Europos Parlamento rinkimai – puiki proga diskusijai apie mūsų vaidmenį ES | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Europos Parlamento rinkimai – puiki proga diskusijai apie mūsų vaidmenį ES

  • Data: 2014-04-14
    Autorius: Jonas Švagžlys

    Seime surengtos diskusijos "Europos Parlamento rinkimams artėjant: ar žinome, kokios ES norime?" dalyviai (Jurgitos Jarašūnienės nuotrauka)

    Šių metų vasario 20 d. Lietuvos Respublikos Seime buvo surengtas seminaras-diskusija „Europos Parlamento rinkimams artėjant: ar žinome, kokios ES norime?“. Diskusijoje dalyvavę Lietuvos politikai bei politologai išsakė savo nuomones Lietuvai bei ES aktualiais klausimais, aptarė aktualias problemas bei jų sprendimo būdus. Renginyje dalyvavo Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (toliau – VU TSPMI) direktorius prof. Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI dėstytojas Marius Skuodis, Europos Parlamento nariai prof. Vytautas Landsbergis, Laima Andrikienė bei Algirdas Saudargas, Seimo nariai. Diskusiją moderavo politologas, VU TSPMI dėstytojas Laurynas Kasčiūnas.

    Įžanginę kalbą sakiusi I. Degutienė nemažai dėmesio skyrė šiandieninėje ES aktualioms vertybinėms problemoms. Jos teigimu, šiandien Europa yra atsidūrusi kryžkelėje tarp krikščioniškosios tradicijos, ilgus šimtmečius buvusios civilizaciniu Senojo žemyno pamatu, bei liberalų ir kairiųjų propaguojamo tradicinę vertybių hierarchiją griaunančio moralinio reliatyvizmo. Todėl šie klausimai turėtų būti itin svarbūs visiems šalies politikams. I. Degutienės teigimu, kalbant apie Lietuvos eurointegraciją, itin svarbu atsakyti į klausimą, kokios ES mums labiausiai reikia? Galbūt Lietuvai reikia kuo gilesnės, įvairias sritis apimančios integracijos, o galbūt tinkamiausias būtų britiškas eurointegracijos modelis, kuomet kiekviena narė išlaiko didesnį savarankiškumą, o tarpvalstybiniais susitarimais sprendžiami tik tie klausimai, kurie apima įvairias šalis – susisiekimas, energetika, saugumo politika ir t.t.

    Kalbėdamas apie artėjančius rinkimus, prof. R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos gyventojai vangiai dalyvauja rinkimuose į Europos Parlamentą (toliau – EP). Profesorius priminė, jog  ankstesniuose rinkimuose į EP dalyvavo mažiau nei trečdalis balso teisę turinčių Lietuvos piliečių. R. Vilpišausko teigimu, Lietuvos žmonės kol kas ne itin suvokia, kokias funkcijas atlieka EP ir šiems rinkimams neskiria daug dėmesio. Kalbėtojas įvardijo, jog EP Lietuvą atstovaujantys politikai palyginti mažai matomi viešoje erdvėje, rinkėjai turi nedaug galimybių susipažinti su šių politikų veikla, todėl neturi susidarę tvirtos nuomonės, kurie politikai jiems galėtų geriausiai atstovauti.

    R.Vilpišauskas nesiryžo tvirtai prognozuoti, koks bus rinkėjų aktyvumas šiemet gegužę vyksiančiuose rinkimuose į EP. Jo teigimu, tai daug priklausys nuo to, ar bus prezidento rinkimų antrasis turas – jeigu jis bus, tuomet rinkėjų aktyvumas bus didesnis. Vis dėlto profesorius išsakė prielaidą, kad šiemet gyventojų susidomėjimas EP rinkimais gali būti didesnis dėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, augančio euroskepticizmo. R. Vilpišausko teigimu, dėl įvairių ekonominių problemų dalis gyventojų linkę kaltinti ES vykdomą politiką, nors tokios nuostatos ne visuomet yra teisingos, nes ES institucijos neretai yra kritikuojamos dėl nacionalinių vyriausybių daromų klaidų. Tačiau profesorius pabrėžė, kad diskusija euro įvedimo, žemės pardavimo kitų ES šalių piliečiams klausimais  yra būtina. Ji būtų tik naudinga – padėtų gyventojams geriau susipažinti su ES vykdoma politika, skatintų labiau domėtis ES vykstančiais procesais. Tai įtakotų  didesnį rinkėjų aktyvumą rinkimuose į EP.

    VU TSPMI direktorius paminėjo, jog EP nuo nacionalinių parlamentų skiriasi dar ir tuo, kad negali inicijuoti teisės aktų, o tik tvirtinti Europos Komisijos inicijuotus teisės aktus. Kitas svarbus dalykas – į EP išrinkti politikai susiduria su problema, ar atstovauti savo šalies rinkėjų poziciją, ar EP frakcijos, kuriai priklauso, poziciją. Tai gali prisidėti prie diskusijos apie ES galiojančias sutartis bei ES raidos kryptis atnaujinimo.

    M. Skuodis pritarė prof. R. Vilpišausko požiūriui, kad daugelis rinkėjų nėra gerai susipažinę su EP veikla ir dėl Lietuvos vyriausybės daromų klaidų yra linkę kaltinti ES institucijas. Taip iš dalies yra dar ir dėl ES vykstančios integracijos, nes kol kas ES šalys nėra nubrėžusios aiškaus ir vieningo ES integracijos modelio, kuriame būtų aiškiai numatyta, kurios sritys atitenka nacionalinių vyriausybių kompetencijai, o kurios – viršvalstybinėms ES institucijoms. Šiuo klausimu ES taip pat būtina plati diskusija.

    M. Skuodis dėmesio skyrė ir vienai didžiausių šių dienų aktualijų – judėjimo laisvei. Kaip pavyzdį jis pateikė Jungtinės Karalystės bei Skandinavijos šalis, kuriose didelė dalis gyventojų imigraciją laiko viena didžiausių nūdienos problemų. Be to, minėtose Vakarų Europos šalyse didėja nusivylimas imigracija ne tik iš ES nepriklausančių šalių, bet ir iš Rytų Europos šalių, taip pat ir Lietuvos. Šis klausimas turėtų būti svarbus Lietuvos europarlamentarų darbotvarkėse.

    Kalbėdamas apie ekonomiką, M. Skuodis palygino ekonominio augimo mastus Europoje ir JAV. Pastaruoju metu JAV ekonomika auga gerokai sparčiau nei ES šalių. ES šalys turi daug užsienio skolų, o demografinės problemos prisideda prie didėjančių išlaidų socialinei apsaugai. Jo teigimu, rinkimai į EP yra svarbūs pirmiausia dėl to, kad būtent Europos Parlamente Lietuvos politikai turi galimybę teikti savo siūlymus minėtoms problemoms spręsti, išsakyti savo tolesnės ES raidos viziją.

    Tolesnėje diskusijoje savo požiūrį išsakė ir EP nariai. Laimos Andrikienės teigimu, Lietuvai naudinga gilesnė eurointegracija. EP narė pabrėžė ES fondų teikiamos paramos Lietuvos žemės ūkiui, atskiroms ekonomikos šakoms, mokyklų, ligoninių renovacijoms naudą. Politikei kiek oponavo prof. R.Vilpišauskas, teigęs, kad neretai ES teikiama parama Lietuvoje yra piktnaudžiaujama ir ilgesnėje perspektyvoje neefektyvus paramos įsisavinimas gali turėti ir neigiamų pasekmių šalies ekonomikai.

    Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog ES iš tiesų egzistuoja netolygios proporcijos tarp jos narių gaunamos paramos bei įmokų į ES biudžetą. Neverta net ginčytis, jog naujosios narės, tokios kaip Lietuva, iš ES gauna kur kas didesnę paramą nei sumoka įmokų į ES biudžetą. Kita vertus, kai kurioms ekonomiškai stiprioms senosioms narėms tenka didelis krūvis, teikiant ekonominę paramą neturtingesnėms šalims. Galima daryti prielaidą, kad tai yra viena augančio euroskepticizmo Vakarų Europoje priežasčių.

    Diskusijoje neišvengiamai buvo paliesti ne tik ekonominiai, bet ir kultūriniai, civilizaciniai klausimai, aktualūs šiandieninei ES. Prof. Vytauto Landsbergio teigimu, yra itin svarbu, kad kiekviena Europos tauta išlaikytų savo nacionalinį tapatumą. Pateikdamas Estijos pavyzdį, profesorius teigė, kad ES struktūra gali keistis, tačiau pačios nacionalinės valstybės turi išlikti. V. Landsbergis pabrėžė, kad augantis euroskepticizmas vis dėlto nėra teigiamas reiškinys, nes Europos šalys, ypač mažosios narės, iš tikrųjų turi tik du kelius: ES arba Rusijos kuriama Eurazijos Sąjunga. L. Andrikienės teigimu, eurointegracija yra būtina mūsų šaliai, tačiau itin svarbu sugebėti išlaikyti principingą poziciją moraliniais klausimais. Politikė kaip pavyzdį pateikė balsavimą dėl prieštaringai vertinamos Estrelos rezoliucijos. L. Andrikienės teigimu, kairiųjų mėginamos kurti socialinės normos, tokios kaip pozityvus požiūris į abortus, neturi tapti visuotinėmis normomis, ir konservatyvių pažiūrų politikai privalo išsakyti savo poziciją tokiais klausimais. V. Landsbergis pridūrė, kad tokie dalykai kaip abortai apskritai nėra europietiškos vertybės. Iš tiesų, daugelis liberalių bei kairiųjų politikų, gindami abortus ir juos pateikdami kaip vieną europietiškųjų laisvių, pamiršta, kad pirmoji valstybė pasaulyje, įteisinusi abortus, buvo būtent Sovietų Sąjunga. Diskusijoje dalyvavusi Seimo narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė pateikė pavyzdį, jog net kai kurie Skandinavijos šalių liberalai iš tiesų yra neabejingi krikščioniškajai moralei, tik bijo apie tai kalbėti garsiai, nes tai gali sukelti priešišką kolegų reakciją.

    Algirdas Saudargas: "Tautinės valstybės tebėra svarbios XXI a. kontekste. Eurointegracija ir tautiškumas vienas kitam neturi prieštarauti." (Martynos Trinkūnienės nuotrauka)

    Diskusijoje paliestos ir šių dienų aktualijos. Europarlamentaras Algirdas Saudargas, rinkimuose į EP esantis pirmas TS-LKD sąraše, išreiškė nusivylimą, kad įvairius klausimus mėginama spręsti primityviomis priemonėmis. Pavyzdžiui, norima uždrausti parduoti žemės ūkio paskirties žemę kitų ES šalių piliečiams. Tai turėtų neigiamų pasekmių Lietuvos narystei ES. Jo teigimu, kur kas protingiau būtų ieškoti išeičių, pavyzdžiui, griežtinti žemės pirkimo kriterijus. Tai leis pasiekti norimus tikslus, nepažeidžiant ES galiojančių teisės normų.

    A. Saudargas išreiškė griežtą nepritarimą eurofederalistų požiūriui, kad tautinės valstybės nebėra svarbios XXI a. kontekste. Politiko teigimu, eurointegracija ir tautiškumas vienas kitam neturi prieštarauti. Faktą, jog tautų vaidmuo tebėra didelis, europarlamentaras pagrindė baskų, katalonų, škotų, siekiančių nepriklausomybės, pavyzdžiais.

    Nebuvo užmiršta ir situacija Ukrainoje. Renginio pradžioje visi dalyviai tylos minute pagerbė žuvusius Maidano protestuotojus. V. Landsbergio teigimu, įvykiai Ukrainoje parodo, jog net Rytų Europos šalių žmonės nori patekti į ES, ir todėl būtų neprotinga norėti atsisakyti narystės ir grįžti Rusijos įtakon.

    Be abejo, narystė ES buvo, yra ir bus esminis Lietuvos užsienio politikos prioritetas. Tačiau visada svarbu gerai apsvarstyti, kokio pobūdžio integracija būtų mums naudinga, ir kokiomis vertybėmis turi vadovautis šiandieninė Europa. Artėjantys EP rinkimai – puiki proga apmąstyti šiuos klausimus.

  • ATGAL
    Šveicarijos spjūvis imigrantams
    PIRMYN
    10 punktų Europos Parlamento programai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.