Europos Sąjunga negraso nacionaliniams interesams | Apžvalga

Įžvalgos

  • Europos Sąjunga negraso nacionaliniams interesams

  • Temos: Politika
    Data: 2014-04-14
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Algirdas Saudargas (Martynos Trinkūnienės nuotrauka)

    Vidines Europos Sąjungos diskusijas dėl pagalbos prie bankroto slenksčio priartėjusioms valstybėms, dėl euro zonos sistemos pertvarkymo, valstybių indėlių į euro stabilizavimo fondą, galų gale – dėl bendrijos plėtros papildė lyg škvalas besivystantys įvykiai Ukrainoje ir Krymo aneksija. Šiame naujos įtampos fone vėl iškyla labai svarbūs ES egzistavimui klausimai.

    Siūlome europarlamentaro, buvusio užsienio reikalų ministro Algirdo SAUDARGO pokalbį su politikos apžvalgininku Česlovu Iškausku, vasario 19 d. parengtą internetinės televizijos laidai „Savaitės pjūvis“.

    Kaip suderinti nacionalinius interesus įvairiais Lietuvos klausimais su ES nuostatomis – tiek agrarinėmis, tiek kultūrinėmis, tiek bendrapolitinėmis?

    Nelygu klausimas. Juk ES iš pradžių kūrėsi kaip ekonominė sąjunga, šiandien ji tokia ir yra, mes netgi norime, kad ji turėtų daugiau politinio svorio bendra politine prasme. Štai koks pavyzdys gali būti: bendra energetikos politika. Ji Lietuvai dabar ypač svarbi, kad neliktume vieni kovoti su „Gazpromu“, būti priklausomi nuo vieno tiekėjo. Todėl ES savo bendrąja politika gali prisidėti, jog patys galėtume spręsti savo energetines problemas, nes jei turi vieną vamzdį, tu nieko nesprendi. O jeigu yra alternatyvos, įvairūs tiekėjai, tada lengviau. Mes tai patys turime daryti, kalbėtis su kaimynais, tačiau iš esmės bendra ES politika mums naudinga. O daugeliu jautrių kultūrinių klausimų, kuriuos minėjote, ES tik padeda. Yra fondai, programos, projektai, o jau valstybės narės turi ugdyti savo gimtąją kalbą, kultūrą, tam ES yra palanki. Bet, žinoma, iškyla tokių dalykų, kurie tiesiog sukelia sumaištį žmonių protuose.

    Aš ir norėjau paklausti: dabar vyksta visuomenės supriešinimas žemės pardavimo užsieniečiams klausimu. Vieni sako vienaip, kiti – kitaip. Kaip ir kur galima rasti vidurkį?

    Tai labai tipiškas ir būdingas pavyzdys, kai dalykai yra supainiojami. Čia jokio vidurkio nereikia ieškoti, jo nėra, yra spekuliuojama žmonių emocijomis ir jausmais, jų natūraliais prigimtiniais interesais. Juk gimtąją žemę įprasta ginti, kiekviena tauta tai daro, stengiasi, kad žemė būtų švari, dirbama. Kad upės būtų švarios, miškai gražūs… Kiekviena tauta tai supranta ir tvarkosi. Čia ES niekuo negraso. Štai tas žemės pirkimo ir pardavimo klausimas. Taip, ES nuostatose yra teiginiai dėl žemės rinkos, dėl vienodų sąlygų įsigyjant žemę. Vokietijoje ar Prancūzijoje (Vokietijoje gyvenantys lietuviai tvirtina, kad jie remiasi nuo 1960 m. galiojančiomis žemės pirkimo taisyklėmis, galiojančiomis visiems) norintys nusipirkti žemės turi integruotis į bendruomenę, tapti jos nariu. Tai bendri dalykai. Jei Lietuvon atvyksta užsienietis, jis nori dirbti žemę, tai kas čia bloga? Žmonės prieš tai nepasisako. Bet, artėjant įstatymo nuostatų pasikeitimui, kai nustos galioti draudimas pirkti žemę užsieniečiams, kai kam atsiranda proga tuo paspekuliuoti. Ir tai daro ne tiek užsieniečiai, kiek mūsų veikėjai. Juk niekas nespekuliuoja žeme Olandijoje, kur nėra draudimo parduoti žemę, arba Vokietijoje, Danijoje. Jie turi sutvarkę įstatymus, tad nei lietuvis, nei kitos šalies pilietis ta žeme nepaspekuliuos.

    Bet Jūs nepaneigsite, kad šitaip pasireiškiantis tautinis radikalizmas siekia išsaugoti lietuvišką tapatumą?

    Aš – už. Kuo karščiausiai… Kiekviena tauta tai turi ginti, tam mes sukūrėm valstybę. Neseniai praėjo Vasario 16-oji, prisiminėme, kad mūsų proseneliai kūrė tautinę valstybę, jos iki tol nebuvo. Lietuvių tauta buvo visokiuose „formatuose“, gyveno nuo amžių glūdumos, bet LDK nebuvo tautinė valstybė, dabar ji nuo 1918 m. sukurta, ir ji turi ginti tautą. Ginti gimtąją žemę, kalbą, kultūrą. Bet ES į tai nesikėsina. Netgi padeda, suteikia visokių priemonių, kad mes apsigintume. Nežinau, kas ir kur stimuliuoja tuos dalykus, bet aš tai vadinčiau smulkia politika, nes juk niekas negraso išstojimu iš ES. Tie pasigirstantys grasinimai per menki ir nerealūs, aš netikiu, kad kokia nors valdžia imtųsi tokių neatsargių veiksmų, kokių prašoma minėtame referendume. Nes tai grėstų ES sankcijomis, o mums – finansiniais nuostoliais, tad niekam tai neapsimoka. Niekas to ir nedarys, bet kai kas – visokie pseudopatriotai – randa progą ir leidžia sau spekuliuoti žmonių jausmais.

    Taip pat sunku paneigti, kad daugėja euroskeptikų, ypač po to, kai Vakarai, ypač ES, labai jau neryžtingai reagavo į įvykius Ukrainoje. Ką apie tai manote?

    Nežinau, kur euroskeptikų daugėja, gal pačioje Ukrainoje, ypač dėl ES neveiklumo ar neryžtingumo. Tai tiesa. Bet ES ar Lietuvoje jie menki ir silpni, neorganizuoti, jiems toli iki kai kurių Europos valstybių euroskeptikų, ar Didžiosios Britanijos, kur yra ištisa euroskepticizmo tradicija. Bet neatrodo, kad Didžioji Britanija  rengiasi iš ES išstoti, ji tik gąsdina Škotiją, kad iškris iš Bendrijos, jei škotai atsiskirs nuo britų. Tai atsispindi ir Europos Parlamente, kurio rinkimai yra gana demokratiški, euroskeptikai ten turi galimybę patekti, ir ten jų tikrai nemažai yra. Europos Parlamente, kuriame dirba virš 700 parlamentarų, tarp visų eurooptimistų euroskeptikų dalis yra nedidelė. Turiu galvoje, tarp visų didžiųjų partijų – Europos liaudies partijos, socialistų, liberalų, „žaliųjų“ ir kt. O euroskeptikai sėdi kur nors pakraštyje, tos grupelės visame EP kontekste mažytės, nors triukšmingos, kartais žeidžiančiai pasireiškia, bet tik taip jos atkreipia į save dėmesį.

    Jūs prasitarėte, kad Briuselis neryžtingas Ukrainos atžvilgiu. Ar tikrai taip ir kodėl?

    Pačios Ukrainos atžvilgiu ES dėmesys Rusijai – ypač svarbus dalykas, juk Maskva gyvybiškai nenori paleisti Ukrainos, o ES aplinka žymiai platesnė. Juk į Šiaurės Afriką ji labai jautriai reagavo, o Ukraina greta. Turkija irgi šalia, šios reikalus taip pat reikia spręsti, kaip jai suartėti su Bendrija, net stojimo derybos vyksta, bet nerealu, kad Turkija artimiausiu laiku įstotų. Bet šis procesas vyksta seniai, o štai Ukrainos tema per daug greitai iškilo, tad ES politiniai sprendimo mechanizmai nespėja reaguoti. Tai vienas politinio neryžtingumo paaiškinimas. Nėra taip, kad ES šalys ar EP nariai iš kitų šalių neįvertintų Rusijos įtakos ir grėsmės. Jie gana blaiviai žvelgia į regioną, apie jį turi daug žinių, bet čia susikerta interesai, nes Rusija Europos Sąjungai yra labai svarbus partneris. Visa tai daro įtaką, ir tuomet, kai matai visą tą spektrą aplinkybių, regi tokį apgailėtiną vaizdą, jog ypač stipri Rusijos įtaka Ukrainai nebuvo laiku užkardyta.

    Bet kodėl ES užsižaidė?

    Sutinku, ES užsižaidė, kai artėjo tas momentas, kurį galima buvo prognozuoti. Tačiau tie, kurie esame iš rytinės Europos,  realiau žvelgiame į tas problemas. Su kolegomis pasitarimuose, kuriuose formuojama nuomonė, ne kartą esame perspėję, kad geruoju tai nesibaigs, kad tai be galo svarbu visai Europai, reikia daug didesnį ES dėmesį tam skirti – rinkti informaciją, susigaudyti situacijoje, prognozuoti Rusijos žingsnius. Kad tai nedaroma juk ir Vilniaus viršūnių susitikimas akivaizdžiai parodė. Europa buvo užsiliūliavusi, galvojo, gal viskas pavyks. Buvo galima numatyti, surinkti informaciją, kad Rusija neleis pasirašyti sutarties. Taip ir atsitiko, sakyčiau, ironiškai žaismingu būdu: ateina V. Janukovyčius, visi svarsto, gal pasirašys. „Ne, nesirašysiu“, –  sako jis, apsisuka ir išeina… Nors tik paviršiuje tai atrodo keista ir žaisminga, iš tikrųjų taip pasireiškė didelis Rusijos spaudimas. Pamename, kad net finansinių resursų pareikalavo iš ES, bet ji po krizės to negalėjo skirti. O Rusija puikiai viską padarė, nes viską žinojo, prognozavo, naudojosi situacija ir įdėjo tiek resursų, kiek galėjo. Rusijai svarbu  pasiekti savo tikslą ir to tikslo ji kantriai siekia iki šiol.

    Ačiū už pokalbį.

  • ATGAL
    Krymo totoriai: istorinis bendrumas ir susitaikymo pavojai
    PIRMYN
    Pirmojo pasaulinio karo šimtmetis: kodėl lietuviai ignoruoja, o rusai aktyvėja
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.