GMO: mūsų draugai ar priešai | Apžvalga

Įžvalgos

  • GMO: mūsų draugai ar priešai

  • Data: 2013-10-14
    Autorius: Kristina Kručkienė

    Ūkininkas iš Indijos laiko plakatą su užrašu „Mes nesame laboratorinės žiurkės“ protesto prieš genetiškai modifikuotus organizmus metu. Šimtai Indijos ūkininkų šių metų rugpjūtį kvietė uždrausti genetiškai modifikuotus javus ir protestavo prieš Indijos biotechnologijų reguliavimo instituciją, kuri siekia įsteigti agentūrą, atsakingą už reikalus, susijusius su genetiškai modifikuotais organizmais AFP/Raveendran/Scanpix nuotrauka

    Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – gana nauja tema Lietuvoje. GMO – dar neseniai tik Vakarų pasaulyje skambėjęs trumpinys – jau pasiekė ir Lietuvą. Pasiekė su tokia banga, kad iš karto sukėlė ginčų – reikia to Lietuvai ar nereikia. Kol kas laimi negatyvi reakcija, ir Lietuva atsiribojo nuo bandymų jos teritorijoje priveisti įvairių genetiškai modifikuotų augalų. Nors visuomenė aktyviai dalyvauja išsakydama savo nuomonę, tačiau retas iš besiginčijančių galėtų nuosekliai ir argumentuotai paaiškinti, kas yra tie GMO ir kuo jie geri ar blogi.

    GMO svarba ir grėsmė

    Paskutiniais dešimtmečiais sparčiai vystantis naujiems progresyviems mokslams – genų inžinerijai ir biotechnologijai – atsivėrė galimybės bandyti spręsti žmonijos problemas įvairiose srityse (medicinoje, farmacijoje, maisto pramonėje, žemdirbystėje). Dėl genų inžinerijos buvo pradėti kurti anksčiau gamtoje neegzistavę transgeniniai organizmai, šiandien vadinami genetiškai modifikuotais organizmais. Genetiškai modifikuoti augalai kuriami siekiant išvesti naujas veisles, t.y. pagerinti augalų technologines ir maistines savybes,  taip pat kuriami augalai, įvairių medžiagų, baltymų, riebalų, vitaminų ir kt. producentai. Visgi GMO gali kelti pavojų gyvajai gamtai. Jų invazyvumo problema susijusi su galimu jų pranašumu prieš natūraliai egzistuojančias gamtines rūšis, taigi jų invazyvumas gali pasireikšti natūralių gamtinių rūšių išstūmimu, sukeliant nepageidaujamą poveikį biologinei įvairovei. Genetiškai modifikuoti organizmai gamtoje gali kryžmintis su giminingomis natūraliomis rūšimis ir taip sukelti negrįžtamus laukinės gamtos pokyčius.

    Naujausiuose moksliniuose straipsniuose visuomenės sveikatos tematika teigiama, kad globalizacijos sukeliami pokyčiai yra greiti ir sunkiai kontroliuojami, to pavyzdys – genetiškai modifikuotas maistas. Yra manančių, kad GMO taikinys yra trečiojo pasaulio šalys. Iš GMO gaminamas maistas iš tiesų tik paaštrina maisto problemą, nes besivystančių šalių žemės ūkis tampa vis labiau priklausomas nuo didžiųjų biotechnologinių firmų. Be to, GM maistas sukuria vadinamąją dvigubų standartų politiką: tuo metu, kai išsivysčiusių šalių gyventojai atsisako GMO, trečiojo pasaulio šalys yra tiesiog užverčiamos prasta, nekokybiška ir nesaugia GM produkcija.

    Viešoji nuomonė apie GMO

    2011 m. straipsnio autorė atliko tyrimą, kurio metu buvo pateikta 100 anketų įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims. Tyrimu siekta sužinoti visuomenės nuomonę genetiškai modifikuotų augalų klausimu. Respondentų paklausus, ar yra girdėję apie GM augalus, didžioji jų dalis (t.y. 65 %) teigė, jog yra šiek tiek girdėję apie GM augalus, 22 % – negirdėję nieko, o 13% – pakankamai susipažinę. Nors genetiškai modifikuotų augalų naudojimas auga, tačiau stebina, kad dalis apklaustųjų apie juos visai nėra girdėję. Klausimas, ar respondentai pakankamai žino apie GM augalus, parodė, jog tik 62% šiek tiek žino apie GM, 24% nėra pakankamai informuoti, o 12 % žino pakankamai. Respondentų taip pat buvo klausiama, ar jie gauna pakankamai informacijos apie GM augalus. 18 % apklaustųjų teigė apie GM augalus gaunantys pakankamai informacijos, 72% teigė tokios informacijos norintys daugiau, tuo tarpu 10 % tvirtino, kad informacija apie GM augalus jų nedomina.

    Analizuojant šaltinius, iš kurių apklaustieji gauna informacijos apie GMO, paaiškėjo, kad pagrindinis informacijos šaltinis – internetas (41 %), kartais informacijos apie GMO  gaunama iš spaudos (23%), televizijos (23%), radijo (4%), visuomeninių organizacijų (6%),  mokslinės literatūros (2 %). Apibendrinant apklaustųjų nuomonę galima teigti, kad informacijos apie GMO nepakanka.

    Klausimu „Kuris iš pateiktų teiginių labiausiai atitinka Jūsų nuomonę apie genetiškai modifikuotų organizmų naudojimą Lietuvoje?“ respondentų nuomonė išsiskyrė. Didžioji dalis apklaustųjų (27 %) mano, kad GMO turėtų būti kuriami ir naudojami žemės ūkyje, bet tik pašarų gamyboje, o penktadalis apklaustųjų pasisako už tai, kad tokių organizmų naudojimas apskritai būtų draudžiamas.

    GMO ir aplinka

    Genetiškai modifikuoti organizmai, pradėti auginti komerciniam naudojimui, nesiimant papildomų apsaugos priemonių, gali imti plisti ir į kitas teritorijas, užteršdami natūralią aplinką. Biologinė įvairovė yra svarbi žmonijai, nes dėl jos vyksta daug svarbių gamtos procesų. Ekosistemų lygiu nuo jos priklauso klimato reguliavimas, vandens švarumas, dirvožemio formavimasis. Rūšių lygiu biologinė įvairovė teikia daug produktų, žaliavų, paslaugų, padedančių žmonėms išgyventi, duodančių ekonominę naudą. Dalis biologinės įvairovės funkcijų ir vertybių nėra pakankamai ištirtos ar žinomos, todėl teigiama, kad ji kaip vertybė turi būti išsaugota ateinančioms kartoms.

    Auginamų augalų derlingumą didinti galima paprasčiausiai auginant ir kultivuojant žinomus augalų pasėlius – tereikia augalus susodinti tankiau arba didinti dirbamos žemės plotus. Tačiau, norint tomis pačiomis sąlygomis gauti didesnį derlių, tenka didinti augalų atsparumą piktžolėms, kenkėjams ir ligoms. Taigi tenka naudoti daugiau trąšų, pesticidų, herbicidų, o kartu – dirbtinai pasėlius drėkinti. Visa tai susiję su gerai žinoma rizika. Nors tokiu būdu didesnį derlių gauti įmanoma, tačiau dideli monokultūromis užsodinti intensyvios žemdirbystės regionai daro didelį neigiamą poveikį ekologinei pusiausvyrai, mažina biologinę įvairovę. Genetiškai modifikuoti augalai gali kryžmintis su vietinėmis laukinėmis rūšimis. Taip GM augalams plisti padeda bitės, pernešdamos transgeninių augalų žiedadulkes ant įprastų augalų. Genetinis užterštumas vis didėja, nes apsauginės GM augalų zonos kai kuriose šalyse siekia kelis šimtus metrų, o bitės gali įveikti net ir penkių kilometrų atstumą. Genetiškai modifikuoti augalai, giminingi vietinėms rūšims, gali būti daug atsparesni nepalankioms aplinkos sąlygoms. Atsitiktinei GM augalo sėklai išdygus palaukėje, augalas gali ir toliau plisti, jei jis bus atsparus, pavyzdžiui, šalčiui.

    GMO ir žemdirbystė

    Žemdirbystė ir maisto pramonė – plačiausia sritis, kurioje pritaikomi biotechnologiniai metodai. Augalai genetiškai modifikuojami siekiant pagerinti maisto kokybę, pavyzdžiui, didinamas vitaminų kiekis maiste, gerinama baltymų kokybė. Žemdirbystėje plačiai naudojama genų inžinerija siekiama palengvinti žemės ūkio kultūrų kultivavimą, tarkim,  jei įkeliami  į augalą genai, suteikiantys atsparumą herbicidams, nupurškus laukus piktžolės išnyksta, o GM kultūros ir toliau puikiai auga. Taip pat galima sukurti augalus, atsparius vabzdžiams kenkėjams, patogeniniams grybams, virusams ar net ekstremalioms aplinkos sąlygoms (sausrai, šalčiui).

    Kadangi GM ir ekologiškų augalų auginimą mažose teritorijose sunku suderinti, Lietuvai labai svarbu apsispręsti, kokios laikytis pozicijos savo teritorijoje: ar auginti GM augalus, ar užsiimti ekologine žemdirbyste. Net ir atsitiktinai į ekologinę produkciją patekus GMO, ji nebegalės būti parduota kaip ekologinė, ūkis neteks pasitikėjimo, jam bus skirta papildoma kontrolė. Tad tik izoliacija ir griežta kontrolė gali sumažinti taršos riziką. Aplink GM augalų pasėlius turi būti paliktos mažiausiai 3 m pločio apsauginės juostos, kuriose būtų auginami tradiciniai tos pačios šeimos, genties ir rūšies augalai, kaip ir GM augalų pasėliai, juos auginant ir prižiūrint kaip GM augalų pasėlius. GM augalų pasėliai negali būti auginami mažesniu kaip 5 km spinduliu nuo bitynų. GM augalų pasėlių priežiūrai ir GM augalų derliui nuimti panaudota žemės ūkio technika ir padargai, prieš juos naudojant tradicinių ir ekologiškų augalų pasėlių priežiūrai, privalo būti kruopščiai išvalomi, kad juose neliktų dirvos, sėklų ar augalų likučių. Privaloma prižiūrėti GM augalų pasėlius, jų apsaugines juostas ir naikinti jose piktžoles. Visą minimalų atsėliavimo laikotarpį laukai, kuriuose buvo auginami GM augalų pasėliai, turi būti stebimi naikinant savaime sudygusius GM augalus. GM augalų derliui gabenti panaudotos transporto priemonės, prieš jas naudojant  tradicinių   ir ekologiškų augalų pasėlių derliui gabenti, taip pat privalo būti kruopščiai išvalomos, kad jose neliktų dirvos, sėklų ar augalų likučių. GM augalų derlius turi būti gabenamas taip, kad jis neišsipiltų, neišsibarstytų ar panašiai. Prireikus gali būti naudojamos dengtos transporto priemonės. GM augalų derliui laikyti turi būti įrengtos atskiros nuo genetiškai nemodifikuotų produktų, skirtų parduoti be užrašo etiketėje apie GMO buvimą, rakinamos patalpos. Valymo, džiovinimo, pakrovimo ir pakavimo įranga turėtų būti naudojama tik GM augalų derliui apdoroti. Priešingu atveju ji turi būti labai kruopščiai išvaloma. Pakraunant ar iškraunant iš sandėliavimo patalpų GM augalų derlių, reikia stengtis, kad jis nenubyrėtų, nebūtų pažeidžiamos jo pakuotės (jei tokios yra), o taip atsitikus, teritorija turi būti kruopščiai išvaloma. Realizavus GM augalų derlių, patalpas (jei jos toliau naudojamos produkcijai laikyti) būtina kruopščiai išvalyti.

    Dauguma auginamų GM augalų turi ryškų agronominį pranašumą prieš kitus augalus, pavyzdžiui, toleranciją herbicidams ar atsparumą vabzdžiams. Šios savybės yra naudingos ūkininkams ir aplinkai. Ekonominė GM augalų nauda daug reikšmingesnė besivystančiose šalyse nei šalyse su išvystyta pramone, nes jose žemės ūkis užima didesnę ekonomikos ir kartu darbo jėgos dalį, būtent šios šalys dažnai nukenčia prarasdamos derlių dėl vabzdžių kenkėjų antplūdžio – nuo jo galima sėkmingai apsisaugoti auginant GM atsparius kenkėjams augalus. Pramoninių šalių vartotojai dažniausiai gali netiesiogiai pasinaudoti GM savybių gaunama, genetinės modifikacijos teigiamu poveikiu aplinkai išreikšta nauda, taip pat skatindami efektyvius žemdirbystei tinkamos ariamos žemės ir vandens panaudojimo būdus.

    GMO Lietuvoje

    Genetiškai modifikuoti produktai prieštaringai vertinami ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pagrindinė tokių vertinimų priežastis yra ta, kad nėra visiškai ištirtas GMO poveikis sveikatai. Daliai žmonių vienokie ar kitokie įrodymai neatrodo įtikinami. Lietuvoje eksperimentuojama tik laboratorijose. Šalyje nebuvo atlikta  nė vieno tyrimo riboto naudojimo laukeliuose, nors prašymų buvo. Laukuose bandymų tikslais buvo planuota auginti GM augalus (kukurūzus, rapsus, bulves), tačiau aktyviai pasipriešinus visuomenei, Aplinkos ministerija šių bandymų atlikti neleido.

    Mes turime per mažai informacijos ir patikimų mokslinių įrodymų, kurie mums leistų teigti, kad GMO ir iš jų gaminamas maistas yra visiškai nepavojingas nei supančiai aplinkai, nei mums. Mes nežinome, kokių pasekmių GMO turės netolimoje ateityje, ir tuo labiau negalime nuspėti, kokią ateitį kuriame savo palikuonims.  Lietuvoje galima prekiauti Europos Sąjungoje įteisintais genetiškai modifikuotais produktais. Teisės aktais patvirtintos kelios genetiškai modifikuotų produktų rūšys: 1 sojos, 4 kukurūzų ir 6 rapsų veislės. Tačiau maisto produkto sudedamojoje dalyje esantys genetiškai modifikuoti organizmai negali viršyti daugiau nei 0,9 %.

    Nėra abejonių, kad pasaulis, kuriame gyvename, būtų visiškai kitoks, jei tinkamoms augalo savybėms išryškinti  kelis tūkstantmečius nebūtų vykdomas selektyvus kryžminimas,  taip pat ir neseniai atrasta galimybė atskirus genus perkelti iš vienos rūšies į kitą. ■

  • ATGAL
    Deividas Matulionis: Vokietijos ekonominis modelis Lietuvai yra pavyzdinis
    PIRMYN
    Šangrila arba kodėl japonai nesensta
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.