Europos Sąjunga: ar galimas vidurio kelias? | Apžvalga

Vieningoji europa

  • Europos Sąjunga: ar galimas vidurio kelias?

  • Data: 2011-11-25
    Autorius: Raminta Žūsinaitė

    (Martynos Žilionytės nuotrauka)

    Turbūt ne vienas skaitytojas mintyse pagalvojo, kaip jis pats atsakytų į straipsnio pavadinime pateiktą klausimą. Ko gero, neteisingų atsakymų čia nebūtų. Diskusijos apie Europos Sąjungos prigimtį ir ateities perspektyvas netyla ir šiandien, praėjus daugiau nei pusamžiui nuo pirmųjų jos užuomazgų. Europos Sąjunga, kaip valstybių organizacija, savyje koduoja dvi kraštutines ateities vizijas – federacinės valstybės arba žlugimo. Šiandien ES balansuoja tarp šių dviejų vizijų ir, atrodo, stengiasi eiti vidurio keliu.

    Europos Sąjunga su kiekviena nauja sutartimi įgauna kažką naujo, praranda kažką seno, išplečia ar susiaurina tam tikrų institucijų galias. 1993 m. įsigaliojusi Mastrichto sutartis apibrėžė subsidiarumo principą, kuriuo buvo siekiama išsaugoti valstybių kompetenciją Sąjungoje, kita vertus, sutartyje buvo ir akivaizdus polinkis į federalizmą. Gilesnės ES integracijos šalininkės su nekantrumu laukė, kol visos narės ratifikuos Lisabonos sutartį, o ją ratifikuoti skubėjo ne visos. Dabar, kai Lisabonos sutartis jau ratifikuota, galima tik prognozuoti, kas bus toliau, tačiau viena yra akivaizdu – vis dar nėra sutariama, kuo galiausiai turėtų tapti Europos Sąjunga. Galbūt tikėtina, kad ateityje Sąjunga virs federacija, t. y. viena didele valstybe? O gal, atvirkščiai, vis labiau tarp valstybių didės atskirtis, kuri prives ES prie žlugimo?

    Federalizmo šaknys

    Federalizmo tėvu laikomas Altiero Spinelli dar po Antrojo pasaulinio karo kritikavo nacionalines Europos valstybes, kad šios nesugebančios užtikrinti savo piliečiams ekonominio ir politinio saugumo, todėl geriausias būdas tai padaryti yra sukurti Europos federaciją. Federalizmas iš esmės yra būdas pasiekti glaudesnę politinių organizmų ir tautų vienybę. Šiandien Europos Sąjunga turi ryškių federalizmo bruožų – subsidiarumo principas, užtikrinantis, kad tik tos funkcijos, kurių negalima išspręsti vietiniu lygmeniu, yra perduodamos aukštesniosioms valdžios institucijoms, pasidalijimas kompetencija tarp valstybių narių, Europos Sąjungos teisės viršenybė prieš nacionalinę teisę, bendra valiuta ir nemažai kitų dalykų. Tačiau federalizmas kritikuojamas dėl to, kad atsiranda stiprus centrinis valdymas, dėl kurio dažnai vieni tampa lygesni už kitus…

    Nacionalinės ir europinės tapatybės santykis

    Nuogąstaujama ir dėl to, kad tokioje artimoje valstybių sandraugoje kyla nemaža grėsmė nacionalinei tapatybei. Apmąstyti tautinę tapatybę neišvengiamai tenka vykstant europeizacijos ir globalizacijos procesams. Iš tiesų gali atrodyti, kad valstybės paranda savo tapatumą, nes vis labiau primetama visiems bendra Vakarų kultūra. Tautinė tapatybė  pasižymi bendrais tos tautos mitais, simboliais, istorine atmintimi, tradicijomis, ypač svarbūs kolektyviniai prisiminimai apie bendrus praeities įvykius. O kuo pasižymi europietiškoji tapatybė? Ar apskritai egzistuoja Europos tapatybė? Kai kalbame apie Lietuvos tapatybę, ją išreiškiame per lietuvių kalbą, bendrą istorinę atmintį, kultūrinį vientisumą, tradicijas ir pan. Europos Sąjunga tuo pasigirti negali. Tai, kad Europos Sąjungos pamatai stovi ant krikščionybės pagrindo, dar nekonstruoja bendros europietiškosios tapatybės. Tačiau šiandien akivaizdu, kad bandoma neformaliai kurti europietišką kultūrą per bendrų simbolių sklaidą – ES vėliavą, himną, pasą, Europos dieną ir pan.

    Kita vertus, Europos Sąjungos šalininkai Europos integraciją laiko ne pavojumi nacionalinei tapatybei, o tautinius jausmus stiprinančiu veiksniu. Teigiama, kad ES būtent ir skatina pabrėžti skirtingų valstybių vienybę, tačiau taip pat veikia ir kaip saugiklis, galintis sušvelninti potencialius agresyvaus nacionalizmo keliamus pavojus. 

    Europos Sąjungos žlugimo pasekmės

    Spalį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Vilniaus skyrių sueigos sąskrydyje vykusioje klubo „politika.lt“ organizuotoje diskusijoje „Ar žlugs Europos Sąjunga?“ europarlamentaras Algirdas Saudargas pabrėžė, kad Europos Sąjungos žlugimas sukeltų nemažai problemų valstybėms narėms. Akcentuodamas pasekmes Lietuvai, A. Saudargas nuogąstavo, kad žlugus ES, kiltų grėsmių šalies saugumui. „Grėsmės iš Rytų visuomet buvo aktualios Lietuvai, tad subyrėjus ES, jos dar labiau sustiprėtų“, – pabrėžė europarlamentaras.

    A.Saudargas (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotrauka)

    Algirdo Saudargo teigimu, šiandien Europą krečiančių krizių kontekste išryškėjo politinių susitarimų sudėtingumas. Europos Tarybos viduje verda diskusijos, susirenka skirtingų nuomonių šalių lyderiai. Nors galiausiai susitariama, bet procesas vyksta ilgai ir sudėtingai. Taip pat, jo nuomone, išryškėjo senųjų ir naujųjų Europos Sąjungos valstybių atskirtis. Senosios narės reiškia nepasitenkinimą naujųjų atžvilgiu dėl nesugebėjimo susitvarkyti vyriausybiniu lygmeniu. Lietuva yra gana gerai įsitvirtinusi, palyginti su kitomis ES šalimis, tad turime siekti išsaugoti esamą poziciją.

    Europarlamentaro manymu, ES neturėtų žlugti taip, kaip žlugo Sovietų Sąjunga. Tada sužlugo prievarta ir jėga sukurta ir laikyta politinė struktūra. Europa tūkstantmečiais laikėsi ant krikščioniškos kultūros pamato. Bendras krikščioniškas paveldas yra Europos pagrindas. Tai yra nesugriaunama ir nesunaikinama. Be to, Europos Sąjungoje ekonomika ir bendra rinka remiasi pasitikėjimu. Tik dėl jo plėtojasi ekonominiai ryšiai ir vyksta prekyba. Šis pasitikėjimas, teigia A. Saudargas, taip pat stovi ant tų pačių krikščionybės pamatų, kurių taip lengvai nesugriausi. Deja, pamatai yra įtrūkę dėl iš Vakarų sklindančios vartotojiškos kultūros ir su ja kartu ateinančių ne tik finansinių, bet ir moralinių krizių.

    Politologas Kęstutis Girnius toje pačioje diskusijoje išreiškė poziciją, kad Europai reikalinga gilesnė integracija, kad būtų kuo efektyviau suvaldomi vykstantys procesai. Politologas gana skeptiškai vertino biurokratinį ES aparatą, tačiau pabrėžė, kad suteikus daugiau galių Europos Komisijai ir Europos Parlamentui, Sąjungą krečiančios krizės būtų išsprendžiamos daug greičiau.

    Žiūrėkime į ES pragmatiškai

    Diskusijoje dalyvavęs euroskeptiškų pažiūrų politologas Laurynas Kasčiūnas mano, kad Europą krečiančias krizes sukėlė federalistų bandymai nepamatuotais tempais skatinti Europos federaciją. Jo manymu, klaida buvo padaryta ta, kad iki galo nesukūrus ekonominės sąjungos, buvo apsiribota vidaus rinka ir imta kurti pinigų sąjungą. Tačiau šalys su skirtingomis ekonomikomis, mokesčių sistemomis dar nebuvo pasiruošusios tokiems staigiems integraciniams procesams.

    L.Kasčiūnas (O.Posaškovos nuotrauka)

    Vis dėlto, L. Kasčiūno nuomone, ES žlugimas Lietuvai būtų nenaudingas, tačiau ir Lietuvai reikia gerai apgalvoti, kuriose srityse remti federaciją, o kuriose – ne. Ekonominė integracija Lietuvai yra naudinga, nes skatina vykdyti reformas, šalies energetika nėra savarankiška, todėl buvimas ES skatina mažinti priklausomybę nuo Rytų. Tačiau abejotina, ar reikia Europos integracijos socialinėje ir kultūrinėje srityse. Pasak politologo, žmogaus teisių samprata visiškai viršijo pareigų sampratą, nacionalinės vertybės užgožiamos neapibrėžtomis europietiškomis vertybėmis. „Į Europos Sąjungą galima žiūrėti kaip į organizaciją, kuri gali mums duoti gerų dalykų tam tikrose srityse, tačiau  mažiau svajokime apie Europos federaciją, nes nacionalinė valstybė yra pagrindinė vertybė, tad galime stengtis ją išsaugoti per Europos Sąjungą“, – tvirtina L. Kasčiūnas.

    Vidurio kelias

    Dažniausiai federalistai kritikuojami dėl to, kad nesugeba paaiškinti, kaip federacinė valstybė, sudaryta iš ekonomiškai, instituciškai, kultūriškai ir socialiniu atžvilgiu skirtingų valstybių, sugebėtų patenkinti Europos piliečių lūkesčius, neprimesdama politiškai nepriimtino centralizacijos lygio. Apskritai Europos Sąjungą sudaro labai skirtingos tautos, turinčios skirtingą kultūrą, kalbą, tradicijas, todėl iš tokios įvairovės sukurti vienybę yra itin sunku. Idealiomis aplinkybėmis galima įsivaizduoti draugiškai sugyvenančias tautas vienoje federacinėje valstybėje, tačiau susidarius ne itin palankioms politinėms ar ekonominėms aplinkybėms, bemat atsirastų nesutarimų, didžiosios valstybės imtų rūpintis viena kitos interesais,  nuošaly palikdamos vieningos Europos siekį.

    Kitas dalykas, Europos Sąjunga nėra baigtinė, ji nuolat pasipildo naujomis narėmis. Ne paslaptis, kad šalys iš Rytų ar Balkanų regiono linkusios šlietis prie turtingųjų šalių, tikėdamosi naudos sau. Tai gali sukelti nemenkų tiek ekonominių, tiek politinių nesutarimų ES viduje ir taip lengvai privesti ES prie žlugimo.

    Anksčiau jau aptartas nacionalinės ir europietiškosios tapatybės santykis yra taip pat labai didelė kliūtis federalizmui. Jei federalistai sutiktų su labiau pliuralistine koncepcija ir racionalios sąjungos, turinčios bendrą teisinę sistemą, idėja, tapatybės santykis neturėtų būti kvestionuojamas. Tačiau jei bus siekiama ES paversti vientisu, gyvybingu kultūriniu vienetu, prieštaravimų kils bemat, nes žmonės bus tarsi verčiami rinktis vieną iš tapatybės, atsisakant antrosios.

    Šiuo metu Europos Sąjunga turi išties daug federacinės valstybės bruožų, tačiau tautos savo suverenumą yra išsaugojusios ir valstybės Sąjungoje funkcionuoja kaip atskiri dariniai. Toks vidurio kelias lyg ir tenkintų daugumą, tačiau kritikos ES atžvilgiu vis dar nemažai. Ar šiandieniai įvykiai atskleidžia realias Europos Sąjungos silpnybes, ar balansavimas viduriniu keliu tvirtas – tai klausimai, į kuriuos atsakymus bet kuriuo atveju pateiks tolima ar netolima ateitis.■

  • ATGAL
    Dešiniųjų triumfas Parlamento rinkimuose Ispanijoje
    PIRMYN
    Kroatija 2013 m. taps 28-ąja ES valstybe nare
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.