Europos Parlamento rinkimų rezultatus apmąstant | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Europos Parlamento rinkimų rezultatus apmąstant

  • Data: 2014-10-28
    Autorius: Jonas Švagžlys

    Europos Parlamento koridoriai jau liepą sulaukė naujų veidų – prasidėjo nauja penkerių metų EP kadencija (EP nuotrauka)

    Gegužės pabaigoje Lietuvoje vyko net dveji rinkimai. Prezidento rinkimų rezultatai nesukėlė didelės nuostabos. Iki pergalės dar pirmame ture Daliai Grybauskaitei trūko vos kelių procentų balsų, o populiariausių politikų apklausose prezidentė pirmavo beveik visą savo kadenciją. Užtat nemažą nuostabą daugeliui sukėlė rinkimų į Europos Parlamentą (toliau –EP) rezultatai.

    Nors apklausos pergalę žadėjo socialdemokratams, rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (toliau –TS-LKD), o kairiesiems teko tenkintis antrąja vieta. Dar didesne rinkimų sensacija tapo trečiąją vietą užėmęs Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis (toliau – LRLS). Tokie rezultatai sukėlė didelę dešiniųjų politikų ir jų rėmėjų euforiją, imta kalbėti net apie tai, jog sekančios kadencijos Seime TS-LKD bei LRLS valdančiąją koaliciją galės formuoti jau be kitų partijų pagalbos.

    Pergalė yra pergalė, o nugalėtojai neteisiami. Pats palaikau TS-LKD, todėl džiaugiuosi dėl šios partijos sėkmės. Kita vertus, net ir sėkmingas pasirodymas rinkimuose neatleidžia nuo svarstymų apie situaciją Lietuvos dešinėje. Nors ir laimėjusi rinkimus, TS-LKD prarado pusę turėtų mandatų. Tam įtakos turėjo sumažėjęs Lietuvai skirtų vietų EP skaičius (11 vietų vietoje 12), tačiau žiūrint pagal balsų pasiskirstymą, TS-LKD jų surinko mažiau nei 2009 m. – 17,4 proc. vietoje 26,8 proc. Pažymėtina, jog 2009 m. rinkimai vyko ekonominės krizės metu, kuomet didelė visuomenės dalis, nors ir nepagrįstai, kaltino tuometinę konservatorių vyriausybę dėl išlaidų mažinimo politikos. Dėl to kiek keistai atrodo mažesnis TS-LKD palaikymas šiemet nei prieš penkerius metus.

    Tikėtina, jog tam įtakos turėjo didesnis rinkėjų aktyvumas nei ankstesniuose EP rinkimuose. Šiemet juose dalyvavo beveik pusė balso teisę turinčių žmonių, prieš penkerius metus – tik šiek tiek daugiau nei penktadalis. Kita vertus, tai, jog didesnis rinkėjų aktyvumas šiuo atveju reiškia mažesnį TS-LKD palaikymą, ateityje gali reikšti ir silpnėjančias šios partijos pozicijas. Tad nors pirma vieta šiuose rinkimuose yra puiku, tačiau vienu partijos tikslų turėtų tapti savojo elektorato, kurį apimtų įvairesnės visuomenės grupės, išplėtimas.

    Pastaraisiais metais TS-LKD džiaugiasi, sulaukianti didesnio miestuose gyvenančių bei didesnes pajamas turinčių gyventojų palaikymo. Tokias tendencijas lemia partijos nuostatos ekonominiais klausimais, kai kurių jos politikų kuriamas įvaizdis ir t.t. Kita vertus, sėkmingas liberalų pasirodymas rodo, kad LRLS tampa vis didesne konkurente ilgus metus dešinėje dominavusiems konservatoriams, ypač tarp didmiesčiuose gyvenančių rinkėjų. Dėl to konservatoriams, siekiantiems laimėti sekančius Seimo rinkimus, būtina įgyti didesnį populiarumą ir tarp provincijoje gyvenančių bei mažesnes pajamas gaunančių rinkėjų.

    Šiuo atveju galima pažvelgti į situaciją kitose Vidurio Europos šalyse. Vengrijoje EP rinkimus triuškinamai laimėjo valdančioji „Fidesz“ partija, atstovaujanti konservatyvias idėjas ir priklausanti centro dešinės jėgas vienijančiai Europos liaudies partijai (toliau -ELP). Kaimyninėje Lenkijoje po 32 proc. balsų surinko dvi didžiausios šalies partijos – Donaldo Tusko (Donald Tusk) vadovaujama Piliečių platforma bei šiuo metu opozicijoje esanti Jaroslavo Kačinskio (Jaroslaw Kaczynski) Teisės ir teisingumo partija. Nors šios partijos aršiai konkuruoja, be to, priklauso skirtingoms EP frakcijoms, tačiau abi atstovauja konservatyvias bei krikdemiškas idėjas. Į EP taip pat pateko ELP priklausanti Lenkijos valstiečių partija bei prieštaringai vertinamas Naujosios dešinės kongresas, daugiausiai populiarumo sulaukęs tarp jaunesnio amžiaus rinkėjų, tad konservatyvios partijos kartu laimėjo net 46 iš 51 Lenkijai EP skirtų vietų. Tai leidžia daryti išvadą, jog konservatyvios jėgos gali būti populiarios tarp įvairaus amžiaus bei socialinių sluoksnių rinkėjų, todėl įgyti didesnį populiarumą tarp kaimo vietovėse bei mažesniuose miestuose gyvenančių rinkėjų galėtų tapti vienu iš TS-LKD tikslų. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad pasiekti šį tikslą tikrai įmanoma.

    Kalbant apie EP rinkimų rezultatus, šįsyk didesnio dėmesio nei anksčiau sulaukė ir reitingavimo rezultatai. Nors dėl TS-LKD kandidatų reitingavimo taip pat buvo nemažų diskusijų, dar įdomesnė situacija yra LRLS. Iki šiol politikoje nedalyvavęs verslininkas bei pokerio lošėjas Antanas Guoga  priešrinkiminiame partijos sąraše užėmė antrąją vietą, o po reitingavimo pakilo į pirmąją, aplenkęs žinomą ir patyrusį politiką Petrą Auštrevičių. Be abejo, galima pritarti arba nepritarti P. Auštrevičiaus pažiūroms, tačiau buvusio vyriausio euroderybininko atsidūrimas sąraše žemiau jokios politinės patirties neturinčio žmogaus atrodo išties keistai. A. Guoga – visuomenėje gerai žinomas žmogus, didelių laimėjimų pasiekęs tiek pokeryje, tiek versle, be to, ne vienerius metus užsiimantis garbinga filantropine veikla. Tikrai negalima atmesti galimybės, jog A. Guoga ateityje nemažai nuveiks ir politikoje, tačiau abejotina, kad politinę karjerą verta pradėti būtent EP, o ne Seime ar savivaldybėse.

    EP rinkimų rezultatai verčia apmąstyti ir pačią Lietuvos partinę sistemą. Ilgus metus viešojoje erdvėje buvo brėžiama aiški skirtis tarp vakarietiško tipo ir politiškai brandžių TS-LKD bei LRLS ir kairiųjų bei populistinių partijų. Pirmąsias daugiausia palaiko išsilavinę ir kompetentingi, antrąsias – išsilavinimo bei kompetencijos stokojantys rinkėjai. Tuo tarpu jau minėtas kandidatų reitingavimo pavyzdys kelia rimtas abejones ir dėl dešiniųjų pažiūrų rinkėjų politinio supratingumo.

    TS-LKD bei LRLS partijos  jau daugelį metų laikomos artimomis sąjungininkėmis bei potencialiomis koalicijos partnerėmis. Tai lemia daugelis veiksnių – sąlyginai panašios nuostatos ekonomikos, ES integracijos, santykių su Rusija klausimais (nors Rusijos grėsmę pripažįsta ir kitų partijų atstovai) ir t.t. Kita vertus, daugeliu kitų klausimų (šeimos politikos, gyvybės apsaugos, imigracijos politikos) šių partijų nuostatos kardinaliai skiriasi. Tai turėtų būti svarbu apie šių partijų partnerystę galvojantiems konservatyvių pažiūrų politikams.

    Minėtieji skirtumai yra itin svarbūs, kuomet kalbame apie Lietuvą EP atstovaujančius politikus. Daugelis klausimų, kuriais Lietuvoje puikiai sutaria konservatoriai bei liberalai, EP nėra svarstomi, tuo tarpu aktualiais kultūriniais klausimais skirtumai tarp ELP ir liberalus vienijančio Europos liberalų ir demokratų aljanso (angl. Alliance of Liberals and Democrats for Europe, ALDE) yra netgi didesni negu tarp TS-LKD ir LRLS. Pavyzdžiui, ALDE beveik vieningai palaikė prieštaringai vertinamas Estrelos bei Lunacek rezoliucijas. Dėl to keistokai atrodo kai kurių gana konservatyvių pažiūrų rinkėjų balsavimas už LRLS  rinkimuose į EP, taip pat ir daugelio konservatorių džiaugsmas dėl liberalų sėkmės šiuose rinkimuose. Pažymėtina, jog daugeliu EP svarstomų klausimų, nepaisant nesutarimų dėl Lietuvos vidaus politikos realijų, TS-LKD pozicija yra kur kas artimesnė Tvarkos ir teisingumo, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ar kol kas negausios, bet stiprėjančios Tautininkų sąjungos pozicijoms, negu liberalų.

    Kalbant apie EP rinkimus kitose šalyse, pažymėtina, kad  šiemet didelio dėmesio sulaukė vadinamųjų radikalios dešinės partijų sėkmė Vakarų Europos šalyse. Pavyzdžiui, Prancūzijoje daugiausia balsų surinko Marine Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas, Jungtinėje Karalystėje – Nepriklausomybės partija. Jų retorikoje didelis dėmesys skiriamas su imigracija susijusioms problemoms bei reiškiamas neigiamas požiūris į ES. Kita vertus, šios partijos nėra pasisakiusios už etninę diskriminaciją ar demokratijos suvaržymus, todėl kraštutinėmis dešiniosiomis jų tikrai negalima laikyti.

    Žvelgiant iš Lietuvos perspektyvos, tokių partijų populiarėjimas nėra naudingas – jų itin euroskeptiškos nuostatos gali kenkti mažesnių ES šalių interesams, be to, pastaruoju metu pastebimas gana artimas radikalesnių Vakarų Europos partijų bendradarbiavimas su Vladimiro Putino režimu. Kita vertus, neatmestina, jog tokių partijų stiprėjimas privers tradicines partijas skirti daugiau dėmesio musulmonų integracijos ir panašioms problemoms bei taip perimti šiemet radikalesnėms jėgoms atitekusius balsus, todėl baimintis augančio euroskepticizmo bent kol kas yra per anksti. Be to, reikia pripažinti, kad Rusijai palankia politika pasižymi ne tik vadinamieji radikalai, bet ir daugelio šalių konservatoriai bei socialistai, todėl esminio pokyčio ES užsienio politikoje dėl išaugusio euroskeptiškų jėgų populiarumo bent kol kas neverta baimintis.

    Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse EP rinkimams gyventojai linkę skirti mažiau dėmesio nei šalies parlamento rinkimams. Kita vertus, net jeigu rinkimai į EP yra mažiau svarbūs, rinkimų rezultatai vis vien turėtų priversti partijas apmąstyti savo politiką, artėjant svarbesniems – respublikos  parlamento rinkimams. Juos galima laikyti savotišku politinių tendencijų Lietuvoje bei kitose šalyse atspindžiu.

    _______________________________________________________________________________________

    Algirdas Saudargas (ELP nuotrauka)

    „Džiugu, kad naujojoje Europos Parlamento kadencijoje Europos liaudies partijos (ELP) grupė, turėdama 221 narį, išliko didžiausia frakcija EP, – teigia ELP grupei priklausantis, antrajai kadencijai išrinktas EP narys Algirdas Saudargas. – Turime tęsti pradėtus darbus, imtis iniciatyvų, kurių nespėta įgyvendinti, bei toliau kryptingai dirbti Lietuvai svarbiose srityse.“

    Naujoje kadencijoje EP narys A. Saudargas toliau dirbs Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos (ITRE) komitete, taip pat papildomai – Kultūros ir švietimo komitete. Energetika bei moksliniai tyrimai, Rytų kaimynystės politika, daugiakultūriškumo ir daugiakalbystės išsaugojimo technologijų amžiuje klausimai išliks svarbiausi europarlamentaro veikloje. A. Saudargas toliau dalyvaus Euronest parlamentinės asamblėjos, ES ir Ukrainos parlamentinio bendradarbiavimo komiteto bei ryšių su Baltarusija delegacijose.

    Nauja kadencija europarlamentarui A. Saudargui atnešė ir naujų atsakomybių. Rugsėjo viduryje A. Saudargas, kaip ITRE komiteto narys, buvo paskirtas rengti pranešimą dėl Europos energetinio saugumo strategijos. „Europos Komisija pateikė Europos Parlamentui svarstyti energetinio saugumo strategiją, kurią savo ruožtu turime kruopščiai įvertinti ir pateikti savo siūlymus dėl naujų ar esamų nuostatų. Visa tai suguls į atskirą Europos Parlamento pranešimą, kurį turėsiu parengti, atsižvelgdamas į skirtingų EP frakcijų pastabas bei pasiūlymus. Tai atsakinga užduotis, kadangi ne visada lengva rasti kompromisą tarp skirtingų politinių grupių, skirtingų valstybių interesų, o ypač tokioje svarbioje srityje kaip energetika“, – tvirtina politikas.

    Tuo tarpu Kultūros ir švietimo komitetas A. Saudargą paskyrė atstovu Europos istorijos namų Globėjų taryboje. Tai – Europos Parlamento steigiamas muziejus, kuriame bus pateikta Europos istorija, pagrindinį dėmesį skiriant europinės integracijos istorijai, sutelkiančiai skirtingą įvairių valstybių istorinę patirtį. „Šis muziejus yra ypatingai didelės svarbos, kadangi jame bus pateikta visų mūsų, europiečių, istorija. Todėl mums visiems aktualu, kad ta istorija, su kuria susipažins tūkstančiai lankytojų, būtų pateikta įvairiapusiškai ir nebūtų užmiršti mums svarbūs istoriniai įvykiai“, – pabrėžė
    A. Saudargas.

  • ATGAL
    Izraelio-Palestinos konfliktas: karas gyvena karu
    PIRMYN
    Erdogano Turkija
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.