Europos Parlamente pagerbta Lietuvos tremtinių kančia | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Europos Parlamente pagerbta Lietuvos tremtinių kančia

  • Data: 2011-07-14
    Autorius: Valdas BENKUNSKAS

    A. Saudargas (Europos Parlamento nuotrauka)

    „Dabarties akistata su praeitimi“ – taip buvo pavadintas atminimo vakaras Europos Parlamente, skirtas 70-osioms masinių trėmimų į Sibirą metinėms paminėti. Į renginį birželio 21 dieną pakvietė Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas ir Lietuvos Respublikos nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje.

    Lietuvai ypač skaudžius ir tragiškus įvykius prisiminti Europos Parlamente susirinko Europos Parlamento nariai, įvairių Europos Sąjungos valstybių narių diplomatinės tarnybos atstovai, Europos Sąjungos institucijų tarnautojai ir gausus Lietuvių bendruomenės Briuselyje atstovų būrys.

    Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, sveikindamas vakaro svečius, pabrėžė istorinės atminties svarbą ir būtinybę ją skleisti ateities kartoms. „Atmintis mums suteikia galimybę suprasti tiesą, teisingumą ir patiems save. Atmintis – tai dovana, todėl priimkime šią dovaną iš žmonių, paaukojusių savo gyvybę prieš daugelį metų, nes tai dovana mums visiems“, – sakė europarlamentaras.

    Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Raimundas Karoblis savo kalboje akcentavo, kad lietuvių trėmimai tapo ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos skaudžiais ir tragiškais istorijos puslapiais. „Kurdami ateities Europą, visi turime išmokti mūsų bendros praeities pamokas ir tinkamai įvertinti totalitarinių režimų nusikaltimus“, – pažymėjo ambasadorius.

    Pagrindinį pranešimą renginyje skaitęs Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis pabrėžė tarptautinės bendruomenės vangumą, lietuvių tautos naikinimą pripažįstant genocidu. „Sovietų raudonasis teroras, įskaitant tūkstančių žmonių masines tremtis iš jų Tėvynės amžiams, apibūdinamas kaip „tragedija“. Tačiau ši tragedija buvo ne gamtos sukelta katastrofa, kaip koks cunamis ar žemės drebėjimas, bet sukelta žmogiškų, o tiksliau – nežmogiškų veiksmų. Vakarų broliškoms tautoms Europos Sąjungoje, kurios niekuomet nepatyrė tokio sovietų laipsniško genocido, gali atrodyti šiek tiek egzotiška ir neįtikėtina, kai trėmimai iš Baltijos šalių yra vadinami genocidu“, – pažymėjo prof. V. Landsbergis.

    Nors iš anksto ir buvo planuota, tačiau dėl užtrukusio svarbaus susitikimo į minėjimo vakarą nebeatvyko Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas. Tačiau Europos Parlamento pirmininko sveikinimo kalbą perskaitė jo patarėjas Arnoldas Pranckevičius. „Negali būti susitaikymo be tiesos ir be atminimo. 1941-ųjų birželio pamokos tebėra gyvos ir šiandien – Šiaurės Afrikos krantuose, Minsko gatvėse“, – senos tragedijos sąsajas su dabartimi savo laiške pabrėžė Jerzy Buzekas.

    Vakaro dalyviai taip pat pamatė originalų dokumentinį animacinį režisierės Giedrės Beinoriūtės filmą „Gyveno senelis ir bobutė“. 2007 m. pasirodžiusi juosta vaiko žvilgsniu ir lūpomis pasakoja apie režisierės senelius, 1948 m. su trimis vaikais ištremtus į Sibirą. Norintys galėjo pavartyti ir storą dailininko Kęstučio Grigaliūno knygą „Mirties dienoraščiai“, kurioje autorius sudėjo Lietuvos ypatingojo archyvo KGB fonduose surinktas sovietų represijas patyrusių Lietuvos žmonių nuotraukas. Emilija Liaukutė susirinkusiems pasakojo apie jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektą „Misija Sibiras“.

    Su Lietuvos piliečių gyvenimu tremtyje Europos Parlamento darbuotojai ir svečiai galėjo susipažinti Lietuvos genocido aukų muziejaus parengtoje parodoje „Po svetimu dangum: Lietuvos gyventojai sovietų lageriuose ir tremtyje 1940–1958 metais“.

  • ATGAL
    Radvilė Morkūnaitė: ES mokslinių tyrimų finansavime būtina naikinti ydingą takoskyrą tarp naujųjų ir senųjų ES narių
    PIRMYN
    J. Buzekas: 1941 metų birželio pamokos tebegyvos ir šiandien
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.