ES durys veriasi Kroatijai | Apžvalga

Vieningoji europa

  • ES durys veriasi Kroatijai

  • Temos: Politika
    Data: 2011-03-31
    Autorius: Raminta ŽŪSINAITĖ

    Kroatijos premjerė Jadranka Kosor tikisi derybas dėl narystės ES baigti dar šiemet. (ELP (EPP) grupės archyvo nuotr.)

    Po kelerių metų pertraukos Europos Sąjungos šeimoje vėl laukiama pagausėjimo – netrukus į ES erdvę turėtų įsilieti Kroatija, kuri oficialias derybas dėl narystės ES pradėjo dar 2004 metais, ir štai po šešerių metų jau žengia į paskutinį stojimo derybų etapą. Nors matyti didelė pažanga, siekiant patenkinti derybų kriterijus, vis dėlto kai kurios ES šalys reiškia susirūpinimą dėl tam tikrų probleminių sričių ir skatina Kroatiją toliau vykdyti būtiniausias reformas.

    Šiuo metu iš 35 sričių Kroatija oficialiai yra įvykdžiusi 28 sričių reikalavimus. Jaučiamas itin didelis progresas vykdant tiesines reformas, priimant Konstitucijos pakeitimus, teigiamai vertinamas šalies bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu dėl buvusios Jugoslavijos. Kita vertus, kitos sritys, kurių reikalavimai neįgyvendinti, ypač susijusios su korupcija, laikomos pačiomis sudėtingiausiomis ir keliančiomis daugiausia diskusijų. Po plačiai nuskambėjusio skandalo, kai dėl įtarimų korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia sulaikytas buvęs Kroatijos premjeras Ivo Sanaderas, Kroatiją imta stebėti pro didinamąjį stiklą, todėl jai tenka atlikti ypač daug „namų darbų“, kad įrodytų, jog su korupcija yra kovojama visu pajėgumu. Europos Sąjunga daug atidžiau ketina vertinti Kroatiją šiuo klausimu, nes nebenorima kartoti klaidos, kai Bulgarija ir Rumunija buvo priimtos į ES su labai aukštu korupcijos lygiu. Korupcija Kroatijoje yra vis dar plačiai paplitusi ir išlieka rimta visuotine problema, nors, kaip teigiama vasario 16 dieną Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje „Dėl 2010 m. Kroatijos pažangos ataskaitos“, Kroatijos vyriausybė skyrė ypač daug dėmesio teisinei ir institucinei kovos su korupcija sistemai.

    Kitas svarbus kriterijus, kurio Kroatija dar ne visai patenkina, – tai pabėgėlių sugrįžimo klausimas. Nors jaučiama nemaža pažanga – visuomenės priešiškumas į Kroatiją grįžtantiems serbams didelėje šalies dalyje sumažėjo – vis dėlto pabėgėliai ir grįžtantys asmenys dar patiria daug sunkumų. Taigi Kroatijos valdžios institucijos turės palengvinti grįžtančių asmenų reintegracijos procesą, šalindamos įvairias teisines ir socialines kliūtis.

    Norėdama dar šių metų pirmoje pusėje baigti stojimo derybas, Kroatija taip pat privalo tęsti privatizacijos procesą ir priimti sudėtingoje padėtyje esančių laivų statyklų struktūrinio pertvarkymo planus.

    Pagal stojimo į Europos Sąjungą procedūras, įgyvendinus visus reikalavimus ir ES patvirtinus stojimo sutartį, Kroatija negalės džiaugtis naryste dar mažiausiai metus, kol dokumentą ratifikuos visos 27 Europos Sąjungos šalys. Kroatijos atveju šis procesas gali užtrukti gana ilgai, nes šalys narės labai atidžiai ketina stebėti antikorupcijos pažangą šalyje. Spėjama, kad sutarties ratifikavimą gali vilkinti Olandija, kurios vyriausybė neturi daugumos, palaikančios Kroatijos narystę. Taip pat priešintis gali Slovėnija, kuri dėl pasienio ginčų jau beveik metus blokuoja savo kaimynės derybas. Ginčas tarp Kroatijos ir Slovėnijos kilo dėl neišspręstų teritorinių klausimų, iširus Jugoslavijos valstybei. Nesutariama dėl bendros sienos Adrijos jūros pakrantėje ties Pirano įlanka, nes Slovėnijai svarbus kiekvienas papildomas kvadratinis kilometras jūros ruožo, o Kroatija, turinti 1700 km pakrantės, teigia, kad pusė įlankos priklauso jai.

    Taip pat Kroatijos narystę Europos Sąjungoje dar turi patvirtinti ir pati kroatų tauta, išreikšdama savo nuostatą referendume, kuris turėtų būti surengtas iškart patvirtinus stojimo sutartį. Tačiau referendumo rezultatų prognozės taip pat kelia nerimą tiek Kroatijos vyriausybei, tiek Europos Sąjungai, nes kroatai yra vis dar susiskaldę šiuo klausimu. Vietinių apklausų rezultatai nuolat kinta tai pritariančiųjų narystei naudai, tai pasisakančiųjų prieš. Eurobarometro apklausos duomenimis, dauguma Kroatijos piliečių neremia šalies narystės Europos Sąjungoje. Tokia susiskaldžiusi visuomenė nesuteikia tvirto pagrindo Kroatijai pradėti naują etapą kelyje į Europos Sąjungą. Taigi šalis dar turi įdėti daug pastangų, kad pilietinė visuomenė suvoktų integracijos į ES svarbą, kad suprastų, jog tai atneš naudos kiekvienam piliečiui.

    Kroatija turi 1700 km jūros pakrantės. (Martynos Žilionytės nuotrauka)

    Kroatijos narystės Europos Sąjungoje perspektyva laikoma didžiule paskata kitoms Vakarų Balkanų regiono šalims, siekiančioms integracijos į ES, vykdyti būtinas politines, ekonomines ir teisėkūros reformas, palaikyti regione taiką, stabilumą ir gerus santykius su savo kaimynėmis. Sėkmingas Kroatijos integracijos pavyzdys turėtų paskatinti teigiamas tendencijas šiame regione.

    Taigi anksčiausiai Kroatija 28-ąja Europos Sąjungos nare gali tapti 2013 metais, jeigu iki šių metų vidurio atitiks visus 35 kriterijus ir sutarties ratifikavimo neužvilkins kai kurios ES narės. Tikimasi, kad Kroatija jau galės dalyvauti 2014 metais vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.

  • ATGAL
    Baltarusija po rinkimų: ko susirūpinusi Europa?
    PIRMYN
    Latvijos Nepriklausomybės Deklaracijos diena
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.