Europos Liaudies partijos jaunimui rūpi Europos ateitis | Apžvalga

Įžvalgos

  • Europos Liaudies partijos jaunimui rūpi Europos ateitis

  • Data: 2013-07-04
    Autorius: Linas Kojala

    Lietuvos delegacija Kongrese rengiasi rinkimams. Iš kairės: Linas Kojala, Augustė Klimaitytė, Konstantinas Rečkovas ELPJ Kongreso organizatorių nuotrauka

    Vilnius-Frankfurtas-Sofija-Varšuva-Vilnius. Tokiu skrydžių maršrutu su ilgokais pasisėdėjimais oro uostuose gegužės viduryje keliavo trys lietuvaičiai – Augustė Klimaitytė, Linas Kojala ir Konstantinas Rečkovas, kurių tikslas buvo Bulgarijos sostinėje organizuotas Europos liaudies partijos jaunimo (The Youth of the European People’s Party, toliau – YEPP) kongresas.

    YEPP – 57 jaunimo organizacijas iš 39 skirtingų Europos šalių vienijanti didžiausia tokio pobūdžio platforma, glaudžiai bendradarbiaujanti su motinine centro dešiniųjų Europos Liaudies partija – gausiausia politinė jėga Europos Parlamente. Šioje organizacijoje ilgus metus yra atstovaujama ir Lietuvai: nuo pat YEPP įkūrimo 1997 metais joje aktyviai veikia Jaunieji krikščionys demokratai (JKD), šį sykį turėję tris balsus kas dvejus metus vykstančiuose YEPP pirmininko, valdybos ir kitų atsakingų pareigūnų rinkimuose.

    YEPP veikla

    YEPP veikla yra dvejopa: viena vertus, siekiama aktyviai dalyvauti motininės partijos ELP iniciatyvose, prisidėti prie renginių organizavimo ir idėjų generavimo, o svarbiausia – parodyti, kad šiais apolitiškumo klestėjimo laikais yra jaunų žmonių, kuriems rūpi valstybių valdymas ir vieningos Europos ateitis. Kita vertus, siekiama konsoliduoti bendraminčius iš skirtingų šalių ir kelti jaunimo organizacijų narių kvalifikacijos lygį, rengiant mokomuosius seminarus, diskusijas, susitikimus su politikais, priimant politines aktualijas atspindinčias rezoliucijas. Paprastai tariant, tokiu būdu rengiami žmonės, kurie po kelerių ar keliolikos metų pretenduos užimti aukštas pozicijas savo valstybių politinėse arenose.

    Kad tai nėra iš piršto laužtas tikslas, įrodo YEPP įkūrėjo Fredriko Reinfeldto pavyzdys: pirmasis organizacijos vadovas nuo 2006 metų yra Švedijos Ministras Pirmininkas. Viename interviu politikas yra sakęs, kad YEPP padėjo sukurti bendraminčių tinklą (juk didžiausi politiniai sprendimai yra priimami ne oficialiuose renginiuose, o neformaliuose susitikimuose, kuriuose tiesiog privalu turėti pažįstamų kolegų!) ir geriau suvokti europinės politikos funkcionavimo principus, todėl tapo svarbiu atspirties tašku jauno žmogaus politinėje karjeroje.

    Tiesa, politinė veikla nuo pat ankstyvos jaunystės kelia ir tam tikrų pavojų: jaunimo organizacijų variklis turėtų būti ambicingos idėjos ir politinės konjunktūros mažiau varžomų idealistinių tikslų siekimas, tačiau to negali varžyti perdėta vidinė konkurencija ir įsitikinimas, kad ateities perspektyvas užtikrina tik postų vaikymasis nuo pirmųjų dienų.

    Svarbu pažymėti, kad YEPP šeimoje stengiamasi solidariai padėti kiekvienam jos nariui. Kongresas Bulgarijoje buvo įdomus tuo, kad vyko parlamento rinkimų išvakarėse, todėl buvo siekiama atkreipti dėmesį į europietišką centro dešiniosios politinės partijos GERB, kurios jaunimo grupė buvo kongreso organizatorė, kryptį. Vienoje akcijų spėjo dalyvauti ir visi kongreso dalyviai: gausybės žurnalistų akivaizdoje į dangų buvo paleisti 500 balionų, simbolizuojančių pusę milijardo pasiekusį ES piliečių skaičių. Visgi keistokoje situacijoje teko įsitikinti, kad ne visiems bulgarams GERB atrodė tinkamiausias rinkimų pasirinkimas: Sofijos oro uosto apsaugos darbuotojas prieš skrydį į Vilnių su kandžia šypsena pasiteiravo, ar ant mano kongreso dalyvio kortelės esantis partijos logotipas reiškia narystę joje. Sužinojęs, kad esu iš Lietuvos ir dalyvavau tarptautiniame renginyje, jis dar sykį šyptelėjo ir pridūrė, kad palaiko kairiąsias politines jėgas.

    Rinkimai kongrese

    Nors YEPP nariai, dalyvaudami įvairiuose renginiuose ir mokymuose, susitinka maždaug kartą per kelis mėnesius, suvažiavimas Bulgarijoje buvo neeilinis. Pagal daugelį ekonominių rodiklių skurdžiausioje Europos Sąjungos valstybėje vyko kongresas, kuriame buvo renkamas naujas YEPP prezidentas, pirmasis viceprezidentas, generalinis sekretorius ir jo pavaduotojas, devyni valdybos nariai, iždininkas ir auditorius.

    Kaip ir prieš bet kokius rinkimus, intrigos netrūko: dėl organizacijos vadovo pareigų varžėsi graikas Konstantinos Kyranakis ir ispanė Maria Fuster. Uždegančioje rinkimų kalboje K. Kyranakis žadėjo išgirsti kiekvieno balsą ir atvesti į politiką jaunus žmones, o kur kas ramesnė ir pragmatiškesnė M. Fuster akcentavo patirtį ir įgytą kvalifikaciją. Atrodo, kad graikiška aistra užbūrė kongreso dalyvius: nors prieš rinkimus kandidatų galimybės vertintos panašiai, K. Kyranakis įveikė varžovę surinkdamas kone dvigubai daugiau balsų.

    Jis pakeis itin sėkmingai vadovavusį Vengrijos „Fidelitas“ atstovą Csabą Domotorą,  per kurio kadenciją  YEPP ne tik išsprendė praeities problemas, bet ir paklojo finansinį, politinį, tarporganizacinį pamatą ateities darbams. Vengras tikino išlaikysiąs buvusių prezidentų tradiciją ir visiškai pasitraukdamas iš veiklos užleisiąs vietą YEPP jaunesniems kolegoms.

    Lietuvos atstovams bene aktualiausi buvo rinkimai į valdybą, kuriuose dalyvavo vienintelė Baltijos šalių atstovė – estė Linda Echler. Kadenciją baigiančioje valdyboje darbavosi latvis Gunaras Alksnis, todėl tikėtasi, kad Pabaltijo regionui, išlaikant vidinį trijų šalių rotacijos principą, pavyks išsaugoti savo atstovą. Galime pasidžiaugti, kad L. Echler ne tik buvo išrinkta, bet ir surinko absoliučiai daugiausiai balsų iš visų devynių valdybos narių, už tai nepamiršdama padėkoti ir ją palaikiusiems lietuviams.

    Rezoliucijos

    Kongreso metu vyko balsavimai ir dėl kelių rezoliucijų, kurias prieš Kongresą turi teisę siūlyti kiekvienos šalies atstovai. Artėjant pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiui, Lietuvai ypač aktualūs klausimai, susiję su Rytų partnerystės politika ir Asociacijų susitarimą pretenduojančia pasirašyti Ukraina.

    Siūlytoje rezoliucijoje teigiama, kad žmogaus teisių pažeidimai ir selektyvus teisingumas negali būti toleruojami, prašoma peržiūrėti įkalintos buvusios premjerės Julijos Tymošenko situaciją, tačiau kartu kviečiama atitikti keliamus reikalavimus ir lapkričio mėnesį Vilniuje vyksiančiame suvažiavime su Ukraina pasirašyti Asociacijų susitarimą.

    ES šiuo metu yra kryžkelėje: viena vertus, prieš pasirašant Asociacijų susitarimą šalims yra keliami griežti reikalavimai, susiję su teisės viršenybės principo užtikrinimu, korupcijos suvaržymu, skaidrumu. Tol, kol jų neatitinkama, ES neduoda „saldainio“, žadančio įvairiapusę ekonominę naudą. Kita vertus, jei reikalavimai bus nelankstūs, stiprėjančios Eurazijos Sąjungos kontekste Ukraina gali „nudreifuoti“ pernelyg arti Rusijos įtakos lauko. Galiausiai rezoliucija buvo priimta mėginant suderinti abu šiuos principus: tiek akcentuojant eurointegracinę kryptį, tiek nepamirštant kertinių vertybinių principų.

    Diskusija šiuo klausimu buvo įdomi, mat įvairių šalių atstovai skirtingai suvokė problematiką ir turėjo netapačius prioritetus. Tai buvo praktiškas būdas įsigilinti į politinę virtuvę, išgryninti Lietuvai svarbius argumentus ir pamėginti suformuoti platesnę bendraminčių koaliciją. Tokio masto jaunimo organizacijose gali būti žengiami pirmieji žingsniai, lemiantys ir aukšto lygmens politinius procesus, mat rezoliucijos nelieka nepastebėtos.

    Vertybinė ir politinė valstybių atstovų takoskyra buvo dar akivaizdesnė svarstant ES finansinės ateities sąlygas. Kelių centrinės žemyno dalies šalių pasiūlyta rezoliucija, kurioje užsimenama apie būtinybę didinti ES biudžetą ir įvesti iki šiol neegzistuojančius europinius mokesčius, sukėlė priešišką reakciją, ypač tarp Šiaurės valstybių. Skandinavai, atliepdami ir lietuvių pozicijai, buvo vieningi, teigdami, kad abi šios priemonės kertasi su nacionalinių valstybių kompetencijų sritimis, todėl negali atsidurti rezoliucijos tekste. Galiausiai tai buvo vienintelė iš beveik dešimties rezoliucijų, kuri balsuojant buvo atmesta.

    Pastabos paraštėse

    Kelionė į Sofiją atskleidė ir dar vieną su renginiu nesusijusį aspektą: nors esame linkę kritikuoti savo valstybę ir vadovautis principu „bet kur kitur žolė žalesnė“, Bulgarijos sostinės vaizdai nepaliko abejonių: yra valstybių, kurias tiek pagal ekonominius rodiklius, tiek pagal bendrą išsivystymo lygį nedideliu žingsniu lenkiame. Nors organizatoriai dirbo be priekaištų, šiame mieste buvo galima išvysti tai, ko Vilniuje netenka matyti jau kelerius ar keliolika metų: vidury centrinės miesto gatvės netvarkingai išdėstytus savadarbius prekystalius, nesutvarkytas senamiesčio gatves, likimo valiai paliktus namus. Dvejus metus Sofijoje gyvenančio mano draugo iš Lietuvos žodžiais tariant, esame atitrūkę penkeriais–septyneriais metais.

    Tad tik lyginamojoje perspektyvoje galima suvokti, kodėl turime ne tik kritikuoti, bet mylėti ir gerbti savo šalį. ■

  • ATGAL
    Antano Smetonos reikšmė Lietuvos valstybingumui
    PIRMYN
    Siekiamybė - moderni ekonomika
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.