Euro zonos trileris tęsiasi – ir galo nematyti… | Apžvalga

Įžvalgos

  • Euro zonos trileris tęsiasi - ir galo nematyti...

  • Data: 2011-11-24
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel su tuometiniu Graikijos premjeru George'u Papandreu kalbėtis dėl Graikijos skolų krizės susitiko G20 viršūnių susitikimo išvakarėse Kanuose. Vargu ar kolegiškos šypsenos ir šventiškai papuoštas stalas galėtų praskaidrinti G.Papandreu nuotaiką... (AFP/PHILIPPE WOJAZER/Scanpix nuotrauka)

      Po ilgų ir karštų diskusijų naktį iš spalio 26-osios į 27-ąją euro zonos šalių lyderiai susitarė dar kartą padėti į krizės duobę įpuolusiai Graikijos ekonomikai ir sustiprinti Europos finansinio stabilumo fondą (EFSF). Šis žingsnis kiek pritildė euroskeptikų pranašavimus, kad netrukus euras žlugs, o kartu susikompromituos ir visa Bendrija. Bet tuo „šokis aplink garo katilą“ nesibaigė: Atėnai ėmė grimzti dar ir į politinę krizę, paskui save tempdami visą ES…

    Tą naktį Graikijai atėjo palengvėjimas… 

    17-kos euro zonos šalių vadovai tą naktį diskutavo kone 10 valandų ir tik apie pusę keturių ryto, savo budrią nuotaiką išlaikę nebent geroku kiekiu išgertos kavos ir aštriomis diskusijomis, sutarė vienu iš pagrindinių klausimų – nurašyti apie pusę Graikijos skolų ir kad su tuo sutiktų privatūs bankai. Dėl kitko, pavyzdžiui, dėl bankų rekapitalizavimo, lyderiai susitarė gana greitai. Tačiau bankų pagalba vienai iš ES narių nulėmė viską.  

    Apskritai, euro zonos krizė buvo susivėlusi į ištisą problemų kamuolį. Štai kodėl ES „naktiniai“ sprendimai, kaip tą ketvirtadienio rytą apibendrino „Deutsche Welle“ apžvalgininkas, visai Europai įskiepijo viltį, kad Lisabonos susitarimai – ne tuščias popieriaus gniužulas. 

    Taigi, euro zonos lyderiai susitarė su privačiais bankais ir draudikais dėl 50 proc. investicijų į Graikijos obligacijas nurašymo, nutarė paskolinti Atėnams dar 100 mlrd. eurų ir nusprendė sustiprinti Europos finansinio stabilumo fondą iki 1 trln. eurų, siekiant įveikti 17 šalių bloko skolų krizę. Atėnų skola, kuri šiuo metu sudaro 160 proc. šalies BVP, per tą patį laikotarpį galėjo padidėti iki 180 procentų. Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy pareiškė, kad šis susitarimas iki 2020 metų padės sumažinti Graikijos valstybės skolą iki 120 proc. BVP. Graikai skelbė, kad jie rezervų dar turi iki lapkričio vidurio, o paskui… Todėl reikėjo skubėti. 

    Labai svarbu, kad euro zona ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurių finansinė pagalba nuo pernai gegužės gelbėjo Graikiją nuo bankroto, paskolins Atėnams dar 100 mlrd. eurų. Ši suma kiek mažesnė, negu buvo susitarta liepą – tikriausiai dėl to, kad prie Graikijos naštos mažinimo labiau prisidės bankai ir privatūs investuotojai. Pirmosios šio plano detalės paaiškėjo keliomis valandomis anksčiau, kai ES lyderiai paskelbė įpareigosiantys didžiausius Bendrijos bankus padidinti savo kapitalą 106 mlrd. eurų iki ateinančio birželio. 

    Palengvėjimas, virtęs šoku 

    Graikija šį sprendimą sutiko su palengvėjimu. Tai buvo signalas Atėnams, kad jie gali sutvarkyti savo viešuosius finansus, ir turi sąlygas patys ropštis iš duobės. Tačiau Graikijos vyriausybės atstovas Briuselyje taip pat perspėjo, kad „daug kas priklausys nuo ateinančių dienų“, pažymėdamas, kad į kompromisus nelinkusios Graikijos opozicijos partijos turėtų padėti įgyvendinti ekonomikos reformas, o bankai turi būti įtikinti prisidėti prie šalies skolų mažinimo plano.  

    „Taip, iš tiesų, „Plaukų kirpimo“ sutartimi vadinamas ES susitarimas neša palengvėjimą, bet ir įsipareigojimų“, – rašė populiarus Graikijos dienraštis „Ta Nea“, pažymėdamas, kad šalis prisiėmė „skausmingų“ pažadų, įskaitant „daugiametį taupymą, intensyvesnę priežiūrą ir platesnę privatizacijos programą“. Sunku pasakyti, kaip į tai reaguos nesutaikstomi premjero George‘o Papandreu oponentai, kiekviena proga pasirengę į gatves išvesti minias riaušininkų.  

    Bet bomba sprogo ne ten, kur tikėjosi graikai ir Briuselis. Netrukus iš Atėnų atėjo nauja, daugelį šokiravusi žinia: Graikijos premjeras G. Papandreu parlamente pareiškė, kad dėl ES aprobuotos pagalbos paketo numatomas surengti referendumas. Toks referendumas turėjęs įvykti gruodžio pradžioje. Europoje mažai kas tikėjo, kad graikai balsavime pasakys „taip“ ES pagalbai. Todėl sumaištis kilo finansų biržose, investuotojai iš Rusijos, Kinijos, Indijos ir Brazilijos buvo pasirengę sukti atgal. „The New York Times“ pranešė, kad lapkričio 3-4 d. numatytas G20 šalių susitikimas pakibęs ant plauko, o ir euro ateitis dabar dar labiau neaiški. Iš tiesų, G20 susitikimą apžvalgininkai laiko nepavykusiu, išskyrus tai, kad būtent minėtų valstybių vadovai jame privertė G.Papandreu atšaukti referendumą… 

    Ir tikrai, išgąsdintas pasaulinės reakcijos, Graikijos premjeras iškart atsisakė savo pasiūlymo, o šalies parlamentas jį oficialiai atšaukė. Už šį savo neapgalvotą (o gal gerai apgalvotą?) viražą G.Papandreu užmokėjo postu: po pasitarimo pas prezidentą jis pareiškė pasitraukiąs iš vyriausybės vadovų, ir po ilgų diskusijų su galimos koalicijos partneriais buvo išrinktas kitas. Juo tapo buvęs Graikijos banko valdytojas ir Europos centrinio banko (ECB) viceprezidentas 64-rių metų Lucas Papademosas, kuris ir formuos koalicinę vyriausybę. Būtent jai teks visa ES paramos priėmimo ir panaudojimo atsakomybė. Jau žinoma ir išankstinių parlamento rinkimų data – kitų metų vasario 19-oji… 

    Apžvalgininkai sutaria, kad taip Atėnai pjauna šaką, ant kurios sėdi, kuri ir taip treška. Ko gero, dar iki Naujųjų metų jie pasitrauks iš euro zonos. Taip mano ekonomistai iš Vokietijos. Jie radijo stoties „Deutsche Welle“ programoje tvirtina, kad „Graikija teturi vienintelę išeitį – pasitraukti iš euro zonos ir grįžti prie drachmos. Tam tinkamiausias laikas – per Kalėdas, visiškai izoliuojant šalį tam, kad būtų apribotas lėšų nutekėjimas“.  

    Bankai – ištikimi ES pagalbininkai? 

    Tačiau euro zonos pamokos taikomos ne tik Graikijai. Gali būti, kad krizė netrukus kils kitose silpnose Bendrijos grandyse. Štai kodėl ES vadovas H. van Rompuy atkreipė dėmesį, kad euro zona sustiprins savo finansinio gelbėjimo fondą iki 1 trln. eurų, siekdama apsaugoti nuo sąmyšio rinkose didesnes ekonomikas, tokias kaip Italijos ir Ispanijos. 440 mlrd. eurų iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) jau buvo panaudota, suteikiant pagalbą Airijai, Portugalijai ir Graikijai, todėl jo kasoje belikę 290 mlrd. eurų. 

    EFSF pajėgumai gali būti padidinti, suteikiant vyriausybių garantijas investuotojams, superkantiems probleminių šalių obligacijas, taip pat naudojant specialų tikslinio investavimo mechanizmą. Jame būtų naudojamos lėšos, kurių tikimasi pasiskolinti iš Kinijos ir Brazilijos. Abu metodai gali būti taikomi lygiagrečiai, todėl EFSF įgis didesnį lankstumą, pareiškė euro zonos lyderiai.  

    Kita vertus, ir patys privatūs bankai turės padidinti savo įstatinį kapitalą ir būti pajėgūs atlaikyti numatomus nuostolius, nurašius dalį Graikijai suteiktų paskolų. Vis dėlto euro zonos derybininkams buvo nelengva įtikinti bankus sutikti nurašyti mažiausiai 50 proc. skolų – bankininkai iš pradžių ketino prisiimti tik 40 proc. nuostolių.  

    Galų gale buvo pasiektas „platus susitarimas“, kad bankai savo pirmojo lygio kapitalo pakankamumo rodiklį padidintų iki 9 proc. iki 2012 m. birželio 30 d. – dviem procentais daugiau ir septyneriais metais anksčiau, negu numatoma naujose tarptautinėse bankininkystės taisyklėse, kurios yra išdėstytos vadinamajame Bazelio 3-ajame susitarime. 

    Kad atitiktų šį rodiklį, bankai privalo pirmiausiai mėginti surinkti lėšų „iš privačių kapitalo šaltinių, įskaitant skolų restruktūrizavimą ir konversiją į kapitalo instrumentus“. Pranešime nurodoma, kad kol šis tikslas nebus pasiektas, „bankams turi būti taikomi apribojimai, susiję su dividendų paskirstymu ir premijų mokėjimu“. O jeigu prireiktų, vyriausybės turi suteikti pagalbą bankams, sakoma susitikimo komunikate. Jeigu tokios pagalbos negalėtų suteikti euro zonos šalys, tuomet gali būti naudojamos Europos finansinio stabilumo fondo lėšos. Beje, jeigu prireiks, iš šio fondo lėšų 2014 m. Graikijai bus skirta dar 100 mlrd. eurų. 

    Sunki „Geležinės Frau“ ranka 

    Nereikia manyti, kad tokie skaudūs visai Bendrijai sprendimai buvo priimami „lengva ranka“, nepaisant sunkių derybų maratono. Pagrindinį vaidmenį svarstant ES pagalbą Atėnams vaidino „Geležinė Frau“ – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, o jos „ginklanešiu“ buvo Nicolas Sarkozy. Briuselyje tą lemtingą Atėnams naktį buvo kalbama, esą buvęs EK vadovas Romanas Prodis sakęs: „Frau priima sprendimus, o paskui Prancūzijos prezidentas kviečia spaudos konferenciją, kad išaiškintų jų esmę.“  

    Nėra abejonių, kad Berlynas groja pirmuoju smuiku, o jo natų sąsiuvinį varto Paryžius. Nebe reikalo, kaip praneša Vokietijos žiniasklaida, N. Sarkozy dar spalio 19-ąją atskrido į Frankfurtą prie Maino, kad iki viršūnių susitikimo spalio 27 d. surengtų pasitarimus su Europos centrinio banko, TVF, ES, Europos Tarybos bei Europos Komisijos vadovais. Beje, Prancūzijos prezidentui tai buvo kupinas dramatizmo metas: juk tuo pat metu Paryžiuje gimdė jo žmona Carla Bruni… 

    Tarsi padėdamas A. Merkel, N. Sarkozy britų TV kanalui „Sky News“ prasitarė, kad Atėnai 2001 m. „nebuvo pasirengę integracijai į euro zoną, tačiau prie jos prisijungė, pateikę melagingus ekonominius rodiklius, o dabar mes turime Graikijai padėti, kad išvengtume bendros griūties“. Kanclerės priešinimasis besąlygiškai padėti Briuselį apgaudinėjusiai Graikijai visai suprantamas. 

    Juk Vokietijos indėlis į ES biudžetą didžiausias. Pernai jis sudarė maždaug 19,6 proc. ES lėšų, o Prancūzijos – 18 proc. 2010 m. Italijos įnašas siekė 13,9 proc., Jungtinės Karalystės – 10,4 proc., o Ispanijos – 9,6 proc. 

    Berlynas, kaip rašo „Frankfurter Allgemeine“, nešdamas sunkiausią Atėnų skolų naštą dar nepelnytai išvadinamas „diktatoriumi frau Merkel asmenyje“. Bet Europa turi sutikti, kad Vokietija savo rankomis ir protu pelnė savo piliečių gerovę ir laiko garbe padėti kitoms euro zonoms šalims, pati patirdama tam tikrų sunkumų, ypač bankų plėtros srityje.  

    ***

    Lietuva, žinoma, nepaprastai vertina Bendrijos „kalbėjimą vienu balsu“. Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tarp kitų 27 ES šalių lyderių dalyvavusi 17-kos euro zonos valstybių susitikime Briuselyje, sakė, kad euro zonoje vykstantys procesai daro įtaką Lietuvos ekonomikai, todėl Lietuvai ir jos žmonėms svarbu dalyvauti sprendžiant finansinio stabilumo problemas. Lietuva nėra euro zonoje, tad šiai grupei nereikia trukdyti, bet būtina stebėti visus joje vykstančius procesus ir priimamus sprendimus. 

    O kol euro zonos trileris tęsiasi, mums kirba vienas neatsakytas klausimas: kaip Briuselis pasielgtų, jei prie finansinės bedugnės krašto atsidurtų Lietuva? ■

  • ATGAL
    Geriau į kalną lipti nei nuo jo kristi
    PIRMYN
    Baltarusijos opozicija: baimė - vienintelis Lukašenkos rėžimo sąjungininkas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.