Europos saugumas ir bendradarbiavimas aptartas Vilniuje | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Europos saugumas ir bendradarbiavimas aptartas Vilniuje

  • Institucijos: Ministerijos
    Data: 2012-01-12
    Autorius: Edita Mieldažė

    2011 m. ESBO pirmininkavo Lietuva. (iš kairės) ESBO pirmininkas, Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė ESBO Ministrų tarybos Vilniuje. (ELTA/URM archyvo nuotrauka)

      Lietuva 2011 m. gruodžio 6–7 d. aukščiausio lygio Ministrų tarybos susitikimu baigė pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO). Anot Lietuvos Prezidentės, Lietuva šiuo savo pirmininkavimu demonstruoja pasirengimą ir gebėjimą 2013 metais pirmininkauti ir ES. 

    Prezidentės vertinimas

     Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai įvertino Lietuvos pirmininkavimą ESBO. Ji teigė: ,,Džiaugiuosi, kad Lietuva galėjo pirmininkauti tokiai 56 valstybių organizacijai visus metus, nes tai nėra lengva ir nėra lengva netgi gauti tą pirmininkavimą. Tai buvo puikus Lietuvai šansas parodyti, kad ji gali organizuoti didžiulius tarptautinius renginius, gali spręsti ir būti tikrai objektyviu tarpininku ir spręsti didžiules problemas šiame regione.“ Prezidentė pridūrė, kad Lietuvai pirmininkaujant, po 5,5 metų pertraukos buvo atnaujintos derybos dėl Padnestrės ir kad būtina politinė valia, siekiant išspręsti konfliktus tiek Pietų Kaukaze, tiek kituose konfliktiniuose regionuose. D. Grybauskaitė sveikinimo kalboje ESBO Ministrų taryboje gruodžio 6 d. akcentavo: ,,Karui ar grasinimui karu Europoje vietos neturi būti. Mes turime pakankamai svarbių iššūkių, senų ir naujų, kad nedelsdami ryžtingai veiktume kartu.“ Galiausiai Lietuvos prezidentė ESBO dalyvius kvietė atviriau diskutuoti apie branduolinį saugumą, šalis nares susitelkti į konkrečius projektus ir taip pamažėl įveikti grėsmes, nepamiršti žmogaus teisių ir demokratijos principų svarbos.  

    Dalyviai 

    18-osios ESBO Ministrų tarybos susitikimo dalyviai Vilniuje 2011 m. gruodį (ELTA/URM archyvo nuotrauka)

    ESBO susitikime, kuriam pirmininkavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, gruodžio 6–7 d. dalyvavo daugiau kaip 40 ministrų, tarp jų Vokietijos, Turkijos, Ispanijos, Ukrainos, Švedijos, Olandijos, Liuksemburgo, Kazachstano, Graikijos, Lenkijos, Baltarusijos, Azerbaidžano, Belgijos, Kanados, Danijos, Suomijos, Gruzijos, Airijos, Serbijos, Latvijos, Estijos ministrai. Lietuvoje turėjo apsilankyti Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, tačiau dėl skubių reikalų Briuselyje to padaryti negalėjo. Dėl nežinomų aplinkybių renginyje nedalyvavo ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis. Daugiausia žiniasklaidos dėmesio iš ESBO svečių sulaukė JAV valstybės sekretorė Hilary Clinton ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.  

    H. Clinton akcentai 

    Į ESBO Ministrų tarybos susitikimą Vilniuje atvyko ir JAV valstybės sekretorė H. Clinton (ELTA/URM archyvo nuotrauka)

    Vilniuje vykusiame ESBO baigiamajame Ministrų tarybos renginyje daug dėmesio skirta kaimyninių Lietuvos šalių – Rusijos ir Baltarusijos – situacijai apžvelgti. JAV valstybės sekretorė H. Clinton gruodžio 6 d. Tolerancijos centre susirinkusiems įvairių šalių pilietinės visuomenės atstovams teigė nesuvokianti, kaip A. Lukašenkos režimas elgiasi su savo žmonėmis: „Baltarusijoje, mažiau nei 40 kilometrų nuo čia, žmogaus teisių gynėjai patiria nuolatinį persekiojimą.“ H. Clinton prisiminė nuosprendį žmogaus teisių gynėjui Alesiui Beleckui, kuris, anot jos, nuteistas tik dėl to, kad ,,padėjo valstybės priespaudos aukoms“. JAV valstybės sekretorė prisiminė ir kalinčią Ukrainos politikę Juliją Tymošenko, kurios suėmimas JAV sukėlė rimtų klausimų dėl politinių motyvų. Nepamiršti liko ir gruodžio 4 d. rinkimų į Valstybės Dūmą Rusijoje pažeidimai. H. Clinton išreiškė nuogąstavimą dėl to, kaip vyko rinkimai Rusijoje. Ji rinkimus Rusijoje pavadino ,,nei laisvais, nei teisingais“. H. Clinton paragino Maskvą imtis veiksmų po to, kai ESBO stebėtojai pateiks savo rekomendacijas. JAV valstybės sekretorė taip pat atkreipė dėmesį į pirmuosius demokratinius rinkimus Egipte po diktatoriaus H. Mubarako nuvertimo. Galiausiai savo kalboje H. Clinton pasidžiaugė Lietuvos iniciatyva skatinant vieną iš ESBO prioritetų – žurnalistų saugumo užtikrinimą ir žiniasklaidos įvairovę. 

    S. Lavrovo akcentai 

    Rusijos užsienio reikalų ministras, viešėdamas ESBO renginyje, iškart atkreipė dėmesį į H. Clinton pastabas dėl gruodžio 4 d. rinkimų Rusijoje. Jis teigė, kad ESBO ministrų susitikimas yra ne ta vieta, kur „oratoriai atvažiuoja išlieti savo sielą, apsisuka ir išvažiuoja“. S. Lavrovas pridūrė: „<…> Labai gaila, kad kai kurie mano kolegos mėgsta atvažiuoti ir naudoti šitą tribūną išsakyti pretenzijoms, neturinčioms nieko bendro su susitikimo darbotvarke. Taip buvo ir su mano kolege Hillary Clinton, kuri iš visko sprendžiant atvažiavo tik tam, kad pasižymėtų prieš savo ar demokratinių šalių rinkėjus ir parodytų, kokie jie šaunūs.“ Kandus Rusijos diplomatijos vadovas buvo ir pačiai ESBO sprendimų priėmimo sistemai. S. Lavrovas pabrėžė, kad ESBO procese per mažas vaidmuo tenka šalių narių ministrams, o per daug – ekspertams. S. Lavrovas kalbėjo: „Organizacija veikia labai juokingai. Ministrai atvažiuoja, dalyvauja diskusijose, o ekspertai kažkur lygiagrečiai dvi paras ruošia kažkokius dokumentus, kuriuos vėliau pateikia plenarinei sesijai, ir ministrai iš esmės derybiniame darbe niekaip nedalyvauja. Tai apmaudu. <…> Tokios organizacijos tradicijos, mes jau seniai bandome jas keisti.“ Rusijos užsienio reikalų ministras spaudos konferencijoje Rusijos ambasadoje palietė ir NATO temą, apkaltindamas šią organizaciją telkiant karines pajėgas aplink Rusiją. Kartu S. Lavrovas patikino, kad Lietuvai nėra ko bijoti dėl karinių pajėgų atnaujinimo Kaliningrado srityje, nes, anot jo, ,,tai daroma laikantis tarptautinių įsipareigojimų“. 

    Dvišaliai susitikimai 

    Gruodžio 7 d. buvo daugiau skirta dvišaliams susitikimams. Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis dvišaliame susitikime ESBO pirmininkavimo trejete veiklą baigiančiam Kazachstano kolegai Jeržanui Kazychanovui padėkojo už bendradarbiavimą ir už ESBO Saugumo komitetui pirmininkaujančio Kazachstano veiklą nusiginklavimo ir pasitikėjimo stiprinimo priemonių karinėje srityje klausimais. Dvišaliame susitikime su Australijos užsienio reikalų ministru Kevinu Ruddu A. Ažubalis akcentavo, kad Lietuvos pirmininkavimas ESBO atvėrė naujas abiejų valstybių ryšių plėtros galimybes. A. Ažubalis pakvietė Australiją kitais metais aktyviai dalyvauti ESBO veikloje (2009 m. Australija prisijungė prie ESBO kaip Azijos bendradarbiavimo partnerė ir šiai grupei 2012 m. pirmininkaus Lietuva). A. Ažubalio susitikime su Jungtinės Karalystės Europos reikalų ministru Davidu Lidingtonu aptartos galimybės toliau plėtoti pastaruoju metu vis aktyvesnį jo šalies bendradarbiavimą su Šiaurės ir Baltijos valstybėmis. Susitikime su Makedonijos kolega Nikola Poposki Lietuvos užsienio reikalų ministras siūlė intensyviau plėtoti ekonominį bendradarbiavimą ir informavo apie lapkritį Lietuvos Seime ratifikuotą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. A. Ažubalis išsakė Lietuvos paramą Makedonijos siekiui tapti ES nare ir paskatino toliau vykdyti tam būtinas reformas.  

    Rezultatas 

    Besibaigiant ESBO susitikimui ir Lietuvai perduodant ESBO vairą Airijai, A. Ažubalis sakė: ,,Per pastarąsias keletą dienų Vilnius buvo vieta gyvybiškai svarbioms diskusijoms apie saugumo iššūkius, su kuriais susiduria 56 šalys narės ir kaimyniniai regionai. Kalbu ne vien apie užsienio reikalų ministrų sprendimus, bet ir apie pilietinės visuomenės aktyvistus, kurie atkeliavo ir iš arti – kaimyninės Baltarusijos – ir iš toli – Šiaurės Afrikos – tam, kad su vyriausybės pareigūnais ir tarpusavyje pasidalytų mintimis ir pateiktų rekomendacijas dėl ESBO veiklos ateities“. Taigi ESBO užsienio reikalų ministrai Vilniuje nusprendė tobulinti ESBO išankstinio įspėjimo pajėgumus, taip pat galimybes imtis išankstinių veiksmų, palengvinti dialogą, teikti tarpininkavimo paramą ir reabilitaciją po konfliktų. Taip pat priimti sprendimai dėl atsako į tarptautines grėsmes, lygių moterų galimybių ekonomikos srityje, transporto dialogo sustiprinimo, ESBO paramos įgyvendinant JT Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1540, dėl šaulių ir lengvųjų ginklų bei konvencinių šaudmenų, dėl svarbių Saugumo bendradarbiavimo forumo klausimų. Susitarta ir dėl deklaracijos dėl kovos su visomis prekybos žmonėmis formomis. Lietuvos diplomatijos vadas pasidžiaugė Padnestrės konflikto pajudėjimu iš mirties taško: ,,Ypač didžiuojuosi, kad Padnestrės konflikto sureguliavimo procesas vėl grąžintas į įprastas vėžes, oficialios derybos yra atnaujintos. Tikiuosi, kad galėsime pasiekti tolesnės pažangos čia ir Pietų Kaukaze per Ženevos diskusijas ir Minsko grupės veiklą.“ Galiausiai Vilniuje posėdžiavusi ESBO Ministrų taryba priėmė sprendimą ir dėl naujosios 57-osios ESBO narės Mongolijos priėmimo į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (visa informacija apie priimtus ESBO sprendimus dokumente ,,Decision No. 1010”). Taigi, galima teigti, kad Lietuva įgyvendino savo nusistatytus ESBO veiklos prioritetus ir teigiamai atkreipė pasaulinės bendruomenės dėmesį į save. ■

  • ATGAL
    Daugiabučių renovacijos krepšelyje – 644 namai
    PIRMYN
    PREZIDENTĖS KADENCIJOS PUSIAUKELĖ
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.