Eurazijos sąjunga: kas sės valgyti seno torto? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Eurazijos sąjunga: kas sės valgyti seno torto?

  • Data: 2012-01-12
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Danos Augulės piešinys

    Kas gali paneigti, kad gruodžio 4 d. vykę Dūmos rinkimai, kitų metų kovo 4 d. rengiami prezidento rinkimai ir Vladimiro Putino projektas sukurti Eurazijos ekonominę sąjungą – nesusiję geostrateginiai reiškiniai? Kitų metų spalį savo 60-metį švęsiantis V. Putinas taiko toli į priekį ir trūks plyš įgyvendins savo svajonę – atkurti Rusijos valstybingumą su visa imperine atributika. Į šį tikslą jis eina gana nuosekliai. 

    Posovietinių struktūrų paradas

    Pasekime chronologiją. Iš pradžių buvo Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS). Gruodžio 8 d. sukako 20 metų, kai Belovežo (Baltvydžio) girioje, Viskulių kaime, Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai Stanislavas Šuškievičius, Borisas Jelcinas ir Leonidas Kravčiukas konstatavo, kad SSRS iširo ir susikūrė NVS. Faktinis Sovietų Sąjungos galas buvo per pačias katalikų Kalėdas, gruodžio 25 d., kai atsistatydino Michailas Gorbačiovas.

    Netrukus atsirado rusiškasis NATO variantas – Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO, įkurta 1992 m. gegužės 15 d.). Šios organizacijos ištakos siejamos dar su 1992 m. Dušanbėje pasirašyta Kolektyvinio saugumo sutartimi. Galutinai KSSO buvo sukurta 2002 metais. Šis blokas taip ir netapo reikšmingas karine prasme. Jis apima Vidurio Azijos respublikas – Kirgiziją, Kazachstaną, Tadžikistaną bei Armėniją, Azerbaidžaną, Rusiją ir Baltarusiją. Uzbekistanas anksčiau priklausė KSSO, bet pasitraukė.

    Paskui 1999 m. gruodžio 8 d., per pačias SSRS iširimo metines, įkurta Rusijos ir Baltarusijos sąjunga, bet tik V. Putino vizito (2007-ųjų gruodžio 13-14 d.) į Minską metu Rusijos ir Baltarusijos prezidentai pasirašė konstitucinį aktą, skelbiantį Rusijos ir Baltarusijos susivienijimą. Šis aktas ir liko formaliu dokumentu.

    2000-ųjų spalio 10 d. Astanoje pasirašyta sutartis dėl Eurazijos ekonominės sąjungos (EvrAzES) sukūrimo, ji įsigaliojo kitų metų gegužės 30 d. Organizacijos portale www.evrazes.com rašoma, kad šiuo metu jos nariai yra penkios posovietinės valstybės – Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizija ir Tadžikistanas. 2006 m. sausio 25 d. prisijungė Uzbekija, bet 2008 m. spalį iš šios organizacijos pasitraukė. Nuo 2002 m. gegužės stebėtojų statusą joje turi Ukraina ir Moldova, o nuo 2003-ųjų sausio – ir Armėnija. Tokį pat statusą joje turi ir keletas institucijų – Tarpvalstybinis aviacijos komitetas (TVAK) ir Eurazijos vystymo bankas (EAVB). EvrAzES tapo prototipu šiemet sukurtos ekonominės politinės struktūros, vienijančios kol kas tik pirmąsias tris minėtas šalis.

    Formaliai į organizaciją įeina viena gyvybingiausių posovietinių struktūrų – Muitų sąjunga (MS), įsteigta dar 2007-ųjų spalio 6 d., bet realiai pradėjusi veikti 2010 m. sausio 1 d. Ji vienija Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų tarnybas. Kaip rašo portalas www.cust.lt, visos trys šalys taiko vienodus muito tarifus prekėms ir vadovaujasi vienu Muitinių kodeksu. Pavyzdžiui, vienoms prekių grupėms, iš Lietuvos eksportuojamoms į šios sąjungos šalis, muito mokesčiai didėja, kitoms – mažėja. Ypač jie auga naudotiems automobiliams, eksportuojamiems į Kazachstaną ir Baltarusiją, taip pat į Rusiją išvežamoms gyvoms kiaulėms. Tuo tarpu tekstilės gaminiams, vežamiems į Rusiją, taikomi mažesni nei buvo muitų tarifai.

    Nuo 2012 metų sausio 1 d. pradės veikti Vieningos ekonominės erdvės (VEE) projektas. 2009-ųjų gruodžio viduryje Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano prezidentai neformaliame viršūnių susitikime susitarė iki 2012 metų sausio 1 d. sukurti Vieningą ekonominę erdvę. Bendrame šių vadovų pareiškime sakoma: „Esame įsipareigoję toliau plėsti integracinius procesus EAEB (Eurazijos ekonominės bendrijos) erdvėje, o kaip  kitą tikslą tvirtiname savo siekį ne vėliau kaip iki 2012 m. sausio 1 d. suformuoti vieningą ekonominę Baltarusijos Respublikos, Kazachstano Respublikos ir Rusijos Federacijos erdvę.“

    Visos šios posovietinės struktūros gana susipynusios, vienos merdi, kitos dar veiklios, nes didelį stimulą jų gyvybingumui duoda nauji politiniai procesai Rusijoje ir visoje integracinėje erdvėje. 

    Kaip sujungiama Europa ir Azija

    Visas šias organizacijas NVS erdvėje turėtų suvienyti lapkričio 18 d. Maskvoje Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano vadovų pasirašyta Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES, dažnai jos abreviatūroje nėra ekonominio dėmens, tarsi pabrėžiant, kad tai ne tik ekonominio pobūdžio darinys) deklaracija, numatanti, kad pati naujos struktūros idėja bus realizuota iki 2015 m. Ji materializuosis, kai Muitų sąjunga parengs bendrą teisės aktų bazę, o Vieninga ekonominė erdvė privilios daugiau šio darinio dalyvių.

    Tiesa, EAES trijulė dabar kitokia negu prieš 20 m. gimusi NVS: Ukrainos vietą joje užėmė Kazachstanas. Įdomiausias čia Baltarusijos vaidmuo. Prieš 20 metų Minskas buvo lygiavertis šio triumvirato partneris ir net formalaus akto pasirašymo šeimininkas, o naujoje sąjungoje jam teks autsaiderio vaidmuo, rašo Baltarusijos laikraštis „Ežednevnik“. Juk Baltarusija neturi nei naftos, nei dujų, jos ekonomika grimzta į gilią duobę, tad teks nuolat prašyti išmaldos Maskvoje ir Astanoje.

    Ilgametis Kazachstano lyderis Nursultanas Nazarbajevas Eurazijos bendrijos idėją pasiūlė dar 1994 m., bet tais metais kaip tik į valdžią Baltarusijoje atėjo Aliaksandras Lukašenka, o pro Borisą Jelciną tik ką buvo praūžęs pučas. Kodėl dabar įvyko tokie pasikeitimai, atsakymą šių metų spalį laikraštyje „Izvestia“ davė V. Putinas, savo straipsnyje priminęs, kad „atėjo laikas“ buvusių sąjunginių respublikų realiai integracijai. 

    Žalią šviesą uždega rinkimai

    Iš tiesų tam ateina tikrai patogus laikas. V. Putino partija Vieningoji Rusija Dūmos rinkimuose pasiekė nors ir ne tokią, kokios buvo laukta, bet vis dėl to pergalę. Gavusi mažiau negu 50 proc. balsų ji neturės parlamente konstitucinės daugumos, reikalingos pagrindinio įstatymo pataisoms priimti, tačiau su 238 mandatais ji sudarys absoliučią daugumą, kuri galės diktuoti įprastinių teisės aktų, tarp jų – integraciją įteisinančių, priėmimui.

    Apžvalgininkai sutaria, kad nuo šio tramplino V.Putinas tikisi kitų metų kovą trečią kartą šoktelti į aukščiausią valstybės postą ir būti išrinktas Rusijos prezidentu ir  faktiškuoju naujos-senos SSRS valdovu. Ne šiaip sau JAV Ajovos valstijos laikraštis „Iova State Daily“ perspėja, kad „jau pensinio amžiaus 2024 m. sulauksiantis KGB pulkininkas svajoja dienas nugyventi imperatoriumi“, kuris kažkada apgailestavo, kad SSRS žlugimas buvo „didžiausia XX amžiaus geopolitinė tragedija“.

    Akivaizdu, kad V. Putinas neapsiribos trimis EAES nariais. Žurnalas „Forbes“ mano, kad Maskvą ypač domina Ukraina su 45 mln. gyventojų ir 137 mlrd. eurų BVP pernai. Bet kol kas ją atbaido Kijevo sudaryta Asocijuotos narystės ES sutartis, pretenzijos integruotis į kitas Europos struktūras ir kiek baugina autoritarizmu atsiduodanti ir su Maskva susijusi byla prieš J. Tymošenko.

    Nėra abejonių, kad po prezidento rinkimų Kremlius žengs dar toliau. Kaip pranešė Bulgarijos naujienų agentūra „Sofia News Agency“, Rusijos ekspertų nuomone, Bulgarija turi tapti viena iš Rytų Europos šalių, kurią „reikia pakviesti prisijungti“ prie V.Putino kūdikio EAES. Apie tai buvo kalbama valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ apskritajame stale. O toliau dar gražiau: vilionių tinklą ketinama užmesti net Suomijai, Vengrijai, Čekijai, Vietnamui, Kubai ir Venesuelai… 

    Viliotinio garsai pasiekia ir Baltijos šalis

    Apie Baltijos šalių prisijungimą prie EAES irgi nenutylima. Duodama įvairių ženklų, kad esą posovietinė erdvė atvira visoms valstybėms. Kremliaus menestreliai suokia apie bendrą istoriją, slaviškąjį draugiškumą, senąsias slavų žemes, neva siekusias net Skandinaviją, ir t. t. Šios giesmės motyvų neišvengė ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, dalyvavęs ESBO Ministrų tarybos susitikime Vilniuje gruodžio 6–7 d.

    Lapkričio pradžioje Maskvoje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos atstovų susitikimas su Rusijos Dūmos vadovais, kuriame buvo aptariami ir Eurazijos sąjungos įkūrimo planai. Iš susitikimo grįžęs Seimo narys Petras Auštrevičius žurnalui „IQ“ sakė, kad, nors iki šiol V. Putino kalbos apie naują ekonominę sąjungą buvo vertinamos skeptiškai, vis dėl to reikia ne tik nerimauti, bet ir rimtai aptarti šią temą ES ir NATO institucijose. „Eurazijos sąjungos atsiradimas reiškia tam tikrus strateginius pokyčius Rytų Europos regione, ir jie neapsiribos vien tik politiniais ir ekonominiais pasikeitimais, tačiau apims ir tokias sritis kaip gynyba. Tai darys įtaką regiono saugumui ir stabilumui. Be to, ši sąjunga gali būti matoma kaip stipresnė alternatyva eurointegraciniams procesams, todėl ES ir NATO turėtų įvertinti šiuos Rusijos premjero planus“, – teigė Seimo narys.

    Pasak P. Auštrevičiaus, Rusijos ketinimas suvienyti posovietines valstybes į naują sąjungą gali turėti ilgalaikių geopolitinių pasekmių ir baigtis Rusijos nusigręžimu nuo Europos. Politikas tiki, jog naujas darinys laikui bėgant gali tapti rimtu negaluojančios ES konkurentu ir alternatyva jai, o Rusijos premjeras ketina ieškoti naujų ekonominių partnerių.

    Europarlamentaro V. Landsbergio nuomone, Eurazijos sąjungai nepavyks išsiplėsti iki buvusios Sovietų Sąjungos. „Aš manau, kad Sąjungos neatkurs tokios apimties, kokia buvo, kiek jau Rusija buvo išsiplėtusi, prisigrobusi užkariautų šalių. Manau, kad jiems tai nepavyks. Dabar šis triukšmelis kai ką gąsdina, kai kam žada. Be abejo, įsijungs visos agentūros, pradės sakyti, oi, kaip būtų gerai. Sukurs sumaištį ar ne, priklausys nuo mūsų pačių blaivumo ir brandumo. Mes turime Konstituciją, kuri draudžia ne tik jungimąsi į bet kokias posovietines sąjungas, bet net propaganda tokio jungimosi yra nusikalstama“, – sakė V. Landsbergis. 

    Senas SSRS tortas

    Taigi, padrąsintas rinkimų rezultatų V. Putinas ir jo šešėlin nueinantys Kremliaus vadovai bandys reabilituoti prieš 20 metų žlugusią SSRS, o tai susiję su agresyvesne Maskvos užsienio politika – tiek NATO, tiek JAV, tiek Baltijos šalių atžvilgiu.

    Lenkijos „Dziennik“, skeptiškai vertinęs Eurazijos sąjungą ir visą šį sumanymą, vadina jį bandymu „seną tortą padengti nauju glaistu“. Tačiau, pasak laikraščio, niekas kitas be silpnėjančios Rusijos šiuo tortu nesižavi, todėl gali būti, kad V. Putinui teks jį valgyti vienam.

    Vaizdinga, bet ar įžvalgu? Galima neabejoti, kad kai kas dar bandys prisėsti pasmaguriauti prie šio stalo, tačiau – kokia kaina? ■

  • ATGAL
    Arabų ruduo - ar yra vietos atsakomybei?
    PIRMYN
    Parlamento rinkimai: suvaidinta Rusijoje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.