Pasaulis

  • Garsiausias Rusijos aferistas nestokojo ne tik priešų, bet ir gerbėjų

  • Data: 2018-06-09
    Autorius: Jonas Kazimieras Švagžlys

    MMM dalinė akcija / flickr.com / Peal Bakke nuotrauka

    Kovo 26 d. mirė vienas žymiausių Rusijoje finansinių nusikaltėlių Sergejus Mavrodis. Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje jo sukurta finansų piramidė suviliojo milijonus buvusios Sovietų Sąjungos gyventojų, vėliau praradusių savo santaupas. Vis dėlto, nepaisant nesėkmei matematiškai užprogramuoto finansų piramidės modelio ir už šią veiklą keleto kalėjime praleistų metų, S. Mavrodis aukų sėkmingai ieškojo ir šiame dešimtmetyje, daugiausiai – Afrikos bei Azijos šalyse.

    PRADANGINTI ŠIMTAI MILIJONŲ DOLERIŲ

    Sergejus Mavrodis gimė 1955 m. Maskvoje, elektriko bei ekonomistės šeimoje. Vaikystėje jam buvo diagnozuota sunki širdies liga. Tėvai jau buvo susitaikę, kad Sergejus nesulauks pilnametystės. Vis dėlto būsimajam finansų piramidžių kūrėjui pavyko paneigti liūdnas prognozes ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Mokyklos laikais S. Mavrodis pasižymėjo gabumais tiksliesiems mokslams, pasiekė puikių rezultatų fizikos bei matematikos olimpiadose. Be to, domėjosi menais bei imtynėmis.

    Baigęs mokyklą, S. Mavrodis įstojo į Maskvos elektronikos inžinerijos institutą, jame studijavo taikomąją matematiką. Vėliau dirbo programuotoju bei inžinieriumi, taip pat prekiavo garso bei vaizdo įrašais. Už šią nelegalią veiklą 1983 m. S. Mavrodis buvo suimtas, tačiau atsipirko griežtu įspėjimu ir išvengė laisvės atėmimo bausmės.

    Paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais šalyje pradėjo steigtis privatus verslas. 1989 m. S. Mavrodis kartu su broliu Viačeslavu bei dar viena bendražyge įkūrė kompaniją MMM (jos pavadinimas pasirinktas pagal įkūrėjų – brolių Mavrodžių ir Olgos Melnikovos – pavardžių pirmąsias raides). Iš pradžių kompanija vertėsi kompiuterių importu, bet kito dešimtmečio pradžioje persiorientavo į finansų sektorių. 1994 m. buvo pradėta įgyvendinti garsioji finansų piramidė. S. Mavrodis vykdė aktyvią reklamos kampaniją televizijoje bei reklaminiuose stenduose, žmonėms buvo žadamas net kelis tūkstančius procentų siekiantis metinis pelnas.

    MMM veiklos modelis apibūdinamas kaip Ponzi schema (pavadinta žymaus italų kilmės aferisto Čarlzo Ponzi vardu). Jos esmė – investuotojams pažadamas didžiulis pelnas, kurį šie gaus, patikėję pinigus tam tikrai įmonei. Didėjant investuotojų skaičiui, pirmieji investavę savo pinigus juos atgauna su nemažomis palūkanomis, kurios būna padengiamos naujų investuotojų lėšomis. Vis dėlto šis finansų piramidės modelis yra pasmerktas neišvengiamam žlugimui, nes galiausiai naujų investuotojų ima mažėti, o lėšų grąžinti pinigus seniesiems investuotojams nebepakanka.

    MMM klientams (investuotojams) pardavinėdavo specialius talonus, kuriuos šie vėliau galėdavo parduoti kitiems žmonėms arba perparduoti pačiai MMM už didesnę sumą. Taip pat būdavo mokami dividendai tiems, kurie įtraukdavo į šią schemą naujus žmones. Skaičiuojama, kad į MMM finansų piramidę įsitraukė keliolika milijonų Rusijos ir kitų buvusios Sovietų Sąjungos šalių gyventojų.

    1994 m. vasarą vyriausybė sustabdė MMM veiklą ir apkaltino kompaniją mokesčių slėpimu. S. Mavrodis buvo areštuotas, tačiau netrukus vėl išėjo į laisvę. Tų pačių metų spalį S. Mavrodis buvo išrinktas į valstybės Dūmą (joje pakeitė prieš keletą mėnesių nužudytą politiką Andrejų Aizderdzį). Pats S. Mavrodis nė neslėpė, kad vienintelė priežastis, kodėl jis norėjo tapti Dūmos deputatu, buvo siekis įgyti teisinę neliečiamybę. Net ir turėdamas deputato mandatą, S. Mavrodis politinėje veikloje nedalyvavo – teigiama, kad balsavime jis dalyvavo tik kartą, kai buvo balsuojama dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo.

    Vis dėlto 1995 m. S. Mavrodis neteko teisinės neliečiamybės. Jis bandė kurti savo politinę partiją, tačiau ji nebuvo įregistruota. 1996 m. finansų piramidės autorius bandė dalyvauti prezidento rinkimuose (juos laimėjo Borisas Jelcinas, antrame ture įveikęs favoritu laikytą Komunistų partijos lyderį Genadijų Ziuganovą). 1997 m. rugsėjį MMM paskelbė bankrotą.

    Jau sekančiais metais S. Mavrodis ėmėsi naujos veiklos. 1998 m. jis įkūrė interneto portalą „Stock Generation“. Jame buvo prekiaujama virtualių bendrovių akcijomis. Įsigijusiems virtualios įmonės akcijų buvo žadamos didelės palūkanos, kurios buvo mokamos iš pinigų, gautų pardavus naujas akcijas. „Stock Generation“ buvo likviduota 2000 m. birželį.

    2003 m. S. Mavrodis buvo sulaikytas. Jam pateikti kaltinimai pradanginus per 100 mln. JAV dolerių investuotojų lėšų. Nors kaltintojai pripažino, kad visi pinigai buvo išleisti kompanijos vystymui (naujų biurų steigimui ir pan.),  už šią veiklą MMM įkūrėjas 2007 m. nuteistas ketveriems metams kalėjimo. Kadangi didžiąją dalį laiko jis jau buvo praleidęs kalėjime laukdamas teismo nuosprendžio, tų pačių metų pabaigoje S. Mavrodis išėjo į laisvę.

    NETIPIŠKAS AFERISTAS

    2011 m. jis vėl ėmėsi finansų piramidžių, įkūręs kompaniją „MMM Global“. Kaip ir jos pirmtakė, ši kompanija taip pat veikė pagal Ponzi schemą (pirmieji investuotojai atgauna pinigus su palūkanomis, visa tai finansuojant naujų investuotojų pinigais) tačiau lengvatikių daugiausia ieškojo tolimesniuose kraštuose. „MMM Global“ padaliniai veikė Nigerijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Zimbabvėje, Ganoje, Kenijoje, Indijoje, Kinijoje, Brazilijoje, Tailande.

    2011 m. Lietuvoje taip pat mėginta vykdyti MMM veiklą. Skaičiuojama, kad šią veiklą vykdę asmenys galėjo iš gyventojų surinkti kelis milijonus litų. Keletas asmenų buvo sulaikyti dėl sukčiavimo.

    Vis dėlto šios finansų piramidės mastai Lietuvoje buvo gerokai mažesni nei kitose šalyse (iš esmės dėl mažesnio gyventojų skaičiaus). Pavyzdžiui, daugiausia gyventojų Afrikoje turinčioje Nigerijoje 2015–2016 m. prie MMM prisijungė daugiau nei 2 mln. žmonių, nors jos veiklai priešinosi tiek politikai, tiek religinės bendruomenės. Skaičiuojama, kad Nigerijos gyventojai dėl MMM finansų piramidės galėjo prarasti mažiausiai 60 mln. JAV dolerių.

    Tiek Rusijoje, tiek Nigerijoje bei kitose šalyse, kuriose veikė MMM, prarasti pinigai tapo ne vienos savižudybės priežastimi. Tačiau pats S. Mavrodis savo veiklą mėgdavo dangstyti „dvasingesniais“ tikslais. „Mano tikslas yra finansų apokalipsė, pasaulio finansų sistemos griūtis. Dabartinę finansų sistemą laikau nesąžininga, nes vieni valdo milijardus, kai kiti neturi nieko. Todėl vietoj dabartinės finansų sistemos turėtų būti sukurta kažkas naujo. Ties tuo aš šiuo metu ir dirbu“, – yra sakęs S. Mavrodis.

    Jis taip pat yra sakęs, kad pirmaisiais metais po socializmo žlugimo jo įkurta MMM turėjo tikslų dalyvauti privatizacijos procese. Anot jo, tokiu atveju MMM investuotojai būtų tapę didžiausių šalies kompanijų akcininkais ir Rusijoje nebūtų susiformavusi situacija, kai grupė oligarchų vieni valdo pusvelčiui privatizuotas didžiausias šalies įmones. Galbūt dėl šios priežasties S. Mavrodis turėjo ne tik priešų, bet ir gerbėjų – areštavus S. Mavrodį, vyko jo palaikymo mitingai.

    Tiesa, šioje vietoje reikia pripažinti, kad S. Mavrodis visgi nebuvo tipiškas finansinis nusikaltėlis. Nėra žinoma, kad iš MMM veiklos jis būtų susi­krovęs turtus, pirkęs prabangų ne­kil­nojamąjį turtą, lėktuvus ar jachtas, kaip kad didelė dalis naujųjų Rusijos turtuolių, abejotinais būdais susikrovusių milžinišką kapitalą po Sovietų Sąjungos žlugimo. Mirus S. Mavrodžiui, grupė žmonių, investavusių į MMM, ėmė rinkti pinigus šios finansų piramidės įkūrėjo laidotuvėms. Vis dėlto, nors finansų piramidės ir nepavertė S. Mavrodžio turtuoliu, jo įkurtų kompanijų veiklos mastai buvo didžiuliai, todėl jį pagrįstai galima vadinti garsiausiu Rusijos afe­ristu nuo Sovietų Sąjungos žlugi­mo.

  • ATGAL
    Putino "nerinkimai" ir Rusijos raidos perspektyvos
    PIRMYN
    D. Trumpo galvos skausmai – Šiaurės Korėja, Iranas ir Jeruzalės klausimas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.