Galvoti reikia ne apie Švediją, o apie ambicingą šeimos politiką | Apžvalga

Asmenraščiai

  • Galvoti reikia ne apie Švediją, o apie ambicingą šeimos politiką

  • Data: 2014-02-19

    Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Kurti šeimą šiandien yra vis didesnis iššūkis. Vertybių perkainojimas lemia tai, kad šeimos vertybės vis dažniau nusileidžia tokiems poreikiams kaip karjera ar pažangos kultas. Šiuolaikinėje visuomenėje vis labiau gilėja vadinamųjų modernizacijos „laimėtojų“ ir „pralaimėtojų“ takoskyra, kai šeimą kuriantys ir vaikus auginantys žmonės stumiami į „pralaimėtojų“ gretas. Šeimos kūrimas šiandien dažnai suvokiamas tarsi trypčiojimas vietoje, pažangos ir laisvėjimo stabdis, o vis garsiau skambančių feminisčių žodyne – tai neva yra dar vienas moters laisvės kontrolės įrankis. O juk viskas yra atvirkščiai, nes šeima įprasmina žmogaus gyvenimą ir taip jį išlaisvina. Maža to – šeimos vertybės užtikrina tautos ir valstybės gyvybingumą ir išlikimą. Tad būtinai reikia ieškoti atsvaros šioms negatyvioms tendencijoms. Mums reikia kuo daugiau moterų, kurios visiems garsiai ir besididžiuodamos sakytų, „kaip gera būti mama!“, ir savo pavyzdžiu rodytų, jog vaikai ir šeima – tikrasis pažangos rodiklis. Lietuvai reikia kuo daugiau kultūros ir politinio gyvenimo lyderių, kurie savo asmeniniu pavyzdžiu ne tik stiprintų pagarbą šeimai, bet ir populiarintų šias idėjas visuomenėje. Su pavydu žvelgiu į šiandieninius konservatyvius Vengrijos vadovus, kurie, pradedant parlamento pirmininku, baigiant premjeru, visi yra daugiavaikių šeimų tėvai (pavyzdžiui, premjeras Viktoras Orbanas užaugino 5 vaikus, o prezidentas Janosas Aderis – 4). Tai lyderiai, kurie ne tik kalba, bet ir savo veiksmais kiekvieną dieną įrodo šeimos vertybių svarbą. Jų neapkaltinsi nei „dvigubais standartais“, nei tuščiomis kalbomis šeimos politikos klausimais. Turbūt todėl šiandieninė Vengrijos valdžia visiškai nebijo jokių Europos kairiųjų ir liberalų atakų dėl neva jų priimtų sprendimų prieštaravimo kairiųjų monopolizuotoms Europos vertybėms. Lietuvoje reikia iš esmės keisti požiūrį ir į įsivaikinimo galimybę. Vaikų globos įstaigose Lietuvoje šiandien gyvena daugiau kaip 4,2 tūkst. vaikų, o juk kiekvienas iš mūsų, mūsų draugų ar pažįstamų gali padėti tai pakeisti. Įsivaikinimas – tai nėra prieglobsčio suteikimas svetimam žmogui, tai itin kilnus ir labai gerbtinas sprendimas pasidalyti savo laime su kitu ir taip galbūt iš esmės pakeisti vaiko likimą. Esame visuomenės senėjimo ir gimstamumo krizės liudininkai. Stabili Lietuvos ir kitų Europos šalių demografinė padėtis yra įmanoma tik tada, kai gimstamumo rodiklis svyruoja apie 2,1. Tai reiškia, kad jeigu norime bent pristabdyti visuomenės nykimą, kiekvienoje Lietuvos šeimoje turėtų gimti bent jau po du kūdikius. Šiandien šis rodiklis Lietuvoje siekia tik 1,76. Vakarų Europa jau pasidavė ir vietoj gimstamumo skatinimo imasi imigracijos skatinimo politikos. Tačiau gyventojų imigracija kelia iššūkius, susijusius su kultūriniais skirtumais ir imigrantų integracija į Vakarų Europos visuomenes. Daugiakultūrės visuomenės modelis susilaukia vis daugiau kritikos ir pirmiausia todėl, kad uždaros imigrantų bendruomenės apeliuoja į Vakarų kultūroje įsišaknijusias tolerancijos bei pagarbos principus ir jų pagrindu siekia įtvirtinti savo kultūroje prigijusias bendravimo formas, visiškai svetimas krikščioniškai civilizacijai. Tad jeigu jaučiame egzistencines Europos dilemas ir nenorime kartoti Vakarų Europos valstybių klaidų, privalome imtis kurti ambicingą šeimos politiką. Tikimės, kad šis „Apžvalgos“ numeris įkvėps šiam darbui. ■

  • ATGAL
    Ši diena galėtų būti svarbi!
    PIRMYN
    Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė: Baltijos kelias man – vienas didžiausių gyvenimo patyrimų
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.