ES 2014-2020 metų biudžetas – reformų link | Apžvalga

Vieningoji europa

  • ES 2014-2020 metų biudžetas - reformų link

  • Temos: Politika
    Data: 2011-09-26
    Autorius: Valdas BENKUNSKAS

    A. Saudargas. (M. Žilionytės nuotrauka)

    Iš ekonominės krizės besivaduojanti Eu­ropos Sąjunga kuria ambicingus ateities planus. Pokyčiai laukia daugelio skirtingų ES politikos krypčių, o pirmosios pasi­keitimų gairės bus matomos iš ilgalaikio 2014–2020 metų Europos Sąjungos biu­džeto. Ši daugiametė finansinė programa atspindės septynerių metų Europos Są­jungos finansavimo prioritetus. diskusijos ir derybos dėl šio svarbaus daugiametės finansinės programos dokumento jau prasidėjo, o politinius iššūkius anali­zuojantis Europos Parlamentas siekia apibrėžti savo poziciją prieš prasidedant valstybių narių mūšiui dėl lėšų perskirs­tymo.

    Pirminį ilgalaikio 2014–2020 metų Europos Sąjungos biudžeto projektą pa­rengė ir viešoms diskusijoms pateikė Eu­ropos Komisija birželio mėnesį. Europos Parlamento specialusis komitetas, skirtas naujai daugiametei finansinei perspektyvai planuoti, pristatė savo pranešimą, kuriame yra surašyti diskusijoje ir darbo grupėse europarlamentarų pateikti pasiūlymai, kurių buvo sulaukta daugiau negu 1 000.

    Daugiausia diskusijų sukėlė kai kurių turtingųjų Europos Sąjungos valstybių narių išsakyta nuomonė, kad reikia įšaldyti Europos Sąjungos biu­džeto augimą 2013 metų lygio. Tačiau dauguma europarlamentarų pasisakė prieš tokius ketinimus, o valstybėms narėms, siūlančioms biudžeto įšaldymą, patarta sukonkretinti, kurioms sritims jos norėtų skirti mažiau lėšų. Europos Parlamentas išsakė poziciją ragindamas palikti esamą finansavimą regionų politikai, pakankamai finansuoti užsienio politiką ir Europos Sąjungos plėtrą, o mokslo tyrimams ir naujovėms, taip pat energetikos infras­truktūrai finansavimą didinti. Taupyti siūloma mažinant finansavimą Europos Sąjungos administraciniam aparatui. Europarlamentarai pabrėžė, kad bendrieji ES finansiniai asignavimai vis tik turi didėti, kitaip nukentėtų Europos Sąjungos politikos strateginių krypčių visose srityse įgyvendinimas ir mažėtų Sąjungos teikia­ma pridėtinė vertė valstybėms narėms.

    Europos Parlamento narys ispanas Salvadoras Garriga Polledo (Europos liaudies partijos grupė), rengęs pranešimą dėl ilgalaikio biudžeto ir pasisakęs prieš ketinimus įšaldyti ES biudžeto augimą. (ELP nuotrauka)

    Europos Parlamento narys ispanas Salvadoras Garriga Polledo (Europos liaudies partijos grupė), rengęs pranešimą šiuo klausimu, pažymėjo, kad dar niekada europiečiai nereikalavo iš Europos Sąjun­gos tiek daug ir dar niekada taip kritiškai nebuvo vertinama jos veikla. „Visuomenė vėl patikės Europos Sąjunga tik tuomet, kai piliečiai bus tikri, kad Sąjunga geriau gina jų vertybes ir interesus. Todėl kita daugiametė finansinė programa turėtų būti priemonė parodyti Europos pilie­čiams, kad Sąjunga pajėgi mąstyti ir ginti savo ilgalaikius interesus, taip pat siekti veiksmingų rezultatų solidaus augimo ir vidaus sanglaudos užtikrinimo srityse“, – teigė europarlamentaras.

    Lietuvos atstovas Europos Parlamen­te Algirdas Saudargas, vertindamas prasi­dėjusias diskusijas dėl ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto, sakė, kad ypatingas dėmesys turi būti skiriamas investicinių, mokslo tyrimų ir inovacijų projektams finansuoti, siekiant ateityje didinti Euro­pos Sąjungos konkurencingumą pasaulio ekonomikoje. Lietuvai ir toliau išlieka svarbus energetinių projektų finansavimas, siekiant energetinės nepriklausomybės. „Egzistuojant atskirų regionų energetiniai izoliacijai ir priklausomybei nuo trečiųjų šalių energetinių išteklių, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą energetikos politikai, kas pagaliau leistų sukurti bendrą Europos Sąjungos energetikos rinką ir užtikrintų energijos vartojimo efektyvumo didėjimą“, – pažymėjo europarlamentaras Algirdas Saudargas.

    Išskirtinis dėmesys diskusijose dėl ateities biudžeto sutelktas žemės ūkiui, kuriam šiuo metu skiriama 41 proc. Europos Sąjungos metinio biudžeto lėšų. Ši politikos sritis visuomet buvo kertinis Europos Sąjungos integracijos projekto akmuo. Politikai sutarė ir pripažino, kad norint geriau panaudoti skiriamas lėšas, bendroji žemės ūkio politika turės būti reformuojama. Visgi Europos Parlamen­tas ragina nemažinti ir išlaikyti dabarti­nio dydžio Europos Sąjungos biudžeto išlaidas žemės ūkiui. Tiesioginės išmokos ūkininkams 2014–2020 metų laikotarpiu ir toliau išliks, tačiau turėtų mažėti jų atotrūkis tarp skirtingų Europos Sąjungos šalių ir regionų. Be to, siūloma teisingiau paskirstyti finansinę paramą skirtingų tipų ūkininkams, imtis papildomų priemo­nių kovoje su spekuliacija ir sustiprinti ūkininkų derybinę galią maisto tiekimo grandinėje. Taip pat naujuoju finansiniu laikotarpiu turėtų būti geriau finansuojami ekologiniai ir efektyviai energetinius ište­klius naudojantys ūkiai, kurių plėtra padės siekti 2020 metams užsibrėžtų energijos vartojimo ir aplinkos taršos mažinimo rodiklių.

    Kritiškai buvo įvertinta dabartinė Eu­ropos Sąjungos biudžeto šaltinių sistema, kai dauguma biudžeto lėšų surenkama iš valstybių narių įmokų. Europos Parla­mentas siūlo panaikinti esamas išimtis ir finansines nuolaidas kai kurioms Europos Sąjungos narėms ir sukurti tikrų nuosavų išteklių sistemą, kad būtų išvengta bendro mokesčių naštos padidėjimo piliečiams. Pavyzdžiui, vienu iš nuosavų išteklių šaltinių galėtų tapti finansinių operacijų mokestis, kuris būtų mokamas tiesiogiai į Europos Sąjungos biudžetą.

    Nors diskusijos dėl naujo ilgalaikio Europos Sąjungos biudžeto tik prasideda, Lietuvos Vyriausybė jau išsakė pirmąsias pastabas ir pozicijas dėl aktualiausių sričių. Visų pirma kritiškai įvertintas sanglaudos fondo, kuris finansuoja infrastruktūros plėtrą, mažinimas nuo 3 iki 2,5 proc. kiekvienos valstybės narės bendrojo vidaus produkto, dėl ko gerokai mažėtų naujų infrastruktūros projektų įgyvendinimas ir plėtra. Lietuvos taip pat netenkina Europos Komisijos pasiūlymai dėl galimų žemės ūkio finansavimo krypčių per ateinančius septynerius metus. Šiuo atveju Lietuvos ir kitų Baltijos regiono šalių siekis yra nustatyti, kad žemės ūkis šiame regione būtų finansuojamas lygiai taip, kaip ir kitose senosiose Sąjungos valsty­bėse narėse. Kai pagal Europos Komisijos pateiktus pirminius pasiūlymus netgi laikotarpio pabaigoje (2020 m.) Baltijos valstybių žemės ūkis būtų finansuojamas mažiausiai, palyginti su kitomis šalimis. Be to, Lietuva sieks išsiderėti daugiau lėšų IAE uždarymo darbams. Šių lėšų 2014–2020 m. turėtų būti ne mažiau kaip 1 milijardas eurų.

    Taigi pirmosios diskusijos ir pateik­ti siūlymai dėl ateinančios finansinės perspektyvos leidžia manyti, kad ateities finansavimo prioritetai bus teikiami dide­lio masto projektams, kuriuose dalyvaus kelios tam tikram regionui priklausančios valstybės ir kurių įgyvendinimas būtų naudingas visos Europos Sąjungos kon­kurencingumui didinti. Todėl valstybės narės, tarp jų ir Lietuva, turės dirbti kartu su kaimynėmis šalimis, vystydamos didelę pridėtinę vertę kuriančius ir teikiančius tarptautinius projektus ir programas.

    J.Daulas: ELP frakcija mėnesių mėnesius siekė tikrojo ES ekonominio-biudžetinio, fiskalinio ar kartu ir socialinio - susiliejimo tarp eurozonos valstybių ir esančių už jos ribų. (ELP nuotrauka)

    Rugpjūčio 16 d. vykęs N.Sarkozy ir A.Merkel susitikimas davė rezulta­tų: dviejų didžiųjų valstybių lyderiai paskelbė idėją sukurti „tikrąją Europos ekonominę vyriausybę“. Siūloma, kad ši vyriausybė apimtų 17 eurozonos vals­tybių narių, kurių lyderiai ekonominėms problemoms spręsti susitiktų bent porą kartų per metus. Vyriausybei vadovautų ES prezidentas (šiuo metu – Hermanas van Rompuy).

    Prancūzija ir Vokietija pareiškė, kad yra būtina gerinti bendradarbiavimo eurozonoje kokybę, siekiant užtikrin­ti stipresnį finansinės ir ekonominės politikos koordinavimą, kad būtų apsaugotas euras. Šiuo tikslu eurozonos valstybių vyriausybės į konstitucijas turėtų įsirašyti nuostatą siekti priimti subalansuotus biudžetus. Prancūzija ir Vokietija savo ruožtu nusprendė žengti toliau mokesčių suderinimo keliu ir įves­ti bendrą finansinių transakcijų mokestį, bendrus korporacijų mokesčio rodiklius.

  • ATGAL
    J. Buzekas: 1941 metų birželio pamokos tebegyvos ir šiandien
    PIRMYN
    Dešiniųjų triumfas Parlamento rinkimuose Ispanijoje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.