Europos pamatinių vertybių ieškant | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Europos pamatinių vertybių ieškant

  • Data: 2012-10-17
    Autorius: Vytautas KERŠANSKAS

    Politologas Laurynas Kasčiūnas (pirmame plane, kairėje) Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vizito Vengrijoje metu. Šio vizito dalyviai pabrėžė, kad vengrų buvo sutikti ypač šiltai ir draugiškai (Nuotrauka iš asmeninio Lauryno Kasčiūno archyvo)

    Lietuvos-Vengrijos forumas, kaip ir pati draugystė, tikrai negimė spontaniškai ar atsitiktinai. Kad būtų sukurta tai, ką turime šiandien, reikėjo iš tiesų nuoseklaus darbo, pastangų, vedamų siekio ginti pamatines vertybes, vis dažniau užmirštamas šiuolaikinėje Europoje. Seimo narys dr. Paulius SAUDARGAS ir Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas užsienio reikalų klausimais dr. Laurynas KASČIŪNAS, inicijavę 25 parlamentarų pasirašytą rezoliuciją, prisidėjo prie šiltų santykių skatinimo ir forumo įkūrimo.

    Su darbo vizitu lankėtės Vengrijoje, bendravote su politikais. Ar šis vizitas buvo kažkuo išskirtinis? Ar jautėsi koks nors išskirtinis ryšys?

    Paulius Saudargas: Mano vizito metu Vengrijoje ir apskritai visoje Europoje vyko karštos diskusijos dėl naujai priimtos Vengrijos konstitucijos. Galbūt dėl to ir Lietuvos delegacijos vizitą galima laikyti išskirtiniu, kadangi mes nuoširdžiai rėmėme Vengrijos vyriausybę ir džiaugėmės jų priimta nauja konstitucija, kurios priimtos naujosios nuostatos sutampa su mūsų partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų – vertybėmis. Iš tiesų vizito metu buvo jaučiamas labai stiprus Vengrijos ir Lietuvos ryšys. Juk dar visai neseniai turėjome tą patį priešą, todėl puikiai suprantame vieni kitus. Vengrijos parlamentas net priėmė rezoliuciją, kuria padėkojo Lietuvai už politinę paramą naujosios konstitucijos priėmimo kontekste. Sutikimas buvo labai šiltas, Lietuvos delegacijai Vengrijos parlamentas plojo atsistojęs. Man buvo didelė garbė būti šio įvykio liudininku.

    Laurynas Kasčiūnas: Į Vengriją vykau kartu su Seimo Pirmininke Irena Degutiene.  Šis vizitas iš kitų išsiskyrė pirmiausia pokalbio temomis. Įprastai, vykstant į Europos Sąjungos šalis, pokalbiai sukasi apie einamuosius ES reikalus, darbotvarkės klausimus. Šiuo atveju diskusija daugiausiai koncentravosi prie vertybinių klausimų, eurointegracijos procesų, valstybinės raidos trajektorijos, Europos integracijos santykių su krikščioniškąja tradicija, nacionaline valstybe, tauta – tai, ką Vilniuje vykusiame pirmajame Lietuvos–Vengrijos forume kalbėjo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Pati Seimo Pirmininkė, grįžusi iš vizito, sakė, kad jautėsi lyg kalbėtųsi su artimais draugais. Vengrai pastebėjo ir įsidėmėjo visas palaikymo akcijas: rezoliuciją, vėliavas Budapešte… Tad vizitas iš tiesų buvo išskirtinis.

    Kokie Jūsų įspūdžiai apie pirmąjį Lietuvos–Vengrijos forumą ir kokią bendrų saitų perspektyvą matote?

    P. S.: Įsteigti Lietuvos–Vengrijos forumą yra nuostabi iniciatyva. Kuo daugiau bendrausime, dalysimės savo mintimis, pažiūromis, idėjomis, tuo tvirčiau žengsime į priekį kurdami tiek atskirai kiekvienos, tiek abiejų kartu šalių ateitį. Šis forumas turi didžiulį potencialą paskatinti įvairiausius bendrus projektus, bendras iniciatyvas, taip sukuriant ilgalaikius Vengrijos ir Lietuvos ryšius. Valstybėms svarbu nepamiršti bendrauti ne tik politiniu lygmeniu, bet ir kultūros, istorijos, švietimo plotmėse.

    L. K.: Manau, kad Lietuvos-Vengrijos forumą reikėtų matyti regioniniame – Vidurio Europos kontekste. Vidurio Europa privalo turėti savo vaidmenį, misiją ir funkciją pačioje Europos Sąjungoje. Neveltui pirmasis forumas ir vadinosi „Europos perspektyvos“, o renginio šūkis išreiškė nuostatą, kad Vidurio Europa yra Europos pilies gynybos bokštas. Lietuva, Vengrija, taip pat būtina priskirti ir Lenkiją, įeina į šitą schemą, tai tos šalys, kurios turėtų kalbėti kategoriškai: arba Europa bus krikščioniška, arba jos nebus visai. Šios valstybės tai ir turi sakyti, juk jos turi išties daug sąlyčio taškų, pavyzdžiui, istorinės atminties, totalitarinių režimų nusikaltimų suvokime. Forumas galėtų būti priemonė šias bendras nuostatas įtvirtinti visos Europos mastu.

    Naujoji Vengrijos konstitucija, „Fidesz“ ir V. Orbanas – itin prieštaringai vertinami. Ar lyderystė ir griežti, tačiau reikalingi sprendimai gali priminti Europai apie jos ištakas ir šaknis?

    P. S.: Vengrai iš tiesų karinga ir užsispyrusi tauta, turinti didingą istoriją. Iš šios šalies galima pasimokyti, kaip atkakliai ir ištvermingai galima apginti savo poziciją ir neleisti trypti branginamų vertybių. Lyderystė visais laikais buvo vertinama teigiamai. Žmonėms reikia lyderių. Kiekviena šalis turi savo lyderius. Mano manymu, jei lyderystė ir griežti sprendimai yra grindžiami demokratinio parlamentarizmo principais, tai vadinčiau puikiu valdymo menu. Europos Bendrija turi nepamiršti, kad yra sukurta ant krikščionybės pamatų, todėl negalime leisti, kad šiuos pamatus išplautų priešingos ideologijos.

    L. K.: Konstitucijoje įtvirtintos pamatinės vertybės: šeimos institucija, krikščioniškosios Europos šaknys, istorinės atminties suvokimas. Jei kalbėsime apie tai, o ne apie diskutuotinus dalykus, kaip bankų priklausomybė ar kitus, šią Konstituciją matysime kaip labai tvirtos pozicijos išreiškimą ir jos paskelbimą Europai. Štai istorinės atminties klausimu viskas labai paprasta: kol ES nebus suprantama, kad ir Vidurio bei Rytų Europa turi savo unikalią istorinę atmintį, tol apie bendrą vertybinę sąjungą išvis neverta kalbėti. Todėl ši konstitucija svarbi ne tik Vengrijai, bet ir visai Europai, nes joje išreikštos vertybės yra pamatinės būtent mūsų senajam žemynui.

  • ATGAL
    Wilfriedas Martensas: Lietuva užima svarbų vaidmenį plėtojant Europos kaimynystės politiką
    PIRMYN
    Duobėtas Moldovos kelias į Europą
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.