Įžvalgos

  • EUROPOS ENERGETIKOS SĄJUNGA. PIRMŲJŲ METŲ VEIKLA

  • Data: 2016-02-27
    Autorius: Aleksandras Graželis

    Naujoji Europos Komisija (EK), sudaryta 2014 m. lapkritį, energetikos sričiai skyrė daugiau dėmesio nei ankstesnioji EK. Visų pirma, vienas iš Europos Komisijos pirmininko pavaduotojų Marošas Šefčovičius buvo paskirtas vadovauti Europos Sąjungos (ES) Energetikos sąjungai, o klimato politikai ir energetikai ėmėsi vadovauti Komisijos narys Miguelis Arias Cañete, tuo tarpu ankstesnės kadencijos Europos Komisijoje už šiuos klausimus buvo atsakingi du komisarai – Guentheris Oettingeris ir Connie Hedegaard. Naujos ES energetiką koordinuojančios struktūros dirbo labai aktyviai. 2015 m. vasario 25 d. Europos Komisija paskelbė apie ES Energetikos sąjungos įkūrimą. Tokiu sprendimu tapo institucionalizuoti daugelio valstybių narių siekiai išsivaduoti iš „energetinių salų“ būklės, „vienu balsu“ kalbėtis su energetinių išteklių tiekėjais. Energetikos sąjunga savo tikslais taip pat siekia, kad Europos Sąjunga taptų pasaulio atsinaujinančių išteklių energetikos lyderė bei lyderė kovojant su pasauliniu atšilimu. Paskelbdama apie Energetikos sąjungos įkūrimą, Europos Komisija tą pačią dieną pateikė daug svarbių dokumentų, kuriuose numatė, kokiomis priemonėmis bus siekiama numatytų tikslų: veiklos strategiją; teisės aktų, kuriais bus pertvarkoma energetikos rinka, sąrašą;  taip pat numatyta tiekimo sutarčių sudarymas; energetinio efektyvumo didinimas; mokslinių tyrimų skatinimas. Tarp visų dokumentų buvo numatyti ir metiniai pranešimai apie Energetikos sąjungos būklę.

    Pirmąjį pranešimą apie Energetikos sąjungos veiklą per 2015 metus Europos Komisija pateikė metams dar nesibaigus – lapkričio 18 dieną. Pranešime skelbiama, kad per nepilnus metus pasiekta didelė pažanga, o šį vertinimą tikrai galima taikyti didžiuliam parengtų dokumentų kiekiui. Svarbiausiame dokumente, apibūdinančiame Energetinės sąjungos būklę, pateikta išsami kelerių pastarųjų metų analizė pagal penkias energetikos ir klimato politikos dimensijas:

    – energetinio saugumo,

    – vidaus energijos rinkos,

    – energijos vartojimo efektyvumo,

    – anglies dioksido išmetimo mažinimo,

    – mokslinių tyrimų ir inovacijų.

    Remiantis šia analize, parengtas Energetikos sąjungos veiksmų planas, kurio pagrindiniai veiksmai yra teisės aktų, reglamentuojančių energetikos sektoriaus veiklą, parengimas. 2016 metais planuojamų parengti teisės aktų kiekis yra neįtikėtinai didelis – ketinama persvarstyti keliolika direktyvų ir reglamentų, papildyti juos naujomis taisyklėmis ir reikalavimais.

    PAŽANGOS VALDYMAS

    Siekdama užtikrinti, kad visi Europos Sąjungoje su energetika susiję veiksmai padėtų siekti Energetikos sąjungos tikslų, Europos Komisija parengė patikimą, skaidrią ir pigią valdymo sistemą. Pigią todėl, kad valdymui nereikės papildomų administracinių struktūrų – pagrindinė šios valdymo sistemos priemonė bus racionalizuoti ir integruoti nacionaliniai energetikos ir klimato planai, jau šiuo metu sudaromi valstybių narių. Energetikos sąjungos pasiekimų ES ir kiekvienoje valstybėje narėje stebėjimo pagrindas ir bus šie nacionaliniai energetikos ir klimato planai. Pirmieji planai Europos Komisijai turi būti pateikti 2017 metais ir apimti 2021–2030 metų laikotarpį bei remtis tuo, ką kiekviena valstybė narė įsipareigojo atlikti iki 2020 metų, taip pat numatyti perspektyvą iki 2050 metų. Valstybės narės kas dvejus metus teiks nacionalinių planų įgyvendinimo ataskaitas. Europos Komisija vertins kolektyvinę ES lygmeniu padarytą pažangą metinėje Energetikos sąjungos būklės ataskaitoje ir prireikus siūlys veiksmus ir priemones, kad būtų įgyvendinti Energetikos sąjungos tikslai. Tokia energetikos pažangos valdymo tvarka tikimasi išvengti iki šiol egzistavusios „anarchijos“ – šiuo metu tik trečdalis valstybių narių yra parengusios energetikos ir klimato strategijas iki 2030 metų. Dar viena labai svarbi naujovė, priversianti valstybes nares rūpintis ne vien „savo kiemo“ interesais, – nacionaliniai planai turi būti rengiami bendradarbiaujant su kaimyninėmis valstybėmis narėmis, siekiant, kad regiono uždaviniai būtų sprendžiami saugiausiu ir ekonomiškai racionaliausiu būdu.

    Be nacionalinių planų, Energetikos sąjungos valdyme bus naudojamos valstybių narių energetikos sektoriaus suvestinių duomenų lentelės. Kasmet kiekviena valstybė narė pateiks dokumentą, kuriame bus duomenys pagal 23 įvairius rodiklius apie energijos gamybą, vartojimą, kainas, atsinaujinančių išteklių energiją, oro teršimą ir daugelį kitų. Rodiklių palyginimas su šalia pateiktais praėjusių ir dar ankstesnių metų skaičiais parodys valstybės pažangą (ar atsilikimą) kiekvienu veiklos aspektu. Situacija, kai duomenis apie valstybių narių energetikos sektoriaus būklę reikėdavo „krapštyti“ iš didžiulio kiekio Eurostato lentelių, niekam nebuvo patogi – tik brangių studijų rengėjams. Dabar viskas bus paprasčiau – kiekvienos ES valstybės narės pilietis galės greitai įvertinti savo šalies energetikos būklę ir palyginti ją su kitomis šalimis.

    ENERGETINIS SAUGUMAS IR GEOPOLITIKA

    Europos Komisija teigia ir toliau taikysianti kalbėjimo „vienu ES balsu“ politiką sudarant tarpvalstybines sutartis energetiniams ištekliams tiekti iš trečiųjų šalių. Tuo tikslu EK iš anksto tikrintų ir tvirtintų visas tarpvalstybines sutartis, taip siekdama pagerinti ES energetinį saugumą. Tokios tvarkos būtinumą parodė sunki ir ilgai trukusi dujotiekio „South Stream“ statybos sustabdymo istorija. Europos Komisija 2014 metais padarė išvadą, kad dujotiekio statyba prieštarauja ES konkurencijos įstatymams, o tuo metu net septynios Rytų ir Pietų Europos šalys jau 2008–2010 metais buvo sudariusios tarpvyriausybinius susitarimus su Rusija dėl siūlomo dujotiekio maršruto. Europos Komisija nugalėjo, o Rusijai įžūliai pradėtas projektas brangiai kainavo – pastatytos nereikalingos kompresorinės ir vamzdynai vertinami 17 mlrd. JAV dolerių.

    Tačiau sutartims, kurias sudaro komercinės struktūros, tokio principo taikyti dar nedrįstama. Pavyzdžiui, Maskvos planai eksportuoti daugiau dujų į Vokietiją per prieštaringai vertinamą dujotiekį „Nord Stream 2“ nėra paremti jokiais tarpvyriausybiniais susitarimais, juos su „Gazpromu“ pasirašė privačios Vokietijos, Austrijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų kompanijos. Europos Komisija bandys taisyti padėtį, prašydama jai ir valstybėms narėms suteikti galimybę įvertinti komercines tiekimo sutartis po jų pasirašymo. Tačiau ši labai švelni sąlyga būtų taikoma tik tuo atveju, jeigu dujų kiekiai, tiekiami pagal sudaromas sutartis, siektų labai didelį kiekį – net 40 proc. atitinkamos valstybės narės rinkos. Suprantama, su tokiomis nuolaidomis privačioms kompanijoms nesutiko Slovakija, Lenkija, Vengrija, Rumunija, Estija, Latvija, Lietuva ir Graikija. Jos paragino Europos Komisiją sustiprinti ir grynai komercinių dujų tiekimo sutarčių priežiūrą, pabrėždamos, kad Rusijos svarbiausias tikslas yra ne padidinti į Vokietiją tiekiamų dujų kiekį, bet nutraukti jų tiekimą per Ukrainos teritoriją. Tai pažeistų Europos energetinio saugumo strategijos nuostatas diversifikuoti dujų tiekimo kryptis ir mažinti ES priklausomybę nuo dujų tiekimo iš Rusijos. Nutiesus „Nord Stream 2“ dujotiekį, Ukraina prarastų daug pajamų už dujų tranzitą ir taptų visiška Rusijos įkaitė energetikos srityje. Tai būtų tiesioginė demokratiją kuriančios Ukrainos valstybės išdavystė – negalima viena ranka Ukrainai padėti, o kita – ją smaugti.

    Prisiminkime, kad būtent dėl geopolitinių įvykių Ukrainoje bei grėsmių Rytų Europos valstybių ekonomikai Europos Sąjunga ėmė skirti didžiulį dėmesį energetikai. Energijos tiekimo saugumas, jos infrastruktūros plėtra tapo vienais svarbiausių Europos Komisijos klausimų.

    Pranešimo apie Energetikos sąjungos būklę priede pateikiamas antrasis (2015 metų) bendro intereso projektų sąrašas (pirmasis buvo pateiktas 2013 metais), jame nurodomi infrastruktūros projektai, kuriuos reikia skubiai įgyvendinti, kad būtų pasiekti energetikos politikos tikslai. Lietuvoje numatyti tokie energetikos infrastruktūros projektai:

    Dujų sektoriuje:

    1) dujotiekio jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimas (nuo Kiemėnų k. ir Rygos, 40 km);

    2) dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) (nuo Rembelščyznos prie Varšuvos iki Jauniūnų k., 534 km).

    Elektros sektoriuje:

    1) Vidaus linija Kruonis–Alytus;

    2) Kruonio HAE pajėgumų padidinimas;

    3) Lietuvos vidaus linija pastotė–valstybės siena;

    4) Vidaus linija Kruonis–Visaginas.

    Šie išvardyti energetikos infrastruktūros projektai bus didele dalimi finansuojami iš ES lėšų. Jų reikalingumas ir svarbumas pagrįstas ir aiškus. Visų projektų, išskyrus projektą „Vidaus linija Kruonis–Visaginas“. Šio projekto atsiradimas antrajame bendro intereso projektų sąraše atrodo kaip nesusipratimas. Sunku suprasti, kodėl Energetikos ministerija ir perdavimo sistemos operatorius LITGRID 2015 metų pradžioje teikė Europos Komisijai šios linijos statybą įrašyti į sąrašą tuo metu, kai Visagino AE statybos ateitis buvo dar visiškai neaiški. Mąstant inžinieriškai ir logiškai, liniją į bendro intereso projektų sąrašą (keičiamą kas dveji metai) galima būtų įrašyti pradėjus Visagino AE statybą, nes linijos statyba yra trumpalaikis darbas, palyginus su jėgainės statyba. Turime džiaugtis, kad Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikai Andrius Kubilius ir Arvydas Sekmokas viešai (Delfi.lt, 2016-01-21) paskelbė apie pavojų Lietuvai būti dar labiau integruotai į Rusijos ir Baltarusijos energetinę sistemą, kai bus pastatyta Astravo AE. Po to buvo kreipimasis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Jį pasirašė Lietuvos partijų vadovai ir žinomi politikai Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis, Eligijus Masiulis, Ramūnas Karbauskis, Gabrielius Landsbergis. Pagrindinė kreipimosi mintis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi daryti viską, kad nesaugios Astravo AE elektra nepatektų į Lietuvą, o tarptautinės organizacijos imtųsi žygių sustabdyti šios jėgainės statybą. „Apžvalga“ tikrai dar ne vieną kartą rašys, kaip bus tvarkomasi su iškilusiomis problemomis. Šiame tekste, apžvelgiančiame Energetikos sąjungos siekius plėsti infrastruktūrą, galime tik pareikšti, kad Energetikos ministerija, siekdama išsaugoti savo garbę ir gindama Lietuvos interesus, privalo kreiptis į Europos Komisiją, kad iš antrojo bendro intereso projektų sąrašo projektas „Vidaus linija Kruonis–Visaginas“ būtų išbrauktas. Negalime sutikti su tuo, kad Lietuvoje už Europos Sąjungos lėšas pastatyta elektros linija naudotųsi vien Baltarusija. Į sąrašą, kuris bus skelbiamas 2017 metais, pasistenkime įrašyti tik tokius infrastruktūros projektus, kurie reikalingi Baltijos valstybių elektros energetikos sistemai sinchronizuoti su žemyninės Europos elektros sistema.

    ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS

    Pranešime apie šį energetikos aspektą džiugesio maža. Tam, kad Europos Sąjunga pasiektų savo tikslą – iki 2020 metų 20 proc. sumažinti energijos suvartojimą, valstybės narės turi įdėti daug daugiau pastangų, stengdamosi padidinti energijos vartojimo efektyvumą. Pabrėžiama, kad bus reikalaujama visiškai įgyvendinti Europos energijos vartojimo efektyvumo teisės aktus, tačiau nemažai valstybių, tarp jų ir Lietuva, neskuba tai atlikti.

    Lėtai mažėja energijos vartojimas transporto sektoriuje – tik 2008–2011 metų krizė turėjo žymesnę įtaką. Siekiant 2020 metų tikslų, transporto sektoriuje reikia labiau skatinti aktyviau naudotis keleiviniu kolektyviniu transportu, didinti geležinkeliais ir vidaus vandens keliais vežamų krovinių dalį.

    Lietuvos Respublika, norėdama įgyvendinti savo nustatytus galutinės energijos suvartojimo 2020 metais tikslinius rodiklius, privalės gerokai pasistengti. Energijos suvartojimo mažinimo tempai 2014–2020 metais privalės būti gerokai didesni už mažinimo tempus 2005–2013 metais. Energijos taupymo procesas vyks nuolat – 2016 metais Europos Komisija numato priimti pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais Energijos vartojimo efektyvumo direktyvoje būtų nustatytas ne mažesnis kaip 27 proc. orientacinis 2030 metų ES lygmens rodiklis.

    Energijos vartojimo efektyvumo rodiklių analizė parodė, kad didesnį dėmesį reikia skirti gamybos sektoriui ir pastatams, didesnę dalį šilumos gaminti vykdant efektyvią bendrą šilumos ir elektros energijos gamybą (kogeneraciją). 2016 metų pradžioje Europos Komisija planuoja paskelbti konkrečiai šildymui ir vėsinimui skirtą strategiją, siekiant, kad šis sektorius darytųsi išmanesnis. Strategijoje turėtų būti nurodyti sprendimai ir priemonės, kaip mažinti šildymo ir vėsinimo poreikį pastatuose, taip pat paslaugų ir pramonės sektoriuose.

    KLIMATO POLITIKA IR ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGIJA

    Pranešimas buvo paskelbtas prieš pat Paryžiaus klimato konferenciją, kurioje Europos Sąjunga pateikė 2015 metų rugsėjo mėnesį sutartą poziciją – visų ekonomikos sektorių išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2030 metų sumažinti 40 proc., palyginus su 1990 metų lygiu. Iškart po Paryžiaus klimato konferencijos visos valstybės turės savo įsipareigojimus išreikšti konkrečiais klimato politikos veiksmais. 2016 metų pirmąjį pusmetį Europos Komisija ketina pateikti pasiūlymus dėl nacionalinių rodiklių, skirtų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiui mažinti, taip pat pasiūlymus dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės integracijos klausimų.

    Sektoriuose, kuriuose taikoma apyvartinių taršos leidimų sistema, pažanga pastebima, tačiau transporto, išmetančio maždaug trečdalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų, sektoriuje būtina imtis veiksmų, mažinančių visų rūšių transporto priklausomybę nuo iškastinio kuro. Europos Komisija numato pateikti komunikatą dėl priemonių, sugriežtinsiančių išmetamo anglies dioksido kiekio standartus ir pradėsiančių taikyti pasaulinę suderintą lengvųjų transporto priemonių bandymų procedūrą.

    2016 metais EK paskelbs peržiūrėtą Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą ir 2030 metų bioenergijos tvarumo politiką, kurios turėtų sudaryti tinkamas sąlygas iki 2030 metų pasiekti privalomą ES lygmens tikslinį rodiklį – 27 proc. energijos pagaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių. Jose bus išdėstyta ES politika ir priemonės, kurios kartu su valstybių narių indėliu, aprašytu jų nacionaliniuose energetikos ir klimato politikos planuose, užtikrins, kad tas tikslinis rodiklis būtų pasiektas.

    Siekdama 2020 metais 20 proc. energijos naudoti iš atsinaujinančiųjų išteklių, ES, kaip valstybių narių visuma, tarpinių grafikų laikosi. Sunkiausiai tai vykdyti sekasi Jungtinei Karalystei, Prancūzijai, Nyderlandams, Maltai, Liuksemburgui, Belgijai, Ispanijai, Vengrijai ir Lenkijai. Kitos valstybės narės savuosius atsinaujinančiųjų išteklių energijos tikslinius rodiklius gali viršyti, kai kurios netgi smarkiai. Tikėtina, kad tarp tokių valstybių bus ir Lietuva, jau 2013 metais pasiekusi planuotą 23 proc. rodiklį.

    VISIŠKAI INTEGRUOTA ENERGIJOS VIDAUS RINKA

    Pranešime pažymima, kad per metus ES energetikos infrastruktūroje sulaukta pastebimos pažangos. Malta, buvusi ne tik geografinė, bet ir „energetinė“ sala, elektros kabeliu susijungė su Italija. Pastatyta labai galinga 2,8 GW elektros jungtis tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Nutiesus jungtis „Estlink 2“ (tarp Estijos ir Suomijos), „NordBalt“ (tarp Lietuvos ir Švedijos) ir „LitPol Link“ (tarp Lietuvos ir Lenkijos), Baltijos šalims sudarytos sąlygos šiemet aktyviau įsitraukti į „NordPool“ elektros energijos rinką, kurioje prekiauja 380 kompanijų iš 20 valstybių. Kokią naudą iš tokios didelės rinkos gaus Lietuvos vartotojai, niekas tvirtai pasakyti dar nesiryžta. Tačiau dėl to, kad tik įvairių krypčių elektros energijos linijos ir dujotiekiai gali apsaugoti vartotojus nuo tiekėjų monopolistų diktato, niekas nesiginčija. Dujų sektoriuje suskystintųjų dujų terminalas Klaipėdoje panaikino buvusią visišką Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir sudarė galimybę už dujas mokėti rinkos kainą.

    Energetikos sąjungos tiksluose numatoma didelė dujotiekių bei elektros jungčių plėtra. Minėjome apie Lenkiją ir Lietuvą sujungsiantį dujotiekį, o dujotiekiams kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse išvardyti pritrūktume vietos šioje apžvalgoje. Elektros jungtys taip pat bus statomos. Europos Komisija siekia, kad iki 2020 metų valstybės narės viena kitai galėtų tiekti 10 proc. elektros energijos, o iki 2030 metų – 15 procentų.

    Esama ir būsimoji dujų ir elektros energijos infrastruktūra privalės būti visapusiškai panaudota rinkai integruoti. Bus griežtai užtikrinamas konkurencijos taisyklių vykdymas, visų pirma tam, kad rinkos nebūtų skaidomos dirbtiniais apribojimais naudoti esamą pajėgumą. 2016 metais planuojama pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, kuriais būtų įgyvendintas naujas rinkos modelis. Šio modelio tikslai – geriau susieti didmenines ir mažmenines rinkas; sustiprinti regioninį bendradarbiavimą ir padidinti tarpvalstybinę prekybą; plėtoti trumpalaikes ir ilgalaikes rinkas, kad ir elektros energijos gamintojams, ir vartotojams būtų siunčiami signalai investuoti į modernias technologijas.

    MOKSLINIAI TYRIMAI IR INOVACIJOS

    Europos Komisija pripažįsta, kad norint paspartinti energetikos permainas Europos Sąjungoje būtini moksliniai tyrimai ir inovacijos. Tik jų dėka Energetikos sąjunga galės konkuruoti dėl pasaulinių energetinių išteklių kainų, kurti naujas darbo vietas ir užtikrinti ES ekonomikos augimą.

    Kitame metiniame pranešime, kai bus pateikiama Energetikos sąjungos 2016 metų ataskaita, Europos Komisija ketina pateikti integruotą Energetikos sąjungos mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo strategiją. Toje integruotoje strategijoje turėtų atsispindėti konsultacijų, kurias Komisija pradės su valstybėmis narėmis ir suinteresuotais subjektais dėl trijų tarpusavyje susijusių krypčių (energetikos technologijų, transporto ir pasaulinio konkurencingumo), rezultatai. Vienas jos aspektų – viešųjų ir privačiųjų investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas didinimas. Kaip pagrindinė inovacijoms palankios aplinkos savybė, turėtų būti skatinami principu „iš apačios į viršų“ grindžiami moksliniai tyrimai.

    Energetikos permainos lems permainas daugelyje sektorių, todėl į jas reikia labiau įtraukti socialinius partnerius. Be kita ko, tuo tikslu būtų užtikrinama, kad gebėjimų formavimo ir mokymo schemos atitiktų naujų profesinių profilių poreikius, būtų nagrinėjamos darbo sąlygos naujuose sektoriuose, būtų sudaromos sąlygos kurti darbo vietas regionuose, kuriuose darbo vietų trūksta. Valstybės narės skatinamos diskutuoti su socialiniais partneriais apie energetikos permainų pasekmes, pasirengimą joms ir jų valdymą.

  • ATGAL
    JAV PREZIDENTO RINKIMAI: KO GALIMA TIKĖTIS IR KAS BŪTŲ GERIAUSIA LIETUVAI?
    PIRMYN
    VALSTYBINIS MĄSTYMAS – TAI MĄSTYMAS APIE ATEITĮ. AR TOKS EGZISTUOJA ŠIANDIENINĖJE VYRIAUSYBĖJE?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.