Europos Sąjunga turi išmokti „Brexit“ pamokas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Europos Sąjunga turi išmokti „Brexit“ pamokas

  • Data: 2016-09-08
    Autorius: Simonas Klimanskis

    Birželio 23 d. Jungtinėje Karalystėje (JK) vykusiame referendume dėl tolesnės narystės ES, šios šalies piliečiai pasisakė už pasitraukimą iš ES („Brexit“). Tiesą sakant, toks referendumo rezultatas atrodė kiek netikėtas, tačiau pernelyg nenustebino, nes paskutinės prieš lemtingąjį balsavimą visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad „Brexit“ šalininkų ir priešininkų šansai buvo daugmaž apylygiai. Visgi rezultatas yra toks, koks yra. Tai yra JK žmonių apsisprendimas ir jį reikia gerbti.

    Kita vertus, tai kelia nemažai iššūkių tiek pačiai JK, tiek visai ES. Pirmiausia tai yra neapibrėžtumas dėl tolesnio santykių modelio. Viso to pasekmės akivaizdžios – svaras pasiekė trisdešimties metų žemumas, Londono biržoje krito akcijų kursai, investuotojai privesti peržiūrėti savo investicijų planus. Dėl to artimoje perspektyvoje lėtės JK ekonomikos augimas. O tai neabejotinai turės poveikį ir Europos ekonomikai. Skaičiuojama, kad dėl to euro zonos BVP augimas šiais metais susitrauks 0,1 procentinio punkto, 2017 m. – 0,3 procentinio punkto, o Lietuvos BVP augimas šiais ir kitais metais gali susitraukti atitinkamai po 0,3 ir 0,5 procentinio punkto.

    Svarbu pažymėti, kad nors JK yra grynoji mokėtoja į ES biudžetą, tačiau ateinančius dvejus metus, kol vyks derybos dėl išstojimo, niekas nesikeis, nes tol, kol JK galutinai neišstos iš Bendrijos, visi įsipareigojimai išlieka. Vadinasi, ES biudžetas nemažės. O kaip bus ateityje, t. y. ar bus mokamos kokios įmokos, priklausys nuo to, dėl kokio santykių modelio susitars JK ir ES.

    JK kyla problemos ir dėl vienybės. Škotija, kurios 62 proc. gyventojų balsavo už pasilikimą ES, neatmeta ketinimų surengti antrąjį referendumą dėl atsiskyrimo nuo JK. Panašių svarstymų pasigirsta ir Šiaurės Airijoje, kuri taip pat pasisakė už pasilikimą ES (55,8 proc.). Be to, pačioje JK po referendumo stebimos smurtinių išpuolių prieš kitataučius apraiškos.

    Deryboms turi tinkamai pasirengti abi pusės

    Kitas iššūkis yra susijęs su ES sutarties 50 straipsnio aktyvavimu ir JK derybomis dėl pasitraukimo iš ES, taip pat derybomis dėl naujo santykių modelio. Derėtis dėl naujo santykių su ES susitarimo JK galės tik išstojusi iš Bendrijos. Formaliai derybos dėl išstojimo gali trukti iki dvejų metų, tačiau, kaip ir bet kokios skyrybos, jos nebus lengvos, galbūt net erzinančios ar kiek aštrinančios santykius, nes ES nelabai norės „Brexit“ paversti „sėkmės istorija“ ir taip sudaryti pretekstą tuo pasinaudoti kitų ES valstybių narių populistinėms antieuropietiškoms jėgoms, kurios neabejotinai to sieks artėjant rinkimams ir naudos panašius argumentus, kad pritrauktų kuo daugiau rinkėjų. O kitais metais vyks parlamento ir prezidento rinkimai Prancūzijoje, taip pat Bundestago rinkimai Vokietijoje, todėl šių šalių valdantiesiems teks laviruoti tarp euroskeptiškų jėgų spaudimo ir siekio suderėti su JK dėl abipusiai naudingų sąlygų.

    Deryboms įtakos taip pat turės JK vidaus politikos sprendimai. Naujajai premjerei Theresai May tenka sudėtingas uždavinys išsaugoti JK vienybę ir kartu parodyti, kad pateisinami balsavusiųjų už „Brexit“ lūkesčiai. Referendumo kampanijos metu tarp „Brexit“ šalininkų vyravo antiimigracinė retorika, o T. May laikosi griežtos pozicijos imigracijos klausimais, teigdama, kad dabartinė imigracija yra per didelė, kad tai didžiulis krūvis šalies socialinei infrastruktūrai, todėl labai tikėtina, kad bus imamasi migraciją ribojančių priemonių, kurios būtų taikomos naujai atvykstantiems imigrantams iš kitų ES valstybių narių. Tai komplikuotų derybas, nes ES laikosi pozicijos, jog pasilikimas bendrojoje rinkoje, ko ir siekia JK, yra neatsiejamas nuo keturių fundamentalių laisvių – laisvo asmenų, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimo.

    Svarbu pažymėti tai, kad ten gyvenantiems ir dirbantiems Lietuvos ir kitų ES valstybių narių piliečiams derybų dėl išstojimo laikotarpiu jokios sąlygos nesikeis, nes, kaip minėta, po referendumo visi JK įsipareigojimai išlieka. O kaip bus, kai šalis pasitrauks iš Bendrijos, priklausys nuo derybų, nes tai bus derybų objektas. Lietuva sieks, kad pasikeitimai tiek jos piliečiams, tiek verslui būtų kuo mažesni. Tačiau tie Lietuvos ir kitų ES valstybių narių piliečiai, kurie JK gyvena daugiau kaip 5 metus ir turi nuolatinio šios šalies gyventojo statusą, bet kokiu atveju jokių pasikeitimų nepajus – jiems niekas nesikeičia.

    Be to, nepaisant to, kad JK ruošiasi išstoti iš ES, labai svarbu, kad šios šalies vyriausybė užtikrintų, jog ten gyvenantys ir dirbantys kitų ES valstybių narių piliečiai būtų apsaugoti nuo smurtinių, rasistinių išpuolių ir ksenofobijos. Šiuo atveju būtų gerai, kad tie, kurie agitavo už „Brexit“ ir eskalavo migracijos temą, aiškiai pasisakytų, jog smurtas prieš kitataučius ir neapykantos kurstymas yra netoleruojamas. JK galioja ne tik ES teisė, bet ir Jungtinių Tautų, Europos Tarybos ir kitos konvencijos, ginančios pamatines žmogaus teises ir laisves. Tokių smurto apraiškų sustabdymas, be kita ko, turėtų teigiamos įtakos deryboms.

    JK yra svarbi ES ekonominė ir saugumo partnerė, todėl akivaizdu, kad derybose bus ieškoma kompromisų, bet tokių, kurie nesukurtų precedento ir neskatintų domino efekto. Šias derybas JK tikisi pradėti šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje, nors po referendumo Europos Parlamentas ir ES valstybės steigėjos ragino JK nedelsiant jas pradėti. Tačiau nereikėtų dirbtinai per daug spausti proceso – tam turi pasirengti abi pusės. Būtina vadovautis abipusiu supratimu ir atsižvelgti į JK ir jos žmonių poreikius tam, kad šios šalies pasitraukimas būtų kuo mažiau skausmingas abiem pusėms. Kita vertus, pasirengimas neturi būti vilkinamas, nes priešingu atveju tai didintų rinkų neapibrėžtumą. Kol kas aišku tik tai, kad, JK išstojus iš ES, tol, kol bus susitarta dėl naujo santykių modelio, abi pusės prekybą vykdys pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.

    „Brexit“ pamokos

    Po „Brexit“ kilo diskusijų ne tik apie tai, kaip klostysis derybos, bet ir apie ES integracijos raidos scenarijų, kur link judės ES, kad neskatintų savo griūties. Visgi pirmiausia ES turėtų sustoti ir pamąstyti apie „Brexit“ priežastis ir pasekmes, išgyventi sunkų skyrybų procesą. Nes dabar nėra ta situacija, kada būtų galima daryti reformas ar keisti sutartis, ypač kai europiniai klausimai yra glaudžiai susiję su valstybių vidaus politika.

    Tuometis JK ministras pirmininkas, prieš 2015-ųjų visuotinius rinkimus pažadėjęs surengti referendumą dėl šalies likimo ES, pirmiausia siekė pritraukti dalį populistinės JK nepriklausomybės partijos (UKIP) rinkėjų, taip pat išlaikyti Konservatorių partijos populiarumą bei nuraminti kai kuriuos euroskeptiškai nusiteikusius partijos narius, kritikuojančius ES dėl per didelio reguliavimo, ir tik po to tai matė kaip svertą derybose dėl palankesnių narystės sąlygų. Taigi, referendumas pirmiausia buvo panaudotas siekiant vidaus politinių tikslų, t. y. perrinkimo.

    JK toli gražu ne vienintelis pavyzdys, kada europiniai klausimai naudojami referendumuose siekiant partinių ar asmeninių politinių tikslų. Pavyzdžiui, Nyderlanduose referendumo dėl Ukrainos ir ES asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimo iniciatoriai tai panaudojo vidinėms batalijoms tarp politinių partijų, suteikiant galimybę visuomenei išsakyti savo požiūrį į ES apskritai. Kampanijos metu visos diskusijos buvo apie ES integracijos gilinimą, ES ateitį, o susitarimas su Ukraina liko visiškai už borto. Tai buvo neatsakingas kai kurių politikų žingsnis, rodantis, jog rizikinga inicijuoti referendumus tokiais specifiniais su tarptautiniais susitarimais susijusiais klausimais.

    Tačiau yra kur kas gilesnė problema. Tai, kad didėja visuomenės parama euroskeptiškoms jėgoms, kurios apeliuoja į žmonių nepasitenkinimą globalizacijos procesais, pirmiausia imigracija, o referendumo kampanijos metu narystės ES ekonominiais vertinimais paremti pasilikimo Bendrijoje šalininkų argumentai liko neišgirsti, rodo, jog iš tiesų yra nusivylusių ar nuskriaustų žmonių, kurie savo nepasitenkinimą vykdoma politika išreiškė balsuodami prieš tolesnę JK narystę ES. Savo balsą už pasitraukimą jie aiškino labai apibendrintai, jog „ES jiems nieko neduoda“. Tačiau populistinės euroskeptiškos partijos siūlo radikalius sprendimus, kurie galbūt atrodo labai karingi, bet yra trumparegiški ir nelabai kuo pagrįsti.

    Tai yra pasekmė to, kad šios šalies politinis elitas negeba tinkamai išaiškinti žmonėms narystės ES privalumų, įvairias vidaus problemas, kurių nepajėgia ar nenori spręsti, priimamus nepopuliarius sprendimus dažnai yra linkęs priskirti ES, kad tokie neva yra Briuselio reikalavimai ar pan. Tačiau visi europiniai sprendimai yra priimami valstybių narių; tai, ką vykdo Europos Komisija, taip pat yra įpareigojimas valstybių narių. Ir pati JK dalyvauja priimant spendimus ir turi galimybę daryti įtaką jų priėmimui. Taigi, ES yra naudojama kaip atpirkimo ožys mėginant paslėpti nacionalinių valdančiųjų politikų negebėjimą ar nenorą tinkamai tvarkytis viduje ir atsakomybės vengimą. Dėl to atsiradusi atskirtis tarp politinio elito ir žmonių didina pastarųjų neigiamą požiūrį į ES. Todėl žmonės referendume realiai balsavo prieš politinį elitą.

    Tokios politinio elito ir žmonių takoskyros matomos ne tik JK, bet ir, pavyzdžiui, JAV, kuriose prezidento rinkimuose vadinamąjį protesto elektoratą sėkmingai mobilizavo Donaldas Trumpas, savo kampaniją grindžiantis populistiniais teiginiais. Tai taip pat buvo galima matyti ir Lietuvoje prieš Seimo ar Europos Parlamento rinkimus. Kartu visa tai yra signalas tradicinėms partijoms tiek JK, tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse labiau matyti ir girdėti protesto balsus, galvoti, kaip padėti žmonėms, kurie yra nusivylę vykdoma politika. Be abejo, visada bus nusivylusių ar nuskriaustų, bet jų turi būti kuo mažiau. Politikai turi siekti, kad priimami sprendimai kiek galima labiau atlieptų visų socialinių grupių poreikius.

    Be to, pati ES turi būti labiau vieningesnė ir atviresnė, labiau atsižvelgti į visų valstybių narių ir jų žmonių poreikius, neprimetinėti sprendimų, tokių kaip antai dėl privalomų pabėgėlių kvotų, bei aiškinti, kokią naudą duoda narystė Bendrijoje. Tai, kad aptarti referendumo rezultatų susitiko ES valstybių steigėjų – Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo – atstovai, o rugpjūčio pabaigoje dėl „Brexit“ tarsis Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos lyderiai, nėra gera praktika, ypač dabar, kada būtina išlaikyti ES vienybę. Tokie pasitarimai siauruose rateliuose, kuriuose tariamasi dėl Bendrijos ateities, didina takoskyrą tarp ES politinio elito ir atskirų valstybių narių bei jų žmonių, ir pirmiausia tų šalių, kurios nepakviestos į tokius susitikimus.

    Kalbant apie būsimus ES integracijos scenarijus, tradiciškai yra išskiriamos dvi perspektyvos – gilesnė integracija, kurią palaiko Vokietija ir Prancūzija, ir tarpvyriausybinė. Pastarosios perspektyvos šalininkė buvo JK, anot kurios, pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas bendrosios rinkos liberalizavimui ir ES plėtrai, nes tai suteikia daugiau galimybių ieškoti tinkamesnio balanso priiminėjant sprendimus, o integracija turėtų būti gilinama tik ten, kur yra naudinga valstybėms narėms. Iš tikrųjų ES integracija yra daug sudėtingesnis procesas ir nereikėtų supriešinti šių perspektyvų, nes tikrosios ES šeimininkės yra valstybės narės. Būtent valstybės narės, kaip minėta, nusprendžia, kiek, kokių galių perleisti į viršnacionalinį lygmenį, kaip turėtų būti priimami spendimai, kokios bus ES politikos kryptys ir prioritetai. Todėl šiuo atveju reikėtų kalbėti apie integracijos kokybę tiek, kiek ji naudinga valstybėms narėms. O kokią formą ta integracija įgis, priklausys nuo geopolitinės situacijos. Pavyzdžiui, daugelis svarbių sprendimų yra priimami krizių metu, kaip kad dėl glaudesnio ekonominės politikos koordinavimo, bankų sąjungos, tuo ateityje siekiant užtikrinti tam tikrą prevenciją. Tačiau sprendimus dėl tų visų europinių taisyklių priima ne viršnacionalinės institucijos, o valstybės narės.

    Be abejo, JK pasiraukus iš ES, Vokietija kaip didžiausia Bendrijos ekonomika įgaus daugiau svorio, tačiau tai automatiškai nereiškia judėjimo link gilesnės integracijos. Ateityje ES turės labiau atsižvelgti į žmones, kad visos reformos, sprendimai neprasilenktų su jų interesais.

    Visos minėtos „Brexit“ pamokos turi būti išmoktos. Lietuvai, greta to, bus svarbu stiprinti Baltijos ir Šiaurės šalių bei Lenkijos regioninį bendradarbiavimą sprendžiant saugumo, gynybos ir ES išorės politikos klausimus. Tai leistų sudaryti derybinę koaliciją, kurią anksčiau pavykdavo pasiekti su JK parama, pavyzdžiui, kai būdavo svarstomi klausimai dėl bendrosios rinkos liberalizavimo, energetinio saugumo stiprinimo ar sankcijų Rusijai pratęsimo ir siekiama įtikinti kitas nuosaikesnę ar pragmatiškesnę poziciją turinčias valstybes nares.

  • ATGAL
    Terorizmo banga Europoje
    PIRMYN
    Duobėti energetikos keliai kadencijai baigiantis (2)
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.