Energetikos vizija pagal politikus ir verslininkus | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Energetikos vizija pagal politikus ir verslininkus

  • Data: 2018-12-17
    Autorius: Goda Karazijaitė

    Vilniaus energetikos forumo strateginės diskusijos „Kokia turėtų būti Lietuvos energetikos plėtros strategija iki 2030-ųjų, siekiant įtvirtinti energetinę nepriklausomybę ir sukurti didžiausią ekonominį potencialą?“ prelegentai/G. Karazijaitės nuotrauka

    Lapkričio mėnesį įvyko tradicinis Vilniaus energetikos forumas, kurį organizuoja žurnalas „Valstybė“ ir partneriai. Verslo, mokslo ir kitų sričių atstovai visą dieną trukusioje konferencijoje gilinosi į pasaulio energetikos tendencijas, tačiau, žinoma, pagrindinis tikslas buvo aptarti Lietuvos energetikos sektoriaus situaciją, iššūkius energetinei nepriklausomybei bei galimas Lietuvos energetikos sektoriaus vizijas. Finalinėje strateginėje diskusijoje aukšto rango valdžios atstovai kartu su verslininkais ir mokslo ekspertais diskutavo tema „Kokia turėtų būti Lietuvos energetikos plėtros strategija iki 2030-ųjų, siekiant įtvirtinti energetinę nepriklausomybę ir sukurti didžiausią ekonominį potencialą?“

    ELEKTROS GENERACIJOS PAJĖGUMŲ STYGIUS IR VERSLO SIŪLOMI SPRENDIMAI

    Lietuvai neseniai priėmus atnaujintą Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, pats laikas įvertinti, kaip sekasi ją įdiegti praktikoje, nes Lietuvos iššūkiai energetikos sektoriuje yra labai rimti ir reikalaujantys neatidėliotinų sprendimų. Matyt, artimiausią penkmetį ar net dešimtmetį Lietuvos esminis tikslas yra sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais (KET), o didžiausia grėsmė – greta beužsikuriantis Astravo branduolinis monstras. Dauguma kitų tikslų ir uždavinių, ypač elektros sektoriuje, strategijoje yra išvestiniai.

    Daug konferencijos pranešimų ir diskusijų buvo skirta atsinaujinantiems energetikos ištekliams (AEI). Aptardami pasaulines tendencijas, dalyviai išskyrė svarbų aspektą dėl elektros reikšmės didėjimo kitų energijos formų kontekste. Pasaulis skaitmenizuojasi ir elektros bei jos nenutrūkstamo tiekimo poreikis stipriai auga. Štai, pavyzdžiui, neseniai įvykus avarijai, Lietuvos Respublikos Seime dingo elektra ir net kelioms valandoms buvo sutrikusios visos elektroninės sistemos. Po to vyko intensyvios diskusijos aukščiausiu valstybės lygiu dėl Lietuvos elektros tinklų patikimumo. Kita žinoma problema ir iššūkis sinchronizacijos procese yra nuosavos elektros generacijos pajėgumai Lietuvoje.

    Minėtame Vilniaus energetikos forume Global BOD GroupValdybos pirmininkas Vidmantas Janulevičius pristatė pranešimą apie spartesnės atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros potencialą Lietuvoje. Pasak jo, turimi statistiniai duomenys verčia ieškoti būdų, kaip daugiau dėmesio skirti energijos gamybai mūsų šalyje. 2016 metais Lietuva pasigamino tik 35 proc. energijos, reikalingos vidiniam šalies vartojimui. Turint omenyje ekonomikos prognozes (BVP augimas visada reiškia ir didesnį elektros energijos poreikį), elektromobilių skaičiaus bei šilumos siurblių skaičiaus augimą artimiausiu dešimtmečiu, elektros suvartojimas Lietuvoje ženkliai augs. V. Janulevičius pasiūlė šalies vakaruose ją generuoti vėjo pagalba, rytuose ir pietuose – saulės, o panaudojant dujines turbinas, galios rezervą užtikrinti netoli Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (LNG) terminalo. Pasak V. Janulevičiaus, Lietuvoje galima instaliuoti iki 1,5–2 GW galios saulės elektrinių, dėl to Lietuvos elektros energijos importas vidaus vartojimui sumažėtų 34 proc., o bendras šalies energijos importas vidaus vartojimui sumažėtų 4,3 proc. Elektros energijos perteklius galėtų būti eksportuojamas kaimyninėms šalims, kuriose elektros energijos rinkos kaina būtų didesnė nei Lietuvoje. Pavyzdžiui, net kaimyninėje Lenkijoje ji yra didesnė nei Lietuvoje, tad šią situaciją galima būtų išnaudoti. V. Janulevičius atkreipė dėmesį į tai, jog kuo daugiau investuosime į atsinaujinančią energetiką, tuo didesnę grąžą gausime, taip pat kursime pridėtinę vertę šalies viduje.

    Itin spartus technologinis vystymasis pastaraisiais metais leidžia pagaminamos iš atsinaujinančių energijos šaltinių elektros energijos kainai mažėti ir tapti konkurencinga elektros energijos rinkoje. Tą paliudija ne tik tokių šalių, kaip Saudo Arabijos, bet ir Vokietijos ar Danijos pavyzdžiai. Štai EDF&MasdarSaudo Arabijos elektros energijos tiekėjų aukcione dar 2017 m. pateikė 1,79 USD ct/kWh kainą vystomam saulės elektrinių parkui. Vokietijoje šiais metais saulės elektrinės laimėjo visus aukcionus (210 MW) prieš vėjo elektrines, siūlydamos 3,96–4,67 € ct/kWh kainą už elektros energijos tiekimą. Taigi matoma ryški tendencija: AEI efektyvumas auga, o bendra elektros energijos iš AEI kaina mažėja.

    NEBETURIME LAIKO SPRENDIMAMS ATIDĖLIOTI

    Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėjas Arūnas Molis apibendrinamojoje Vilniaus energetikos forumo sesijoje pristatydamas pranešimą „9 prioritetai – kaip sustiprinti šalies energetinį saugumą“ savo pasisakymą pradėjo įdomia metafora: „Kokie reikalai yra energetikoje, tokie ir valstybėje.“ Pasak jo, šiandien jau nebeturime laiko sprendimams atidėlioti – elektros generacija privalo būti mūsų valstybės prioritetas. Tam reikalingi esminiai politiniai sprendimai – Energetikos ministerijos, Vyriausybės ar didžiųjų energetikos kompanijų. Ir nors ypač prieš rinkimus (o jie vyksta kone nuolatos) priiminėti sprendimus, kurie ne iškart duoda apčiuopiamą rezultatą, nėra populiaru, bet, kaip pastebėjo A. Molis, „ir po rinkimų reikės gyventi“. Turėdami tokią mažą elektros energijos gamybą ir privalėdami ją importuoti, anksčiau ar vėliau permokėsime. Pasak A. Molio, ne tik permokėsime, bet ir galimai sulauksime kibernetinių atakų, informacinių išpuolių ar net elektros energijos tiekimo sutrikdymų (atjungimų). Šiandieniniame pasaulyje energetiniai projektai naudojami hibridiniame kare, taigi elektros energijos generacijos deficito Lietuvos saugumui grėsmė yra reali.

    ENERGETINIS SAUGUMAS – JAU VISŲ SUVOKIAMAS VALSTYBĖS PRIORITETAS

    Apibendrinamojoje konferencijos diskusijoje tiek politikai, tiek verslo atstovai džiaugėsi augančiu domėjimusi energetika ir visų sričių atstovų dėmesiu mūsų šalies energetinei nepriklausomybei. Lietuvos Respublikos Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys atkreipė dėmesį, jog AEI plėtra turi vykti suvokiant jų specifiką tinklų sinchronizacijos kontekste. Iš tiesų, nors šalyje, neturinčioje adekvačių iškastinio kuro išteklių, taip trūkstamai vidinei elektros generacijai atsinaujinantys šaltiniai yra tinkami, tačiau jų generacija tiesiogiai priklauso nuo nekontroliuojamų aplinkos sąlygų. V. Poderys pabrėžė situacijos delikatumą – tranzitinio periodo metu privalome inovatyvinti savo veiklą, o greta atsinaujinančių išteklių ieškoti generacijos stabilumą užtikrinančių sprendimų.

    Pasak LR Prezidentės patarėjo A. Molio, akivaizdu, kad energetikos veiksnys hibridiniuose karuose tampa vienu iš didžiausių iššūkių valstybei, kuri neturi savos energijos generacijos ir savų tradicinių energijos išteklių. Atliepdamas į tai, LR Seimo Energetikos komisijos narys Paulius Saudargas pabrėžė, kad elektros energija iš atsinaujinančių išteklių yra mūsų ateitis, ypač todėl, kad vystantis technologijoms ji pinga, o efektyvumas didėja. Valstybės parama tam tikram sektoriui yra efektyviausia tada, kai šalyje kuriamos ar bent gaminamos atitinkamai šakai reikalingos technologijos. Lietuvoje kuriami ir gaminami konkurencingi saulės moduliai, tačiau kalbant apie rezervo užtikrinimą, tam tikslui pasitelkiant elektros akumuliatorius, tokios technologijos Lietuvoje nevystomos. Šiuo atveju Vyriausybė turėtų proaktyviai užsiimti investuotojų „medžiokle“. Turint tiek elektros energijos generaciją (saulės modulių), tiek elektros rezervo (baterijų) pramonę, valstybės investicijos į šios srities energetikos plėtrą būtų dar efektyvesnės. Kalbėdamas apie Astravo AE grėsmę, P. Saudargas priminė, jog jei prieš keletą metų nebuvome tikri, ar ši elektrinė bus pastatyta, tai šiandien jau turime situaciją, kai tuoj į ją bus kraunamas branduolinis kuras, o pavasarį bus pradėti vykdyti branduoliniai bandymai. Galime tik viltis, kad tai neturės įtakos Lietuvos atsijungimo nuo BRELL elektros žiedo projektui.

    Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas atkreipė dėmesį, kad sinchronizacijos su Vakarų Europos tinklais projektas yra regioninis ir kalbėdami apie elektros generaciją taip pat turime mąstyti regioniniu lygiu. Jis atkreipė dėmesį, jog visiems svarbu sutarti dėl tikslo ir būdo, kaip statysime elektros generacijai reikalingus objektus: ar valstybės lėšomis, ar verslo iniciatyva, ar kooperacijos pagrindu.

    Panašu, kad politikai iššūkius energetikos srityje supranta ir įvardina tiksliai, tik ar nesugaišime brangaus laiko trypčiodami vietoje, nes sprendimų reikėjo jau vakar. Lietuva turi dėti visas pastangas investicijoms pritraukti, skatinti mokslinius tyrimus ir inovacijas energetikos srityje, o valstybė, priėmusi atnaujintą energetinės nepriklausomybės strategiją, – ryžtingai imtis apčiuopiamų veiksmų ir projektų.

  • ATGAL
    Ar atversime duris pasaulinei migracijai?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.