Apžvalgos tema

  • Energetika: būsimi darbai Lietuvai ir Europos sąjungai

  • Data: 2016-12-22
    Autorius: Aleksandras Graželis

    Šiame rašinyje trumpai apžvelgiame naujosios Vyriausybės programos dalį, skirtą energetikai. Trumpai todėl, kad programa pateikta Seimui tik gruodžio 6 dieną, o „Apžvalgai“  privalu pasiekti savo skaitytojus iki šventų Kalėdų. Valdančiajai koalicijai teko programą ilgai derinti – prireikė visų pagal Konstituciją numatytų 15 dienų. Apžvelgti privalome ir todėl, kad praeitame „Apžvalgos“ numeryje skaitytojams pažadėjome patikrinti, ar į naujosios Vyriausybės programą bus įtraukti svarbiausi Lietuvos energetikai darbai, kurių prioritetinę būtinybę pripažino  metinėje Lietuvos energetikos konferencijoje dalyvavę žinomiausi energetikos specialistai. Taip pat informuojame apie naujausius Europos Komisijos dokumentus energetikos klausimais.

    Prioritetinių darbų neatsisakoma

    Galima teigti, kad Vyriausybės programos dalies, skirtos energetikai, rengėjai į tautos, tiksliau – energetikų bendruomenės balsą, jau kelerius metus derintą ginčuose ir mokslinėse studijose, didesniąja dalimi atsižvelgė.

    Programoje prioritetu pripažįstama tai, kad būtina susijungti su kontinentinės Europos elektros tinklais sinchroniniam darbui ir pasitraukti iš Rusijos elektros sistemos. Šį darbą vykdė jau dvi ankstesnės vyriausybės, jau veikia elektros jungtis su Lenkija „LitPol link 1“, todėl keista, kad į programą neįrašyta būtinybė pastatyti elektros jungtį „LitPol link 2“, nes be jos susijungimas su Europos tinklais neįmanomas. Tai labai svarbus darbas, juo naujajai Vyriausybei reikės rūpintis visus ketverius metus.

    Numatytas ir kitas prioritetinis darbas – vykdyti visus įmanomus veiksmus Astravo AE statybai sustabdyti arba neleisti jos gaminamai elektrai patekti  į Lietuvos elektros rinką. Šiam tikslui pasiekti būtina kuo skubesnė minėtoji sinchronizacija bei elektros sistemos infrastruktūros atskyrimas nuo jungčių su Rusija ir Baltarusija.

    Rengiamasi skatinti energijos vartojimo efektyvumo didinimą – kitaip elgtis nebegalime, nes kadenciją baigęs Seimas lapkričio 3 dieną priėmė beveik ketverius metus rengtą Energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymą.

    Bus vykdomas ir Lietuvos energetikai svarbus prioritetas dujų sektoriuje – nutiesti (planuojama 2017–2021 metais) dujų jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL), ir, naudojantis šia jungtimi bei Klaipėdos SGD terminalu, aktyviai dalyvauti kuriant regioninę dujų rinką.

    Vyriausybė ketina ir toliau skirti didelį dėmesį šilumos kainų mažinimui, tai bus atliekama plečiant biokuro vartojimą. Tačiau keistai skamba programos teiginys „kritiškai vertiname šilumos ūkio nuomojimą privačiam verslui“. Prisiminkime keliolikos metų senumo įvykius, kai daugelyje savivaldybių šilumos ūkius išgelbėjo būtent  jų nuoma privačiam verslui, nes savivaldybių politikai, siekdami pigia šiluma įtikti rinkėjams, buvo šilumos tiekimą sužlugdę. Energetikos konferencijoje apie šilumos tarifų problemas taip pat buvo kalbama, tačiau buvo siūloma ne „renacionalizuoti“ katilines, tačiau sustiprinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos galimybes ir atsakomybę kontroliuojant šilumos tiekėjų veiklą ir kainodarą.

    Programoje nepastebėjome sprendimų mažinti transporto sukeliamą oro taršą, nors šis sektorius šiuo metu yra didžiausias oro teršėjas. Tikėkimės, kad tai tik atsitiktinai neįrašytas darbas, jį Vyriausybė vykdys.

    Skaitant programą krenta į akis tai, kad joje prirašyta gausybė pasižadėjimų „sieksime“. Galima sutikti, kad rinkimų agitacijai rengtoje programoje galėjo būti daug tokių žodžių, tačiau Vyriausybės programoje būtina konkrečiai išdėstyti, kaip ir kokie darbai bus atliekami, bei nurodyti galutinį jų rezultatą. To nepadarius, visi ketinimai ir siūlymai pakimba ore kaip neaiški „siekiamybė“, neparemta konkrečiais darbais ir finansinių išteklių šaltiniais. Programos dalyje, skirtoje energetikai, galima rasti daug neapibrėžtumų ir nekonkretumų, tarsi ji būtų rašyta nelabai patyrusio politiko, o ne energetikos profesionalo. Nereikšmingi dalykai išdėstomi smulkiau, tuo tarpu apie svarbius nutylima arba apsiribojama vien jų paminėjimu.

    Programoje įrašytas siūlymas tiesti dar vieną elektros jungtį į Švediją (Nordbalt 2). Tokios jungties tikslas nepaaiškintas. Neturime duomenų, kad ši jungtis yra būtina mūsų svarbiausiam darbui – sinchronizacijai su Europos elektros tinklais, todėl jos tikslingumą vertėtų svarstyti gerokai vėliau, po 2026 metų, kai būsime pabaigę sinchronizaciją.

    Programoje nekalbama ir apie naujos energetikos strategijos projekto tolesnį likimą. Primename, kad Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė rengė ją net trejus su puse metų. Nutylėta gal ir todėl, kad strategijos projekte nekalbama apie programoje numatytą išskaidytąją (paskirstytąją) elektros gamybą (apie tai rašome tolėliau). Keistokai sudėlioti ketinimai „plėtoti vėjo energetiką sausumoje ir jūroje, tačiau nedidinti elektros tarifo vartotojams“. Tuo tarpu tyrimus dėl vėjo energetikos galimybių Baltijos jūroje ketinama atlikti valstybės lėšomis, ir tai daryti ilgai, sprendimus priimti tik 2020 metais. Neatsižvelgta į tai, kad viską galima atlikti keleriais metais anksčiau ir pigiau – Lietuvos vėjo elektrinių asociacija teigia, kad jie „yra pasiruošę už savo pinigus žvalgyti jūrines teritorijas ir aiškintis jų potencialą vėjo energetikai, kadangi tiki Baltijos jūros perspektyva“. Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai po to tereiktų paskelbti aukcionus jūros vėjo jėgainių parkų teritorijoms ir rinkti pinigus į biudžetą, užuot juos švaistant tyrimams.

    Programoje nenumatytas konkretus dydis, kaip bus plėtojama vėjo elektros gamyba sausumoje – Atsinaujinančių  išteklių energetikos įstatyme numatyta suminės 500 MW galios riba jau pasiekta. Energetikai siūlo ją padidinti iki 850 MW, tam neprieštarauja Elektros perdavimo sistemos operatorius LITGRID, teigdamas, kad papildomai pagaminama elektra galėtų būti balansuojama turimais pajėgumais.

    „Didysis energetikos šuolis“

    Taip galima būtų pavadinti programoje numatytą energetikos vystymo prioritetą – išskaidytosios (arba paskirstytosios) elektros gamybos plėtrą. Būtent šis ketinimas aprašytas nuosekliausiai – juo siūloma plėsti elektros gamybą namų ūkiams, bendruomenėms, smulkaus  verslo bei viešojo sektoriaus subjektams. „Tokiu būdu būtų palaipsniui pereinama prie sistemos, kai energija gaminama ten, kur yra suvartojama, o skirstomųjų tinklų įmonės būtų skatinamos ne tik priimti tokių įrenginių pagamintą perteklinę energiją, bet ir palankiomis sąlygomis grąžinti ją gamintojui, kai jo įrenginiai energijos generuoti negali.“ Tai labai gražus siūlymas, jis remiasi ES direktyvų nuostatomis, tačiau jis yra labai brangus. Žinome, kuo baigėsi 30 kW galios saulės elektros jėgainių statybos bumas – Energetikos ministerija buvo priversta jį nutraukti, nes valstybė nebeturėjo užtektinai lėšų supirkti brangiai saulės elektrai. Dabar asmeniui leidžiama įrengti tik iki 10 kW galios saulės jėgainę, pagal skatinimo tarifą superkama tik 50 proc. tokioje jėgainėje pagamintos elektros. Nors saulės moduliai kasmet pinga, tačiau tokių jėgainių įrengimas tebėra brangus, naudojimosi elektros tinklais kaina didelė, todėl jėgainių atsipirkimo laikas viršija 10 metų. Ar sugebės naujoji Vyriausybė rasti nemažas lėšas tokių jėgainių (taip pat vėjo, biodujų ar biokuro jėgainių) plėtrai, kuri būtų ekonomiškai naudinga vartotojams, elektrą ketinantiems gaminti? Dar daugiau, norima  sudaryti „lengvatines sąlygas „žaliosios“ energetikos įrenginius instaliavusiems smulkiesiems gamintojams įsigyti elektros baterijas energijos tiekimo pastovumui užtikrinti. Skirstomųjų tinklų bendrovės bus skatinamos didelės apimties energijos kaupiklius instaliuoti savo lygmenyje.“ Neprieštaraujame, tai gražūs ketinimai, tačiau jie turi būti paremti didžiulėmis lėšomis. Jei tas lėšas tikimasi surinkti didinant elektros tarifą gyventojams, naujoji valdžia tokiais profesionaliais sprendimais juos tik nuliūdins. Telieka palinkėti, kad „valstiečių“ ir „socdemų“ didysis energetikos šuolis nepasibaigtų taip, kaip Mao Dzedungo didysis šuolis Kinijoje (žlugusiais ketinimais kiekviename kaime statyti aukštakrosnę metalo lydymui).

    Europos Komisijos siūlymai energetikai

    Naujosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos dalis energetikai pagal savo kelių puslapių apimtį tėra lašas 1000 puslapių dokumentų jūroje, kuriuos lapkričio 30 dieną pristatė Europos Komisijos pirmininko  Jeano-Claude‘o Junckerio pavaduotojas energetikos sąjungai Marošas Šefčovičius bei komisaras klimato politikai ir energetikai Miguelis Arias Cañete. Dokumentų rinkinys vadinamas net dviem vardais: „Žiemos paketu“ ir „Švari energija visiems europiečiams“, jame dėliojamos visų energetikos sričių gairės, siekiant glaudesnės energetikos sąjungos. Tai rinkinys priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti ES ekonomikos konkurencines galias, nes 2015 metų Paryžiaus klimato konferencijoje priimti susitarimai vartoti švaresnę energiją keičia situaciją pasaulio rinkose. Europos Komisija nori, kad Europos Sąjunga būtų perėjimo prie švariosios energetikos lyderė, o ne pasyvi stebėtoja.

    Svarbiausi pateikto rinkinio dokumentai yra tokie:

    Siūloma papildyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo, remiantis racionaliu požiūriu į energijos taupymą. Pati pigiausia, pati švariausia, pati saugiausia yra sutaupyta energija. Ji tampa nauju energijos šaltiniu, vartojamu pramonėje ar namų ūkiuose. Strategijoje „Europa 2020“, patvirtintoje 2010 metais, buvo numatyta 2020 metais pasiekti 20 proc. energijos vartojimo efektyvumą. 2014 metais Europos Sąjungos Taryba pasiūlė 2030 metams 27 proc. efektyvumo tikslą, o Europos Parlamentas 2015 metais pasiūlė EK apsvarstyti galimybes 2030 metais pasiekti 40 proc. efektyvumo lygį. Direktyvos pataisų projekte EK siūlo 2030 metams nustatyti 30 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą.

    Teikiama nauja redakcija Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos  2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Europos Sąjunga užsibrėžė tikslą iki 2030 metų pasiekti, kad energija iš atsinaujinančių energijos išteklių sudarytų 27 proc. galutinės suvartojamos energijos. Kitas svarbus tikslas – 2030 metais pusė elektros energijos Europos Sąjungoje turės būti gaminama iš atsinaujinančių išteklių. Naujojoje direktyvos redakcijoje numatomos rėmimo schemos, kurios būtų palankesnės investuotojams ir orientuotos į rinkos santykius. Siekiama, kad rėmimo schemos būtų stabilios ir skatintų gaminti pigesnę energiją.

    Pateikti pasiūlymai papildyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą  2010/31/ES  dėl pastatų energetinio efektyvumo. Skaičiuojama, kad apie 75 proc. visų pastatų ES yra energetiškai neefektyvūs, o jų atnaujinimo mastai (skirtingi valstybėse narėse) siekia tik 0,4–1,2 proc. per metus. Pastatuose suvartojama 40 proc. galutinės energijos, todėl jų atnaujinimas sutaupytų ne tik energijos, bet ir sukurtų daug darbo vietų. Pastatus siūloma atnaujinti kokybiškiau, nors ir brangiau, pritaikyti jų eksploatacijai atsinaujinančių išteklių energiją bei išmaniąsias skaitmenines technologijas.

    Be šių dokumentų pateikti pasiūlymai Elektros vidaus rinkos reglamentui, taip pat elektros energijos tiekimo saugumo ir energetikos sąjungos valdymo taisyklių teisėkūros pasiūlymai. Be to, Europos Komisija siūlo ekologinio ženklo naujovių ir sujungto bei automatizuoto judumo strategiją.

    Pagal šį priemonių rinkinį kasmet nuo 2021 metų turėtų būti sutelkiama iki 177 mlrd. eurų vertės viešųjų ir privačiųjų investicijų – taip turėtų būti paskatintas iki 1 proc. BVP augimas per ateinantį dešimtmetį ir sukurta 900 000 naujų darbo vietų.

    Visi 2015 ir 2016 metais Europos Komisijos pateikti su energetikos sąjunga susiję teisės aktų pasiūlymai turėtų būti Europos Parlamento ir Tarybos svarstomi prioriteto tvarka.

    Dar kartą apie Energetikos ministerijos ateitį

    Tikriausiai kiekvienam skaitytojui tapo aišku, kad naujoji Vyriausybė planuoja daugiau darbų energetikos sektoriuje, nei buvusioji Vyriausybė jų padarė per ketverius metus. Kaip matome, nemaži darbai laukia taip pat ir perkeliant Europos Sąjungos teisės aktus į nacionalinę teisę.

    Įdomu būtų sužinoti, kaip dabar apie Energetikos ministerijos reikalingumą kalbėtųsi Ramūnas Karbauskis su A. But­kevičiumi? Nejaugi jų ankstesnės „ant karštųjų“ pasakytos nuomonės nepasikeitė? Ypač A. Butkevičiaus nuomonė apie gausybę „įsivažiavusių“ energetikos projektų – iš tikrųjų tokių yra labai mažai, beveik visus prioritetiniais pavadintus darbus reikia pradėti nuo pradžių.

    Paskirtąjį energetikos ministrą jau turime (kai skaitysite šias eilutes jis jau bus prisiekęs ministras). Tai Žygimantas Vaičiūnas, jį tikrai galima vadinti energetikos profesionalu, tinkančiu į ministrų-profesionalų, kuriuos į savo Vyriausybę žadėjo surinkti premjeras Saulius Skvernelis, ratą. Jo patyrimas, įgytas dirbant Energetikos viceministru bei Lietuvos energetikos atašė Briuselyje, labai naudingas vystant būsimus strateginius projektus, didele dalimi finansuojamus Europos Sąjungos lėšomis.

    Tikėkimės, kad ir R.Karbauskis, ir A.Butkevičius gerai pagalvoję prisimins ir įvertins dar 2015 metais priimtą Europos Komisijos sprendimą labiau rūpintis ES energetikos reikalais – tai dabar vykdo ne vien tik komisaras klimato politikai ir energetikai Miguelis Arias Cañete, bet ir Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas energetikos sąjungai Marošas Šefčovičius.

    Lietuvos Respublika, sumažindama valdžios dėmesį energetikos sektoriui sulauktų iš Briuselio daug nepatogių klausimų, į kuriuos nelengva būtų atsakyti net ir nuo kalno Naisiuose. Sunku patikėti – visos ES valstybės narės Rusijos grėsmės akivaizdoje stiprina ginkluotąsias pajėgas, energetinį bei kibernetinį saugumą, tuo tarpu Lietuva ketina ignoruoti pavojų.

    Valstybės tarnautojų skaičių reikia mažinti (mažėja šalies gyventojų, daugiau valstybės valdymo veiklų galima kompiuterizuoti, perduoti privačiam sektoriui ar net atsisakyti), tačiau plėsti Ūkio ministeriją, kuri gali tapti panaši į sovietinį „Agropromą“ su daugybe „reikšmingų“, bet neatsakingų ministro pavaduotojų, būtų labai neapgalvotas sprendimas. ■

  • ATGAL
    Rusijos pratybos Baltijos šalių pašonėje: Labai rimtas signalas
    PIRMYN
    2016-ieji: scenarijus ne Vangos, bet niūrus...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.