Įžvalgos

  • Europos Sąjunga kalbės vienu balsu

  • Temos: Energetika
    Data: 2011-11-24
    Autorius: Aleksandras GRAŽELIS

    Intensyvūs Europos Sąjungos valstybių narių santykiai su trečiosiomis valstybėmis skatino nustatyti bendrąsias ES politikos gaires ir prioritetus. Europos Vadovų Taryba, ilgą laiką tai vykdžiusi kaip neformalus valstybių ar vyriausybių vadovų diskusijų forumas, nuo 2009 metų gruodžio 1 dienos pagal Lisabonos sutartį tapo viena iš septynių Europos Sąjungos institucijų. Europos Vadovų Tarybos pirmininku išrinktas Hermanas Van Rompuy, o Catherine Ashton paskirta Europos Sąjungos vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai. Per trumpą šios institucijos veiklos laikotarpį bendra Europos Sąjungos nuomonė pasaulio problemų vertinimo ir siūlymų spręsti aspektais tapo daug svaresnė.

    Vis dėlto ne vien politiniai santykiai svarbūs valstybėms – svarbią įtaką jų ekonomikai turi dabartinės civilizacijos egzistavimo pagrindas – energetiniai ištekliai. Pasaulinės energetikos rinkos nuolat kinta, todėl ES tenka varžytis dėl jų su kitomis pasaulio ekonomikomis. Šios varžybos nėra lengvos, kai valstybės narės pavieniui tariasi su išteklių tiekėjais. Su didžiausiomis ES valstybėmis – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ar Italija – kalbama vienaip, o mažosios dažnai verčiamos daryti ekonomines ar politines nuolaidas.

    Suprasta, kad tokia derybų praktika žalinga visos ES ekonomikai, todėl 2011 metų vasario 4 dieną Europos Vadovų Taryba priėmė išvadas, kad vienos valstybės narės energetikos politika negali būti vykdoma neatsižvelgiant į ES ekonomikos perspektyvos prioritetus. Europos Vadovų Taryba paprašė valstybių narių nuo 2012 metų sausio 1 dienos  informuoti Europos Komisiją apie visus savo galiojančius ir naujai rengiamus dvišalius energetikos susitarimus su trečiosiomis šalimis. Ši informacija, išskyrus neskelbtiną komercinę informaciją, bus pateikiama visoms valstybėms narėms.

    Būtent keitimasis informacija tarp valstybių narių ir Europos Komisijos taps pagrindiniu svertu Europos Sąjungos derybinei galiai padidinti. Liberalizuodamos elektros ir dujų rinką, o ypač įgyvendindamos Trečiąjį energetikos paketą, valstybės narės savo energetikos teisės aktuose atliko didelių pakeitimų. Tačiau trečiųjų šalių energijos tiekėjams ne visada komerciškai naudinga pakeitimų laikytis. Mažesnės valstybės narės patiria vis didesnį spaudimą tarpvyriausybiniuose susitarimuose su trečiosiomis šalimis, verčiamos daryti su Europos Sąjungos energetikos teise nesuderinamas nuolaidas rinkų reguliavimo srityje.

    Nauja energetinio saugumo strategija

    Remdamasi Europos Vadovų Tarybos išvadomis, Europos Komisija 2011 metų rugsėjo mėnesio 7 dieną paskelbė komunikatą dėl energijos tiekimo saugumo ir tarptautinio bendradarbiavimo „ES energetikos politika: bendradarbiavimas su užsienio partneriais“ ir pateikė pasiūlymą Europos Parlamentui ir Tarybai priimti sprendimą, kuriuo tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis nustatomas keitimosi informacija mechanizmas. Šį dokumentą jau pradėjo svarstyti Europos Parlamentas, pagrindiniu komitetu paskirtas Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitetas (ITRE).

    Spaudos konferencijoje po komunikato pakelbimo energetikos komisaras Giunteris Otingeris sakė: „Įgyvendinant ES energetikos politiką per pastaruosius kelerius metus padaryta akivaizdi pažanga. Dabar ES privalo plačiau taikyti tai, kas pasiekta jos didelėje energetikos vidaus rinkoje, kad būtų užtikrintas energijos tiekimo į Europą saugumas ir paskatinti tarptautiniai energetikos partnerystės projektai. Todėl Komisija šiandien siūlo darnų požiūrį į energetikos santykius su trečiosiomis šalimis. Tam būtina gerinti koordinavimą Europos Sąjungoje, kad ES ir jos valstybės narės veiktų išvien ir laikytųsi bendros pozicijos.“

    Naujos derybų strategijos esmė palanki būtent mažesnėms valstybėms narėms, nes kiekviena valstybė narė gali paprašyti Europos Komisijos pagalbos derybose su trečiąja šalimi, o Komisija gali dalyvauti derybose kaip stebėtoja. Komisija turės teisę savo iniciatyva arba valstybės narės, kuri derėjosi dėl tarpvyriausybinio susitarimo, prašymu įvertinti svarstyto susitarimo atitiktį Europos Sąjungos teisei prieš tą susitarimą pasirašant. Taigi keičiantis informacija tarp valstybių narių ir Komisijos atsiras geresnis derybinis patyrimas ir tarpvyriausybinių susitarimų išmanymas, tai leis valstybėms narėms visapusiškai pasinaudoti privalumais, susijusiais su politine ir ekonomine Europos Sąjungos įtaka.

    Nors naujoji tvarka nebus taikoma komercinių ūkio subjektų susitarimams, nesusijusiems  su tarpvyriausybiniais susitarimais, tačiau ir komercinės veiklos vykdytojai, derinantys susitarimus su trečiųjų šalių veiklos vykdytojais, gali konsultuotis su Komisija, kad išvengtų galimo prieštaravimo Europos Sąjungos teisei.

    Ir išvadose, ir komunikate pažymima, kad 2014 metais Europos Sąjungos energetikos vidaus rinka privalo tapti atvira laisvam dujų ir elektros tekėjimui, o nuo 2015 metų pabaigos jokia Europos Sąjungos valstybė narė neturi likti izoliuota nuo Europos dujų ir elektros tinklų arba jos energetiniam saugumui neturėtų kelti grėsmės  tinkamų ryšių trūkumas.

    Atitiktis Lietuvos lūkesčiams

    Skaitant komunikato tekstą apima pojūtis, kad jis parengtas siekiant išspręsti daugelį Lietuvos energetikos problemų. Iš tikrųjų Europos Sąjungos institucijos Vidurio ir Rytų Europos valstybių  energetikos problemas aktyviau ėmėsi spręsti po 2009 metų sausio mėnesio „dujų karo“ tarp Ukrainos ir Rusijos. Suprasta, kad iš sovietinio bloko išsivadavusioms valstybėms sunku pertvarkyti su Rusija susietas energetinių išteklių komunikacijas. Įsitikinta, kad Rusijai derybose energetiką naudojant kaip politinį ginklą, šioms valstybėms neįmanoma vienodomis galimybėmis derėtis dėl išteklių kainų ir tiekimo sąlygų. Neliko nepastebėtas Lietuvos ginčas su „Gazpromu“ dėl dujų tiekėjo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Tam tikru lūžio tašku, vertinant valstybių narių finansines galimybes savo jėgomis įgyvendinti integracinius energetinius projektus, tapo Reglamento dėl dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemonių svarstymas Europos Parlamente ir Taryboje. Suprasta, kad investicijos į mažą vartotojų rinką apimančius projektus nėra komerciškai atsiperkančios, todėl 2014–2020 metų ES finansinės perspektyvos laikotarpiu energetinių projektų paramai ketinama skirti daug daugiau lėšų.

    Lietuvos susirūpinimą dėl kaimynystėje statomų Astravo ir Baltijos atominių elektrinių saugumo atitinka komunikato nuostatos, kad „ES turėtų dėti daugiau pastangų daugiašaliuose forumuose, įskaitant Tarptautinę atominės energijos agentūrą, siekdama užtikrinti, kad aukščiausi branduolinės saugos standartai taptų teisiškai privalomi visame pasaulyje. Šiuo atžvilgiu labai svarbu stiprinti Branduolinės saugos konvencijos nuostatas. ES tikisi, kad įgyvendindamos energetikos projektus, turinčius įtakos ES, trečiosios šalys laikysis aukščiausių tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkos apsaugos standartų, visų pirma reguliariai skaidriai vertins jų tarpvalstybinį poveikį ES aplinkai.“

    BRELL žiedo susitarimas

    Europos Komisija komunikate pažymi, kad ji neturi informacijos apie daugumą valstybių narių tarpvyriausybinių susitarimų su trečiosiomis šalimis, nes valstybės narės Komisijai teikti visapusiškos informacijos apie šiuos susitarimus iki šiol nebuvo įpareigotos. Labai apytikriais Europos Komisijos skaičiavimais, valstybės narės su trečiosiomis šalimis gali būti sudariusios apie 30 tarpvyriausybinių susitarimų dėl naftos ir 60 – dėl dujų. Dėl elektros tokių susitarimų yra mažiau, vienas iš jų Europos Komisijai yra žinomas, tai Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Lietuvos ir Latvijos susitarimas dėl BRELL žiedo, kuriuo remiantis valdomi ir naudojami Baltijos valstybių elektros perdavimo tinklai.

    Apie šį susitarimą žiniasklaidoje kalbama retai, todėl skaitytojams siūlome su juo susipažinti.

    Atkūrusios nepriklausomybę Baltijos valstybės 1992 metų sausio 8 dieną pasirašė sutartį dėl Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetinių sistemų lygiagretaus darbo ir įkūrė Baltijos energetinės sistemos dispečerinį centrą „DC Baltija“, iki 1999 metų atstovavusį Baltijos energetikos sistemoms santykiuose su Rusija ir Baltarusija. Neturėdama jungčių su Europos valstybėmis, ši tris nepriklausomas valstybes jungianti sistema funkcionavo buvusios sovietinės, o dabar Rusijos bendros energetinės sistemos (IPS/UPS) sudėtyje ir galėjo tai tęsti iki Baltijos šalių sistemos prijungimo prie  žemyninės Europos tinklo (UCTE). Rusija priešinosi Lietuvos, Latvijos ir Estijos stojimui į Europos Sąjungą, todėl inicijavo susitarimą dėl Baltarusijos, Rusijos ir Baltijos energetinių sistemų lygiagretaus darbo sudarant elektros tinklų žiedą BRELL (pagal šalių – Baltarusija, Rusija, Estija, Latvija ir Lietuva– pirmąsias raides).

    1999 metais susitarimo pasirašyti neleido Gedimino Vagnoriaus vyriausybė, tada BRELL susitarimą pasirašė tik Latvija, Estija Rusija ir Baltarusija. Vėliau, pasikeitus politinėms aplinkybėmis, kai Lietuvoje veikė Rolando Pakso vadovaujama vyriausybė, prie BRELL sutarties 2001 metų vasario mėnesį prisijungė ir Lietuva (sutartį pasirašė tuometinis AB „Lietuvos energija“ vadovas Dangiras Mikalajūnas). Tėvynės sąjungai, tuo metu buvusiai Seimo opozicijoje, pavyko pasiekti, kad susitarimas būtų papildytas punktu, kad iš šalies, nutraukiančios susitarimą, negali būti reikalaujama bet kokios žalos atlyginimo. Pirminė punkto redakcija,  numatanti, kad išstojanti šalis privalo derinti priemones, padėsiančias išvengti žalos kitoms šalims, buvo pernelyg palanki Rusijai, siekusiai šio susitarimo.

    Išsamių viešų duomenų apie BRELL susitarimo vykdymo eigą Lietuvoje rasti nepavyko. Tik kelios eilutės jam skirtos perdavimo operatoriaus LITGRID internetinėje svetainėje, nors šiais metais būtent LITGRID vykdo BRELL sekretoriato funkcijas. Energetikos ministerijos svetainėje apie šį susitarimą informacijos nėra. Norintys daugiau sužinoti turėtų keliauti į Maskvą, į Rusijos bendros energetikos sistemos operatoriaus svetainę www.so-ups.ru.

    Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 1998 ir 1999 metų veiklos ataskaitose svarstė, kaip spręsti tolesnio Baltijos šalių energetikos sistemų integravimo, tranzito ir kitus klausimus. Lietuvos energetikai įsijungus į BRELL, apie tai nustota kalbėti, nes viską sprendė Maskva. Metiniuose Lietuvos elektros energetikos sistemos veiklos vertinimuose elektros tranzito apimtis perdavimo tinklų darbe nebuvo išskiriama, nors „neprognozuojami tranzitiniai fiziniai srautai dėl priklausomybės BRELL žiedui mažina Baltijos šalių elektros energijos importo galimybes“ (Virgilijus Poderys, 2011-09-26 konferencija).

    Tikslai, dėl kurių BRELL susitarimas buvo pasirašytas, jokių naujų dalykų nenumatė – Baltijos šalių energetinė sistema ir taip veikė lygiagrečiai su Rusijos ir Baltarusijos sistemomis, dispečerinių centrų darbas buvo reglamentuotas, todėl dar tvirtesnis Baltijos valstybių energetikų  prisirišimas prie Rusijos energetinės sistemos nelabai suprantamas. Lietuva, Latvija ir Estija jau buvo pasirengusios atviros elektros energijos rinkos veiklai, buvo pradėti  žengti pirmieji žingsniai prisijungti prie žemyninės Europos tinklo ir rengiamasi jungčiai su Suomija. Susitarimo siekiai vystyti atvirą tarptautinę elektros energijos rinką Lietuvos taip pat nepradžiugino – Ignalinos AE pagaminamos elektros energijos perviršį eksportavome pusvelčiui. Galimybė elektrą eksportuoti į Suomiją Lietuvai nebuvo suteikta – ją vykdė Maskvos pasirinkti tarpininkai.

    Ir politikai, ir energetikai nebuvo aktyvūs naudojantis Čekijos, Lenkijos ir Vengrijos patirtimi prisijungiant prie UCTE (tą minėtos valstybės atliko 1995 metais). Be jokio technologinio pavojaus, taigi ir be BRELL susitarimo, buvo galima išlaikyti ir Baltijos šalių energetinę sistemą, veikiančią sinchronizuotai su Rusijos sistema, tačiau nustatančią konkrečias darbo sąlygas kiekvienai perdavimo tinklo 330 kv įtampos linijai, kaip tai darė Suomija. Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriams 2006 metais teko vėl iš naujo jungtis (į BALTSO organizaciją), nes šiose šalyse buvo pradėta kurti bendra elektros rinka ir birža Baltpool.

    Tikėkimės, kad palankesnius Lietuvos energetikai sprendimus pavyks pasiekti ateityje, nes mūsų aptariamas Europos Komisijos komunikatas teigia, kad „ Baltijos valstybių tinklus būtina suderinti su Europos Sąjungos energetine sistema, todėl ES turėtų siekti sudaryti ES, Rusijos ir Baltarusijos susitarimą dėl Baltijos regiono elektros energijos tinklų valdymo taisyklių“. Tai atlikti nebus lengva. 2003–2008 metais IPS/UPS kartu su UCTE atliko galimybių sujungti abi sistemas sinchroniškam darbui studiją. Toks tikslas būtų naudingas abiem pusėms – Rusijai, išsidėsčiusiai keliose laiko juostose, palengvėtų inertiškų atominių ir anglimi kūrenamų elektrinių galios balansavimas, nes elektros energijos srautai galėtų keliauti nuo Sibiro iki Lisabonos, nereikėtų jų slopinti prie vakarinės Rusijos sienos. ES valstybės galėtų pirkti pigesnę elektrą. Sistemų darbo stebėjimas ir modeliavimas parodė, kad įmanoma sujungti sistemas tiesiogiai, tačiau skirtingi techninių operacijų standartai ir skirtingi įrenginiai kelia nemažą pavojų. Saugesnis sistemų susijungimas įmanomas naudojant nuolatinės srovės intarpą. Tokiu atveju elektros energija būtų parduodama pagal sutartą kiekį ir grafiką, tačiau srovės parametrai sistemoms įtakos neturėtų. Jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos, kurią šiuo metu rengiamasi statyti, yra būtent tokio tipo tarpsisteminė jungtis. Baltijos valstybių siekis sinchroniškai sujungti Lietuvos, Latvijos , Estijos ir žemyninės Europos energetines sistemas gali būti įgyvendinti negreitai, nes be 2015 ir 2020 metais planuojamų baigti dviejų 500 MW galios 400 kv įtampos elektros perdavimo linijų saugiam darbui užtikrinti reikia stiprinti Lenkijos perdavimo tinklus. Tik tada galima būtų Baltijos šalių energetinę sistemą sujungti tiesiogiai, sinchronizuojant abiejų sistemų dažnumą.

    Galingos (2300 MW) Baltijos AE statyba Karaliaučiaus srityje Lietuvos planus gali apsunkinti. Remdamiesi BRELL žiedo susitarimu, Baltijos AE statytojai jau nubraižė Lietuvos žemėlapiuose, kokias elektros perdavimo linijas reikės pastatyti mūsų teritorijoje. Pastačius Baltijos AE, Karaliaučiaus srityje susidarys didžiulis elektros energijos perteklius, kurį rusai dar nežino kam parduosią. Jų ketinimai įvairūs – nutiesti kabelį Baltijos jūros dugnu iki Vokietijos, statyti jungtį su Lenkija, pardavinėti Švedijai per būsimą Lietuvos–Švedijos jungtį nordbalt, o firma „interrao Lietuva“ pasirengusi elektrą pardavinėti Lietuvai. Jei išvardyti ketinimai nepavyktų, ketinama naudotis Lietuvos elektros perdavimo tinklais (tą galimybę suteikia BRELL susitarimas) ir elektrą siųsti tranzitu į Rusiją.

    Baltijos AE statyba Lietuvai suteiks dar nemažai rūpesčių. Tačiau tai, kad Europos Parlamentui ir Tarybai priėmus Europos Komisijos pasiūlytą sprendimą, Lietuva derėdamasi  su Rusija galės gauti Europos Komisijos pagalbą, nuteikia optimistiškai. ■

    A. Saudargas(Nuotr. Martynos Žilionytės)

    Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas, „Apžvalgai“ paklausus apie Europos Komisijos komunikatą ir siūlymą Europos Parlamentui priimti sprendimą, kuriuo tarpvyriausybiniams valstybių narių energetikos susitarimams su trečiosiomis šalimis būtų nustatytas keitimosi informacija mechanizmas, teigė, kad bendra valstybių narių veikla, siekiant užtikrinti energetinių išteklių tiekimą Europos Sąjungos rinkai, padės įgyvendinti Trečiąjį energijos rinkos liberalizavimo paketą ir padidins Europos Sąjungos valstybių pramonės konkurencingumą pasaulio rinkose. Europos Sąjungos kalbėjimas vienu balsu su išorės partneriais derybose energetikos srityje suteiks galimybę visoms valstybėms narėms energetinius išteklius pirkti skaidriomis sąlygomis ir pagrįstomis kainomis. Europos Komisijai koordinuojant solidarią valstybių narių veiklą, įgyvendinsime ES energetikos strategijos prioritetus, tarp jų ir labai svarbų Lietuvai – integravimąsi į europinius energetinius tinklus.

  • ATGAL
    XI nacionaliniuose Maldos pusryčiuose kviesta atsigręžti į tikėjimą, viltį ir meilę
    PIRMYN
    Audros dėl partijų finansavimo
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.