, kaip įvairių amatų profesinėms asociacijoms nustatyti tvarką, reglamentuojančią amatininko kvalifikacijos lygio kėlimą tokiais laipteliais: mokinys-stažuotojas-specialistas-meistras-ekspertas. Tokie kvalifikacinio lygio pavadinimai būtų aiškiai suprantami klientams. Šiuo metu tokios tvarkos nėra, todėl „ekspertų“ turime labai daug.

    Daug kalbama apie neformalųjį profesinį mokymą, mokymąsi visą gyvenimą. Būtent šiems tikslams skirtas lėšas reikėtų naudoti amatininkų kvalifikacijai kelti, dėl to jie ilgiau galėtų išsilaikyti darbo rinkoje. Nevertėtų jomis išlaidauti pensininkų mokymui piešti ar šokti pasadoblį.

    Lietuvos ekspertų sistema veikia savaveiksmiškai, tačiau reikalingoms atlikti ekspertizėms kvalifikuotų ekspertų  pakanka. Galima būtų nieko ir nekeisti, jei profesinės asociacijos sugebėtų sureguliuoti savų „ekspertų“ nustatymo tvarką.

    Būti ekspertu virėjui nebūtina

    Apžvelgiant įvairių veiklų ekspertus ir „ekspertus“, stebina tai, jog nėra ekspertais pasivadinusių virėjų. Pasirodo, jiems taip vadintis nebūtina, nes aukščiausias virėjo kvalifikacijos vardas yra vyriausiasis virėjas (pranc. chef de cuisine, angl. chef). Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija, ko gero, pats geriausias pavyzdys kitoms profesinėms asociacijoms, kaip reikia tvarkyti profesinio rengimo ir kvalifikacijos vertinimo reikalus. Aukštą Lietuvos virėjų kvalifikaciją patvirtina šios asociacijos narių komandos dalyvavimas pasaulinėje vyriausiųjų virėjų olimpiadoje Erfurte 2012 metų spalio mėnesį, kurioje lietuviai regionų komandų kategorijoje laimėjo bronzos medalį. Tai, kad virėjas yra šios asociacijos narys, yra jo aukštos kvalifikacijos įvertinimas, suprantamas ir darbdaviams, ir restoranų klientams. Galima būtų teigti, kad teigiamą įtaką šios asociacijos veiklai daro nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako kritinės pastabos ir straipsniai maisto kokybės, serviravimo, kvalifikacijos kėlimo klausimais. Svarbią reikšmę Lietuvos kulinarijai turi V. Sako bandymai grąžinti į restoranus Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikų didikų virtuvės patiekalus ir aptarnavimo kultūrą, neapsiriboti vien lietuviškąja kaimietiška, europietiška ir rytietiška virtuvėmis.

    Vokietijos ekspertai

    Vokietijoje, garsėjančioje tvarkingumu visuose reikaluose, ekspertų sistema kitokia. Eksperto statusas nėra įstatymu reglamentuotas, todėl save ekspertais pasivadinusių taip pat yra nemažai. Vokietijos įstatymų leidėjas, siekdamas vartotojus apsaugoti nuo netikrų ekspertų, sukūrė Federacinę viešai paskiriamų ir prisiekusių ekspertų asociaciją (vok. Bundesverband öffentlich bestellter und vereidigter sowie qualifizierter Sachverständiger e.V.). Ekspertu paskiriamas tik aukštos kvalifikacijos specialistas po sudėtingos patikrinimo procedūros. Jo veiklą po paskyrimo ekspertu stebi ir kvalifikacijos lygį vertina juos paskyrusios profesinės asociacijos (Pramonės ir prekybos rūmai, Žemės ūkio rūmai, Architektų rūmai ir daug kitų), nes ekspertai paskiriami 250 veiklos sričių. Šie ekspertai atlieka ir teismo ekspertų funkcijas. Ekspertas paskiriamas penkeriems metams, siekiant kitos kadencijos, paskyrimo procedūros kartojamos. Ekspertu galima būti iki 68 metų amžiaus.

    Patarimas vartotojams

    Žinome, kad dirbantieji nelengvai jungiasi į profesines sąjungas, kad galėtų kovoti su darbdaviais dėl didesnio atlygio ir geresnių darbo sąlygų. Jungtis į profesines asociacijas dėl savo profesijos prestižo didinimo, dėl profesinio meistriškumo kėlimo jie tuo labiau nesistengia. Pagarbos amatui ir klientui puoselėjusių amatų gildijų tradicijos nunyko, jas naikino ir pramoninė revoliucija, suvariusi amatininkus į gamyklas, ir socialistinė planinė ekonomika, draudusi veikti amatininkams.

    Šiuo metu vartotojams paslaugas teikia gausybė smulkiųjų verslininkų. Turinčių teisę vadintis savo profesijos ekspertais, ypač buitinių paslaugų, statybos, remonto, prekybos, tarpininkavimo ir panašiose veiklose, Lietuvoje yra labai mažai, o save pasivadinusių šių veiklų ekspertais – daug.

    Patariame vartotojams, kurie gali tapti tokių „ekspertų“ klientais, – paprašykite jų skelbiamą eksperto kvalifikaciją įrodyti tai patvirtinančiu dokumentu. Net jei kuris iš „ekspertų“ jums pateiktų kokioje nors „plechanovietiškoje akademijoje“ išduotą liudijimą, turėtumėte pasirinkimą – tikėti juo ar ne. ■

  • ATGAL
    Kaip žmonės elgiasi lovoje
    PIRMYN
    Prof. Zenonas Butkus: Mūsų darbas – supažindinti Europą su savo istorija
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.