Energetinė nepriklausomybė: žengtas labai svarbus žingsnis | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Energetinė nepriklausomybė: žengtas labai svarbus žingsnis

  • Data: 2015-01-22
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Spalio 27-osios rytą Lietuvą pasiekė suskystintų gamtinių dujų laivas-saugykla „Independence“ – Lietuvos energetinės nepriklausomybės garantas (LR Prezidentūra/R. Dačkaus nuotrauka)

    Man, suvalkiečio sūnui, sakydavo: turėk savo ir nesiskolink, nes kada nors reikės atiduoti. Šią negudrią senolių filosofiją pamažu perima ir Lietuvos valstybė, žengusi pirmą žingsnį į energetinę nepriklausomybę. Turėti savo suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, kuris pilną veiklą pradėjo gruodžio 3 d., o ne visą laiką išteklius pirkti pardavėjo diktuojamomis kainomis, – ir išmintinga, ir racionalu, ir perspektyvu.

    Padėtas teisinis pagrindas

    Paprastai visi nacionaliniai projektai remiasi į strateginius dokumentus. Taip atsitiko ir su savarankiškos energetikos sistemos plėtra šalyje. SGD terminalo projektas vykdomas pagal Lietuvos Vyriausybės 2008–2012 metų programą, Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų planą, taip pat įgyvendinant Seimo 2005 m. rugsėjo 29 d. rezoliuciją „Dėl Lietuvos Respublikos energetinio saugumo užtikrinimo, įgyvendinant transeuropinius dujų infrastruktūros projektus“ bei Seimo Užsienio reikalų komiteto 2006 m. lapkričio 17 d. rekomendaciją „Dėl gamtinių dujų tiekimo infrastruktūros projektų“.

    Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. priėmė nutarimą „Dėl gamtinių dujų terminalo plėtros“, kuriuo pritarė, kad akcinė bendrovė „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą.

    AB „Klaipėdos nafta“ valdyba 2010 m. liepos 23 d. nusprendė atlikti parengiamuosius projekto darbus ir įgyvendinti investicinį projektą dėl SGD terminalo statybos, o po mėnesio visuotinis akcininkų susirinkimas pritarė bendrovės valdybos sprendimui pradėti rengti suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą. 2011 m. birželio 8 d. pasirinktas terminalo projekto parengimo ir įgyvendinimo vadovaujantis patarėjas – tarptautinė Amerikos kompanija „Fluor“.

    Sutartis su kompanija „Fluor“ buvo pasirašyta 2011 m. birželio 30 d. Sutartyje numatyta, jog patarėjas kartu dirbs keturis metus ir atliks tokius darbus: paruoš projekto techninį planą, padės išsirinkti technologijas, atliks darbus, reikalingus privalomiems leidimams gauti, išspręs projekto saugumo, navigacijos bei kitus su projekto techniniu įgyvendinimu susijusius klausimus. Lygiagrečiai atliks darbus, kurie susiję su ekonomine dalimi: paruoš terminalo verslo modelį, finansinį modelį bei sukurs terminalo veiklos strategiją. Konsultantas taip pat prižiūrės projekto techninį įgyvendinimą ir dalyvaus per visą projekto vykdymo laikotarpį iki terminalo veiklos pradžios – 2014 m. pabaigos.

    Toliau atlikti šie darbai:

    Svarbiausių veiksmų kaleidoskopas
    (pagal portalą http://www.portofklaipeda.lt/sgd-terminalas)

    ● 2011 m. rugpjūčio 1 d. LR energetikos ministro įsakymu AB „Klaipėdos nafta“ paskirta SGD terminalo, susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialiojo plano rengimo organizatoriumi;

    ● 2011 m. liepos 13 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 871 SGD terminalo projektas pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu;

    ● 2011 m. rugsėjo 3 d. pristatytas mokslinis tiriamasis darbas „Laivybos sąlygų ir parametrų, planuojant SGD importo terminalą Lietuvoje tyrimai“, kurį atliko VšĮ Klaipėdos laivybos tyrimų centras. Pagrindinė išvada: SGD tanklaivio iki 150 000 kub. m talpos navigacija Klaipėdos uosto akvatorijoje galima;

    ● AB „Klaipėdos nafta“ rugsėjo 20 d. paskelbė tarptautinį konkursą pirkti SGD plaukiojančiąją saugyklą su dujinimo įrenginiu. Sprendimui dėl pirkimo procedūros būdų ir jos pradžios įmonės valdyba pritarė rugsėjo 16 dieną;

    ● 2011 m. rugsėjo 12 d. buvo pristatyta tarpinė atliktų darbų ataskaita. Spalio 24–25 d. įvyko susitikimai su visuomene ir šių dokumentų aptarimas;

    ● 2012 m. pasirašyta laivo-saugyklos 10 metų nuomos su išpirkimo galimybe sutartis su Norvegijos kompanija „Hoegh LNG“. Šio laivo gamintojas – Pietų Korėjos laivų statykla „Hyundai Heavy Industries Co. Ltd“;

    ● 2013 m. kovo 18 d. sudaryta sutartis su konkursą laimėjusia Latvijos kompanija AS „BMGS“ – atlikti rangos darbus prie Kiaulės Nugaros salos, kur iškilo krantinė, prie kurios švartavosi SGD terminalo laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu. Krantinė, kurią sudaro dvi platformos, užbaigta iki 2014 m. spalio 1 d.;

    ● 2013 m. gegužės 3 d. Pietų Korėjoje esančioje laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries Co. Ltd.“ SGD laivas – saugykla iš sausojo doko nuleistas ant vandens. Ceremonijos nuleidimo ant vandens metu atskleistas laivo vardas – „Independence“(,,Nepriklausomybė“);

    ● 2013 m. gegužės 6 d. tarp AB „Klaipėdos nafta“ ir PPS Pipeline Systems GmbH pasirašyta dujotiekio ir dujų montavimo stoties projektavimo ir statybos darbų sutartis, kuri 2013 m. gegužės 24 d. buvo patvirtinta AB „Klaipėdos nafta“ valdybos;

    ● Užbaigus dujotiekio statybos darbus, nutiestas apie 17 km (įskaitant 3 km dujotiekio tiesimą po Kuršių  mariomis horizontalaus kryptinio gręžimo būdu) dujotiekio vamzdynas, kuriuo SGD terminalas iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. sujungtas su magistraliniu dujotiekiu;

    ● 2013 m. birželio 3 d. baigtas gilinti Klaipėdos uosto kanalas prie Kiaulės Nugaros salos, kur pastatytas SGD terminalas. Nyderlandų bendrovė „Van Oord“ numatytą akvatoriją išgilino iki 14,5 metro, o prie Kiaulės Nugaros salos – iki 16 metrų;

    ● 2013 m. birželio 13 d. LR energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius priėmė įsakymą, kuriuo patvirtino SGD terminalo susijusios infrastruktūros ir dujotiekio statybos specialųjį planą;

    ● 2014 m. vasario 19 d. Pietų Korėjos Ulsano uoste įvyko iškilminga suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) laivo-saugyklos „Independence“ vardynų ceremonija, dalyvaujant LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei;

    ● 2014 m. spalio 22 d. Klaipėdos uoste oficialiai baigta statyti SGD terminalo krantinė. Statybos užbaigimo akte komisija, kuriai buvo pateikti visi privalomi dokumentai, konstatavo, jog statiniai atitinka statinio projekto sprendinius;

    ● 2014 m. spalio 27 d. SGD terminalo laivas – saugykla „Independence“, atgabenusi terminalui pirmą bandomąją dujų partiją, atplaukė į Klaipėdos uostą ir kitą dieną laivas buvo prišvartuotas prie jam skirtos krantinės. 294 m ilgio dujovežis krantinę pasiekė apie 10.30 valandą ryto. Jo prišvartavimas vyko sklandžiai, dirbant 25 žmonių laivo įgulai, „Klaipėdos nafta“ specialistams, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai, saugumo tarnyboms.

    Tai pirmasis Baltijos šalyse SGD terminalas, kurį sudaro SGD laivas-saugykla (170.000 tūkst. kub. m), krantinė (450 m ilgio) bei dujotiekio atšaka (18 km). Terminalas, esantis Kuršių mariose, taps alternatyva šiuo metu vieninteliu keliu į Lietuvą vamzdynais importuojamoms dujoms, gaunamoms iš Rusijos.

    Kainų šokis dar nesušoktas

    Darbas nudirbtas didžiulis. Politinė jo esmė – nepriklausomybė nuo Rusijos energijos išteklių. Nors, pabūgęs bylos tarptautiniame arbitraže, „Gazprom“ 20 proc. sumažino Lietuvai parduodamų dujų kainą, SGD terminalas, kaip rašė  „The New York Times“, yra stiprus signalas, kad Rusijos įtaka Baltijos šalims ir jų energetikai gali būti sumažinta, be to, suskystintų dujų kaina per artimiausius dvejus metus turėtų kristi. Pasak dienraščio, Europa ilgai tvirtino, jog energetinė nepriklausomybė yra jos tikslas, tačiau mažai darė, kad tai pasiektų, o Lietuva pirmoji parodė pastangas išsivaduoti nuo Rusijos dujų milžinės „Gazprom“. „Didžiulis laivas, įplaukęs į miglotą uostą tą ankstų pirmadienio rytą, buvo pasitiktas Amerikos ir Europos šalių atstovų kaip stipriausias signalas, jog Rusijos viešpatavimas Baltijos regione ir jų energetikos poreikiuose gali būti sulaužytas“, – rašė įtakingasis JAV dienraštis, aiškiai reikšdamas simpatijas kantrioms ir nuolatinėms Lietuvos pastangoms išsivaduoti iš Rusijos energetinio glėbio.

    Bet pasibaigus euforinėms terminalo atidarymo ir dujovežio sutiktuvėms, kilo kone svarbiausias ekonominis klausimas, rūpintis Lietuvos ir kitų Baltijos šalių žmonėms: kaip greitai kris dujų kaina? Minėtame Amerikos dienraštyje Oksfordo energetikos studijų instituto analitikas Jonathanas Sternas teigė, jog Lietuvos SGD terminalas pastatytas tinkamu laiku, nes per artimiausius dvejus metus SGD kainos turėtų nukristi. „Tačiau vienas įdomiausių klausimų bus, kai pasibaigs ilgalaikiai kontraktai Lietuvoje kitais metais: ar lietuviai pasakys, kad nenori pratęsti kontraktų, nes yra geopolitiškai nepriimtina visiškai priklausyti nuo Rusijos dujų?“ – retoriškai klausė J. Sternas.

    Atsakymas į šį klausimą sukėlė ir nemažai spekuliacijų, ir miglotų svarstymų. Štai dienraštis „Lietuvos žinios“ rašė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuojamą dujų kainą 2015 metams pakėlė į neregėtas aukštumas: gamtinių dujų prognozuojamų kainų vidurkis 2015 metais didės iki 1558 litų už tūkst.kub. metrų. Rugsėjį į Lietuvos gamtinių dujų tiekimo rinką tiekiamų gamtinių dujų vidutinė svertinė importo kaina buvo 1175 Lt. Mat į dujų kainą nuo kitų metų įtraukiamos SGD terminalo statybos ir laivo-saugyklos nuomos išlaidos, oficialiai įvardijamos kaip „gamtinių dujų tiekimo saugumo dedamoji“. Jas vartotojai turės dengti ne mažiau kaip 10 metų. Kaip skelbė bendrovė „Klaipėdos nafta“, vien laivo išpirkimo sąnaudos per 10 metų sudarys 2,1 mlrd. litų be PVM.

    Tiesa, minimalų kiekį dujų – 0,54 mlrd. kubų per metus, t.y. ketvirtadalį Lietuvos metinio poreikio – terminalui tieks Norvegijos „Statoil“, o jų kaina priklausys nuo Didžiosios Britanijos dujų indekso. Rugpjūtį ji siekė 900–1000 litų už tūkstantį kubų, o preliminari penkerių metų sutarties vertė – 2,5–3 mlrd. litų. Būtina įskaičiuoti dar ir dujų tiekimo saugumo dedamąją dalį. Vis tik naujasis energetikos ministras Rokas Masiulis pripažino, kad, kaip kainos keisis toliau, priklausys nuo pokyčių rinkoje, nes SGD kaina susieta su Jungtinės Karalystės gamtinių dujų biržos „National Balancing Point“ (NBP) indekso verte. „Dabar kainos priklausys nuo rinkos“, – teigė R. Masiulis. Bet dujų kaina vis tiek bus mažesnė už tą, kuria jas tiekė „Gazprom“. Pastarasis, be kita ko, dar buvo ir nenuspėjamas tiekėjas. „Galiu užtikrinti, kad 2015–2016 m. dujos vartotojams nepabrangs“, – interviu LRT tvirtino premjeras Algirdas Butkevičius. Tačiau kada jos bus mažesnės už papigintas Rusijos dujas (dabar Lietuva už jas moka 370 JAV dolerių arba 1010 Lt), pasakyti sunku.

    Laimėtas mūšis, bet ne karas

    SGD terminalo svarbą padidina tai, kad jis aptarnaus ne tik Lietuvą, bet kone visą regioną. Terminalas užtikrins maždaug 90 proc. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dujų poreikio. Dabar vystoma antžeminė tiekimo infrastruktūra, plečiamas Klaipėdos-Kuršėnų dujotiekis, kuriuo iš Klaipėdos dujos bus gabenamos į Latviją ir Estiją. SGD terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“ planuoja iki 2016 metų pabaigos pastatyti dujų skirstymo stotį, iš kurios dujos bus perpilamos į autodujovežius ir traukinių cisternas. Taip dujas būtų galima tiekti ten, kur nėra dujotiekių, arba jas panaudoti, pavyzdžiui, vilkikų kurui. Be to, pastačius dujų jungtį su Lenkija, Lietuva galės dujas tiekti ir šiai valstybei.

    Terminalo planuose – jungtys su Baltarusija. Lapkričio pradžioje Mogiliove (Baltarusija) vykusiame 10-jame Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume, kuriame buvo aptariami prekybos ir investicijų, transporto ir logistikos klausimai, Algirdas Butkevičius pareiškė, kad SGD terminalas dujomis galės aprūpinti ne tik Baltijos valstybes, bet, jei reikės, ir kitas suinteresuotas šalis. Premjeras pakvietė Baltarusijos verslininkus toliau naudotis neužšąlančiu Klaipėdos uostu, kuris kasmet krauna vis daugiau krovinių.

    Šiuose energetiniuose ryšiuose užtikrinami ir politiniai interesai: stiprėja ir vienijasi Baltijos šalių energetinis ūkis, o Baltarusijai sudaromos galimybės savo ekonomiką vis labiau sieti su ES infrastruktūra. Ateis laikas, kai Vakarai panaikins ir iki šiol galiojančias sankcijas „paskutinei Europos diktatūrai“, o Rusija pajus, kad ji nėra visavaldė energetikos tiekėja Europoje. Lietuva, kaip ir kovodama dėl savo nepriklausomybės, vis dar priekyje ir šiose batalijose.

  • ATGAL
    Lietuva pakeliui į eurą
    PIRMYN
    Laimėjimai ir pralaimėjimai 2014-aisiais
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.