ES ekonomika augs | Apžvalga

Vieningoji europa

  • ES ekonomika augs

  • Data: 2015-04-29
    Autorius: Kristina Kručkienė

    Europos centrinio banko nuotrauka

    ES šalių ekonomikos augs. Taip savo makroekonomikos prognozėje 2015 metams paskelbė Europos Komisija (EK). EK prognozės Lietuvai taip pat palankios: numatomas sumažėjęs nedarbo ir infliacijos lygis, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas.

    Šių metų vasarį EK paskelbė ES šalių narių bei kandidačių ekonominę prognozę 2015 metams. Tris kartus per metus – pavasarį, rudenį ir žiemą – Komisija skelbia makroekonomines prognozes ES ir jos valstybėms narėms. Šias prognozes rengia Ekonomikos ir finansų reikalų generalinis direktoratas (DG ECFIN). Prognozės leidžia ES objektyviau įvertinti šalių narių finansinę padėtį ir suteikti daugiau tikrumo bei pasitikėjimo ES rinka kitiems finansiniams veikėjams, pavyzdžiui, reitingų agentūroms, bankams, privatiems investuotojams.

    Atsižvelgiant į EK prognozę 2015-iesiems, visų Europos Sąjungos valstybių narių ekonomika šiemet augs pirmąsyk nuo 2007 metų. Per 2015 m. ekonominė veikla, tikimasi, ES ir euro zonoje šiek tiek kils ir dar labiau spartės 2016 m. Prognozuojama, kad ekonominis aktyvumas šiemet turėtų pakilti iki 1,7 proc. ES ir 1,3 proc. euro zonoje. 2016 m. metinis augimas turėtų pasiekti atitinkamai 2,1 proc. ir 1,9 proc.

    EK prognozuoja, kad Lietuvos ūkis šiemet augs 3 proc., o kitąmet augimas turėtų spartėti iki 3,4 proc. Kainų kilimas šiemet numatomas 0,4 proc., o 2016 m. jis paspartės iki 1,6 proc. Sparčiai turėtų mažėti nedarbas – nuo 8,7 proc. šiemet iki 7,9 proc. kitąmet.

    Augimo perspektyvas Europoje vis dar riboja silpna investicinė aplinka ir didelis nedarbas. Tačiau nuo 2014 m. rudens eilė svarbių  patobulinimų praskaidrino artimiausio laikotarpio perspektyvas. Naftos kainos sumažėjo greičiau nei anksčiau, euras pastebimai nuvertėjo, Europos centrinis bankas paskelbė kiekybinius palengvinimus, Europos Komisija pateikė savo investicijų planą Europai. Visi šie veiksniai gali turėti teigiamą poveikį augimui.

    Nors numatoma, kad šiais metais visų ES valstybių narių augimo rodikliai bus teigiami, o per paskutinį ketvirtį atsigavimas plėtėsi, ekonominės veiklos rezultatai visoje ES ir toliau bus nevienodi. Taip iš dalies yra dėl to, kad valstybėms narėms nevienodai sekėsi mažinti įsiskolinimą tarp bankų, viešojo ir privataus sektorių 2014 m. Teigiamas poveikis mažų naftos kainų augimui taip pat bus nevienodas, atsižvelgiant į kiekvienos šalies energijos balansą. Lanksčios pinigų politikos sąlygos gali turėti didesnį teigiamą poveikį ES šalims narėms, kuriose finansavimo sąlygos yra griežtos. Ar dėl euro nuvertėjimo bus remiamas eksportas, priklausys nuo nacionalinės prekybos orientacijos ir specializacijos modelių. Bendrai numatoma, kad 2015 m. įvairių valstybių narių ekonomikos augimo rodikliai bus labai skirtingi – nuo 0,2 proc. Kroatijoje iki 3,5 proc. Airijoje.

    Infliacija toliau išliko maža. Ji praėjusių metų gruodį daugumoje valstybių narių laikinai buvo neigiama, be to, labai sumažėjo energijos kainos. Numatoma, kad 2015 m. infliacija išliks nedidelė, nes dėl mažų prekių kainų nominalusis rodiklis sumažėjo. Infliacija turėtų didėti nuo 2015 m. vidurio ir 2016 metais, kada ekonominė veikla laipsniškai stiprės, darbo užmokestis didės ir mažės ekonomikos sąstingis. Prognozuojama, kad infliacija ES 2015 m. bus 0,2 proc. o 2016 m. – 1,4 proc. Tuo tarpu euro zonoje – atitinkamai – 0,1 proc. 2015 m., 2016 m. – jau 1,3 proc. Didžiausi infliacijos rodikliai numatomi Rumunijoje (1,2 proc.), Austrijoje (1,1 proc.), Didžiojoje Britanijoje (1,0 proc.) ir Maltoje (1,0 proc.).

    Ekonomikos augimas įsibėgėja laipsniškai, kaip ir grynasis darbo vietų kūrimas. Jis, palyginti su anksčiau buvusiais žemais rodikliais, pernai paspartėjo. Darbo rinkos padėtis prognozuojamo laikotarpio pabaigoje turėtų pagerėti. Tačiau, kad padėtis pastebimai pagerėtų, numatomas ekonomikos augimas nebus pakankamas. 2015 m. nedarbas turėtų sumažėti iki 9,8 proc. ES ir 11,2 proc. euro zonoje. Prognozuojama, kad iš euro zonos valstybių didžiausias nedarbas bus Graikijoje (25 proc.), Ispanijoje (22,5 proc.), Kipre (15,8 proc.) ir Portugalijoje (13,4 proc.), o mažiausias – Vokietijoje (4,9 proc.), Austrijoje (5,2 proc.). Tikimasi, kad darbo rinkos reformos, kurių imtasi pastaraisiais metais, duos rezultatų ir padės 2016 m. toliau mažinti nedarbo lygį – ES jis turėtų mažėti iki 9,3 proc., euro zonoje – iki 10,6.

    Valdžios sektoriaus deficitas kai kuriose šalyse toliau mažėjo, tačiau fiskalinė kryptis dabar neutrali. Prognozuojama, kad per ateinančius dvejus metus toliau mažės deficito santykis su BVP. ES jis turėtų sumažėti nuo 3,0 proc. 2014 m. iki 2,6 proc. šiais metais ir 2,2 proc. 2016 m. Euro zonoje – iki 2,2 proc. 2015 m. ir 1,9 proc. 2016 m. Matyti, kad visos ES skolos santykis su BVP 2014 m. pasiekė aukščiausią lygį – 88,4 proc. Aukščiausią lygį (94,4 proc.) euro zonoje jis turėtų pasiekti šiais metais, o paskui mažėti.

    Apskritai, dabartinių ekonomikos perspektyvų neapibrėžtumas padidėjo. Ekonomikos vystymosi sulėtėjimo rizika sustiprėjo, nors atsirado naujų teigiamų veiksnių. Rizika atsirado dėl geopolitinės įtampos, naujų svyravimų finansų rinkose, o tai susiję su didelės ekonomikos šalyse vykdoma skirtinga pinigų politika ir nebaigtomis įgyvendinti struktūrinėmis reformomis. Augimo perspektyvoms taip pat pakenktų užsitęsęs labai mažos arba neigiamos infliacijos laikotarpis. Teigiamas poslinkis: tam tikri veiksniai galėtų būti didesnis, nei numatoma, postūmis pasaulio ir ES ekonomikai augti dėl mažų energijos kainų.

    Už eurą ir socialinį dialogą atsakingas EK pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis sakė: „Šiandien Europai – lemiamas momentas. Sudarytos tinkamos ekonominės sąlygos tvariam ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui. Dėl krizės vyriausybėms teko priimti sudėtingų politinių sprendimų, taigi, jau ryškėja reformų poveikis. Reformų tempą turime paspartinti, kad ekonomika atsigautų tvirčiau ir užtikrinti, kad dėl to papilnėtų žmonių piniginės. Komisija vykdo savo įsipareigojimus trijose pagrindinėse srityse: investicijų, struktūrinių reformų ir fiskalinės atsakomybės. Įgyvendinimas dabar priklauso nuo valstybių narių. Jose ir bus vertinami mūsų rezultatai“.

    Už ekonomikos ir finansų reikalus, mokesčius ir muitų sąjungą atsakingas EK narys Pierre‘as Moscovici įsitikinęs, kad šiandien Europos ekonomikos perspektyvos šiek tiek šviesesnės, palyginti su tomis, kurios buvo pateiktos paskutinėse prognozėse. „Kritusios naftos kainos ir atpigęs euras – puikus postūmis Europos ekonomikai. Be to, Europai skirtas investicijų planas ir naujausi svarbūs Europos centrinio banko sprendimai padės kurti aplinką, kurioje labiau remiamos reformos ir pažangi fiskalinė politika. Tačiau dar reikia daug ir sunkiai dirbti, kad sukurtume darbo vietų – jų vis dar nepakanka milijonams europiečių“, – tvirtino P. Moscovici.

  • ATGAL
    Algirdas Saudargas: Lietuvos užsienio politikos raida šiandienos žvilgsniu
    PIRMYN
    Ką parodė 2015-ųjų savivaldos rinkimai?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.