Gintaras Grušas: Popiežiaus tarnystė – reikli tarnystė | Apžvalga

Įžvalgos

  • Gintaras Grušas: Popiežiaus tarnystė - reikli tarnystė

  • Temos: Religija
    Data: 2013-03-21
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Gintaras Grušas (Evgenia Levin (Zeneka)/Bernardinai.lt nuotrauka)

    Apie Popiežiaus Benedikto XVI sprendimą pasitraukti iš Romos katalikų bažnyčios vadovo posto, šio sprendimo vertinimą ir reikšmę tikinčiųjų bendruomenei „Apžvalga“ pakalbino vyskupą Gintarą GRUŠĄ.

    Kaip vertinamas šis Benedikto XVI apsisprendimas Bažnyčios kanonų, visuomeniniu ir psichologiniu požiūriu?

    Nors pastaraisiais šimtmečiais tokia norma nebuvo pasinaudota, Bažnyčios Kanonų teisė numato Popiežiaus atsistatydinimo galimybę (kan. 332 § 2. „Jei pasitaikytų, kad Romos Popiežius atsistatydintų iš pareigų, atsistatydinimo galiojimui reikalaujama, kad jis būtų padarytas laisvai ir pareikštas tinkamai, bet nereikia, kad jį kas priimtų“). Verta atkreipti dėmesį, kad formuluotė „Jei pasitaikytų…“ gana aiškiai rodo, kad tai – galimybė, bet ne būtinybė, kita vertus, ne kažkokia didelė išimtis, o vien Popiežiaus apsisprendimo nulemiamas dalykas.

    Šiandienos visuomenėje daug kas siekia suprasti, kodėl Benediktas XVI pasirinko kelią atsisakyti šv. Petro įpėdinio pareigų ir galių. Kai kas ieško sąmokslų, kiti kaltina, kad tai esą ženklas, jog  Bažnyčia turi keisti savo pažiūras kai kuriais moraliniais ar liturginiais klausimais. Popiežius savo pasitraukimo kalboje aiškiai įvardijo, kaip jaučiasi, kad neturi reikiamų jėgų vykdyti jam patikėtą tarnystę. Kodėl turėtume netikėti tokiais suprantamais ir tiesiais žodžiais? Iš tikrųjų Popiežiaus tarnystė – reikli tarnystė, kuri ypač šiandieniame – vis spartėjančios kaitos – pasaulyje reikalauja be galo didelio budrumo ir fizinės ištvermės. Prieš pasitraukdamas Benediktas XVI paskelbė Tikėjimo metus ir sušaukė Vyskupų sinodą Naujosios Evangelizacijos tema. Taigi jis pakvietė į dialogą kuo plačiau įsitraukti Bažnyčią ir visuomenę, nurodė, kad Kristaus Gerosios Naujienos pateikimas Naujosios Evangelizacijos dvasia yra kelias, kuriuo Bažnyčia turi toliau eiti.

    Psichologiniu požiūriu sprendimas atsisakyti Dievo tarnų tarno pareigų gal labiausiai paveiks ateities pontifikatus. Neišvengiamai bus grįžtama prie minties, kad pastaraisiais laikais Popiežius yra atsistatydinęs, kai pajuto jėgų stoką vykdyti savo misiją. Galima manyti, kad bus stiprus ir išorinis viešosios nuomonės spaudimas įpėdiniams pasekti jo keliu. Kita vertus, reikėtų žvelgti į ne tik Benedikto XVI pavyzdį, bet ir Jono Pauliaus II, kuris pasirinko eiti pareigas, nepaisydamas negalės, ir taip suteikė nepakartojimą liudijimą apie senatvės, ligos ir kančios dvasinę reikšmę tai siekiančiam nuvertinti ar nuo jų pabėgti pasauliui. Popiežius Benediktas XVI, kaip ir jo pirmtakas, savo sprendimu parodė nepaprastą dvasinę ir psichologinę laisvę. Šių dviejų popiežių įpėdiniai, ateityje darydami savo sprendimus, ne tik turės pirmtakų pavyzdį, bet ir galės laisvai kliautis Šventosios Dvasios vedimu.

    Kaip gali keistis Bažnyčia per šią popiežių kaitą? Ar Bažnyčiai reikia pokyčių ir kokiose srityse?

    Kiekvienas Popiežius atneša į tarnystę savas Viešpaties jam suteiktas dovanas, savo asmenybe suteikia pontifikatui savitumo. Pastaraisiais metais matėme ryškų skirtumą tarp Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI.

    Benediktas XVI, pradėdamas Pontifiko tarnystę, įvardijo didžiausias šių laikų problemas, su kuriomis Bažnyčia grumiasi. Jo žvilgsnis į pasaulį ir mokymas apie reliatyvizmo diktatūrą, tikėjimo pažinimo ir jo liudijimo svarbą kiekvieno krikščionio gyvenime, tikėjimo ir mokslo bendrystės priminimas, krikščionių vienybės siekimas ir daugelis kitų gyvo ir autentiško doktrinos interpretavimo aspektų nušvietė Bažnyčiai kelią šio pontifikato metu.

    Bažnyčia savo pagrindinių tiesų ir mokymo interpretacijų negali keisti, nes jos kyla tiesiog iš Apreiškimo, ir net Popiežius neturi teisės jų atšaukti ar supaprastinti. Todėl tie, kurie tikisi atėjus naujam Popiežiui smarkių pokyčių, ypač moralinio Bažnyčios mokymo srityje, smarkiai klysta. Kad ir kokie pasaulyje būtų garsūs balsai apie vieno ar kito Bažnyčios skelbiamo principo atsisakymą kaip nešiuolaikiško ar nekorektiško, tokio pobūdžio „sensacijos“ po konklavos tikrai nesulauksime.

    Benedikto XVI įvardytos temos, kurios turi rūpėti Bažnyčiai ir kiekvienam sąmoningam tikinčiajam, taikliai orientuotos į daugelį dabarties iššūkių, ypač Europos ir Šiaurės Amerikos problemas. O štai katalikiškų misijų sklaida, jų padėtis Azijoje ir Afrikoje pareikalaus nemažai Bažnyčios dėmesio ateityje.

    Kokios įtakos Lietuvos tikinčiųjų bendruomenei turėjo Benediktas XVI ir gali turėti kiti Bažnyčios vadovai?

    Jei turėtume galvoje tiesioginę įtaką mūsų, Lietuvos, tikinčiųjų bendruomenei, tai reikėtų paminėti vyskupų skyrimus. Per sąlygiškai trumpą laiką Benediktas XVI paskyrė mūsų šaliai keturis naujus vyskupus, dauguma iš jų paskyrimo metu buvo tarp pačių jauniausių pasaulio vyskupų. Tad Popiežiaus sprendimai dėl čionykštės bendruomenės ganytojų veiks ir net lems Bažnyčios gyvenimą Lietuvoje dar daugelį metų.

    Matydami, kad Lietuvos tikinčiųjų bendruomenei vis  būdingesni tie patys sunkumai, tos pačios dvasinės negalios, nuo kurių kenčia Bažnyčia Europoje, turime bandyti suvokti, kokį didžiulį poveikį turėjo labai tiesus Popiežiaus žodis apie šias problemas ir jų vienintelį įveikos kelią – Naująją Evangelizaciją. Materializmo ir reliatyvizmo kultūros įtaka vis didėja, o ją atsverti gali tik autentiškas asmeninio tikėjimo atsakas.

    Kokios, Jūsų nuomone, sielovados problemos gilėja Lietuvoje?

    Manyčiau, kad ne visada randame tinkamą būdą kreiptis į reliatyvizmo užliūliuotą, dvasiškai skurstantį ir viltį prarandantį žmogų taip, kad jis suvoktų giliai viduje trokštąs tikėjimo, išsiilgęs Dievo ir imtųsi Jo ieškoti. Tikėjimo metai, kai visi esame Benedikto XVI paraginti tarsi grįžti į kelio Dievop pradžią, dar kartą apmąstyti pačius mūsų išpažinimo pagrindus, gera proga pavedėti, patraukti su savimi šiuo keliu ir šalia esantį.

  • ATGAL
    Barikadų laikai Rygoje - krauju aplaistyta latvių tautos kova
    PIRMYN
    Švietimas šeimai: atspirtis destrukcijai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.