Emigracija: nuo mitų – prie tikrovės | Apžvalga

Įžvalgos

  • Emigracija: nuo mitų – prie tikrovės

  • Data: 2012-12-18
    Autorius: Gytis ŽAKEVIČIUS

    (Martynos Trinkūnienės nuotr.)

    Bene didžiausia problema, su kuria pastaruoju metu susidūrė dabar jau buvusi Vyriausybė, buvo emigracija ir jaunimo nedarbas. Žiniasklaidoje buvo išplatinta nemažai pareiškimų apie valdžios nerangumą šiuo klausimu. Ar tikrai politikai nesiėmė jokių priemonių situacijai gerinti? O gal tie darbai liko žiniasklaidos nepastebėti ir neįvertinti?

    Pakitęs valstybės požiūris į emigraciją

    Nors emigracijos iš Lietuvos mastai vis dar išlieka dideli, valstybės požiūris į šį reiškinį pasikeitei iš esmės. Kad ir kaip įvairios žiniasklaidos priemonės kaltintų Andriaus Kubiliaus vyriausybę dėl emigruojančios Lietuvos, reikėtų nepamiršti, kad toji emigracija prasidėjo žymiai anksčiau nei prieš ketverius metus. Žmonių migracija yra globalus reiškinys, Lietuvoje itin sustiprėjęs po įstojimo į Europos Sąjungą 2004 metais. Žvelgiant į emigraciją per statistikos prizmę, aiškiai matyti, kad emigracija iš Lietuvos ypač sustiprėdavo, kai senosios Europos Sąjungos šalys atverdavo savo darbo rinkas naujosioms Europos Bendrijos narėms. Nereikia užmiršti ir globalios ekonominės krizės, kuri ypač veikia tokias mažas valstybes kaip Lietuvą. Natūralu, kad gyventojai migruoja. Vis dėlto gyvenimas ne po geležine uždanga atveria galimybes pažinti kitas kultūras, studijuoti, mokytis ir dirbti užsienyje. Ir visa tai yra žingsnis pažangos ir tobulėjimo link, o ne stovėti vienoje vietoje ar užsidaryti savame kiaute. Be abejonės, valstybė turi reaguoti į tokią besikeičiančią situaciją ir priimti atitinkamus sprendimus. Vis dėlto iš emigracijos galima pasiimti daug patirties ir vertingos informacijos, kuriant geresnį būvį Lietuvoje.

    Vyriausybė susigrąžina nutekėjusius protus

    Didžiausias turtas, kurį turi valstybė, yra jos piliečiai. Per pastarąjį dešimtmetį iš Lietuvos emigravo daugybė talentingų ir gabių žmonių. Jie studijuoja prestižiniuose užsienio universitetuose, dirba didelėse tarptautinėse kompanijos. Daugelis iš jų sutiktų grįžti į Lietuvą ir savo išmoktas žinias, patirtį, informaciją bei darbą investuotų tėvynėje. Tačiau kad tai įvyktų, reikia sudaryti tinkamas sąlygas. Mąstyti ne apie tai, kaip uždrausti ar sutrukdyti šiems žmonėms išvykti į užsienį tobulėti, bet ką daryti, kad patobulėję jie grįžtų atgal ir kurtų Lietuvai. Kadenciją baigiančios Vyriausybės strategija buvo labai aiški – į Lietuvą pritraukti stambias užsienio investicijas ir kompanijas. Per visą nepriklausomybės laikotarpį mes neturėjome tokių visame pasaulyje žinomų firminių ženklų Lietuvoje kaip IBM, „Western Union“ ir „Barclays“. Pagrindinis šios investicijų strategijos tikslas – naujausios technologijos ir inovatyvumas, tačiau ne paslaptis, kad šiose kompanijose pradėjo dirbti anksčiau iš Lietuvos emigravę aukščiausios klasės profesionalai. Taigi Vyriausybė, kurdama palankias sąlygas stambioms investicijoms, realiai prisidėjo prie kvalifikuotų emigrantų sugrįžimo.

    Kritikai, be abejo, pareikštų, kad geriausioji dalis emigravusiųjų yra menkos kvalifikacijos, o neretai – ir iš viso be jos. Todėl tokių stambių kompanijų pritraukimas į Lietuvą neturi realios įtakos, tarkim, iš Anykščių emigravusiam Juozui, kuris dirba Londone šaldytų žuvies produktų fabrike. Ir iš dalies jie būtų teisūs. Vis dėlto žvelgiant globaliau į nūdienos ekonomiką yra akivaizdu, kad konkurencijos viršūnėje dominuoja tos šalys, kurios gamina aukštąsias technologijas ir turi inovatyvius paslaugų aptarnavimo sektorius. Nėra Europoje nė vienos valstybės, kuri galėtų konkuruoti su pigia azijietiška produkcija ir nekvalifikuota darbo jėga. Modernios ekonomikos ateitis priklauso toms Europos Sąjungos valstybėms, kurios gręžiasi į aukštąsias technologijas, inovatyvumą, mokslo bendradarbiavimą su verslu ir naujovišką bei globalų požiūrį į verslą. Stipriai išplėtotas aukštųjų technologijų sektorius jau dabar duoda ir ateityje duos dar daugiau pajamų į valstybės biudžetą. Tinkamai panaudojant šias lėšas ir toliau teisingai jas investuojant, poveikį ir gyvenimo kokybės šuolį Lietuvoje pajustų ir tas emigravęs Juozas iš Anykščių ir gal net sugrįžtų į Tėvynę.

    Kitas svarbus aspektas – visos Rytų Europos Sąjungos valstybės susiduria su emigracijos problema. Kaip sakoma, tuščia vieta laisva nebūna. Žiniasklaida dažnai šaukia apie didėjantį emigracijos mastą, tačiau nutyli, kad kyla ir imigracijos kreivė. Be abejo, imigracija turi teigiamų ir neigiamų bruožų. Bet viena aišku, jei jau kažkas iš svetimo krašto ryžosi atvykti ir gyventi Lietuvoje, tai yra ženklas, kad nėra jau čia taip blogai, kaip kai kam galbūt norėtųsi matyti…

    Programa „Kurk Lietuvai“

    Yra įprasta, kad didelės kompanijos užsiaugina savo vadovus ir lyderius. Dažnai tarptautinės kompanijos investuoja didžiulį kapitalą į žmogiškuosius išteklius (angl. human capital). Ši sąvoka apibūdina tokias savybes, kaip kompetencija, lyderystė, kūrybingumas, mokėjimas bendrauti ir gebėjimas pasiekti išsikeltus tikslus. Visa tai yra pasiekiama, kai nuolatos keliama įmonės darbuotojų kvalifikacija, užsakomi įvairių kursų ir programų. Visos šios investicijos duoda ypač didelę grąžą tuomet, kai keliamas jaunų įmonės darbuotojų profesionalų išsilavinimas, jie yra nuolat rotuojami, kad turėtų daugiau praktinių ir specialių žinių apie kelias įmonės sferas. Tokia būsimų vadovų mokymo ir ugdymo specifika yra itin veiksminga – net jeigu ruošiamas specialistas ir netampa ateities įmonės vadovu, jis, dirbdamas savo padalinyje ir taikydamas naujausius veiklos standartus ir metodiką, išmoktą per kvalifikacijos kursus, sukuria įmonei pridėtinę vertę. Remdamasi tokia Vakarų pasaulyje taikoma praktika, Andriaus Kubiliaus Vyriausybė sukūrė programą „Kurk Lietuvai“, kurios tikslas yra į Lietuvą grąžinti užsienyje universitetus baigusius jaunuosius profesionalus. Šiais metais skirtingose viešojo sektoriaus institucijose darbuojasi 20 jaunų specialistų, kurie ne tik mokosi, bet ir pritaiko savo žinias ir užsienio patirtį. Jų indėlis yra itin svarbus įgyvendinant įvairius užsienio investicijų pritraukimo, verslumo, inovacijų skatinimo bei ES paramos projektus. Programos dalyviai darbuojasi Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės aparate, Finansų, Ūkio, Aplinkos, Švietimo ir mokslo, Krašto apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijose, VšĮ „Versli Lietuva“ , VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir valstybinėse institucijose. Taigi ši vakarietiška programa padeda ne tik susigrąžinti jaunus profesionalus iš užsienio, bet panaudojant jų patirtį modernizuoti valstybinį sektorių iš vidaus. Taip pat yra tikimasi, kad po vienerius metus trukusios programos jaunieji specialistai ir toliau liks dirbti Tėvynėje ir, kaip sako pats programos pavadinimas, kurs Lietuvai.

    Jaunimo ir inteligentijos įvertinimas

    Vilniuje, šalia Neries vingio, įsikūrė „Barclays“. (Martynos Trinkūnienės nuotr.)

    Nors pasibaigusių rinkimų nebūtų galima įvertinti kaip dešiniųjų politinių jėgų pergalės, vis dėlto nemažai rinkėjų išreiškė palankumą dabar jau buvusiai Vyriausybei. Tendencijos aiškios – didieji miestai, kuriuose telkiasi daugiausia jaunimo ir aukštojo mokslo diplomus turinčių piliečių, balsavo už dešiniuosius, o mažesniems miestams ar kaimams patrauklesnė atrodė kairiųjų žadama politika. Taip pat užsienyje gyvenantys ir balso teisę turintys lietuviai aiškiai pasisakė Naujamiesčio rinkiminėje apygardoje už buvusio Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę. Visa tai rodo, kad iki šiol vykdyta strategija tenkina emigravusius tautiečius. Tad nors jaunimo emigracija ir nedarbo problemos vis dar yra aktualios, ši rinkėjų dalis aiškiai deklaravo, kuri politinė srovė turėtų tęsti pradėtus darbus.

  • ATGAL
    Kęstutis Masiulis: Lietuvos kaime per mažai „miesto“
    PIRMYN
    Gyvatės šuoliu į Naujuosius: prognozės ir tendencijos
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.