Graikija: viltis pro nerimo šydą | Apžvalga

Įžvalgos

  • Graikija: viltis pro nerimo šydą

  • Data: 2012-07-26
    Autorius: Česlovas Iškauskas

    Graikų ortodoksų kunigas kioske skaito laikraščių antraštes apie naujai išrinktą ministrą pirmininką (Atėnai, birželio 21 d.) REUTERS/Pascal Rossignol/Scanpix nuotrauka

    Rašydamas apie Graikiją kaipgi nepradėsi nuo sporto. Juk ši Elados šalis – olimpinio judėjimo pradininkė. Naujaisiais amžiais sportas įrodė, kad jis irgi glaudžiai susijęs su politika (apie tai išsamiau rašome šiame Apžvalgos numeryje). Antai graikai Europos futbolo čempionate „Euro 2012“ netikėtai nugalėjo ne bet ką, o solidžią Rusijos rinktinę ir iškopė į ketvirtfinalį. O kaip tik tuo metu, birželio 17-ąją, dauguma Graikijos rinkėjų balsavo už tas politines jėgas, kurios nori Elados šalį palikti euro zonoje.

    Kai politinė pergalė įkvepia…

    Dviguba pergalė? Taip, bet neskubėkime, pataria vokiečių „Die Welt“. Laikraščio straipsnio antraštė skaitytoją kiek atvėsina: kaip kažkada Graikija prasmuko į euro zoną, taip dabar – į futbolo ketvirtfinalį… Čia ir sustojo: čempionate graikų rinktinę sustabdė tie patys vokiečiai, kurie labiausiai susirūpinę krize šioje šalyje ir visoje ES, o hamletiškas Atėnų susirūpinimas „būti ar nebūti“ euro zonoje niekur neišnyko…

    Priminsime, kad dešiniojo centro partija „Naujoji demokratija“ (ND) iškovojo 130, o kartu su socialistais iš PASOK gavo 163 mandatus 300 vietų parlamente. Kairuoliška partija „Syriza“, gąsdinusi Europos šalių lyderius ir rinkas, protestuotojų pasitenkinimui rinkimuose su beveik 27 proc. balsų užėmusi antrąją vietą, pripažino savo pralaimėjimą ir nesijungs prie jokios koalicijos.

    Dabar, pasak PASOK lyderio Evangelos Venizelos, naujoji vyriausybė, kuriai vadovauti prezidentas paskyrė laimėjusios ND partijos lyderį Antonį Samarą, turėtų vadintis „nacionalinės atsakomybės“ kabinetu. O analitikai sako, kad PASOK nerimauja dėl nedidelės persvaros ir galimo daugumos nestabilumo, jei reikės priimti nepopuliarias reformas, kai gatvėse vyks masiniai protestai. Vadinasi, vėl prireiks naujų rinkimų?

    Kad vyriausybei atėjo sunkūs laikai, signalas jau duotas. Antai naujienų agentūros praneša, kad neva dėl sveikatos problemų atsistatydino labai svarbų – finansų ministro – postą vos savaitę užėmęs 64-rių metų Vasilis Rapanosas.

    ND lyderis ir šalies premjeras Antonis Samaras pažadėjo gerbti Graikijos įsipareigojimus, bet sakė norintis sušvelninti nepopuliaraus ES ir TVF finansinės pagalbos susitarimo sąlygas, pagal kurias mainais į milijardus buvo įvestos griežtos taupymo priemonės. Priminsime, kad Graikija du kartus buvo priversta siekti finansinės pagalbos: pirmą kartą 110 mlrd. eurų ji paprašė 2010 m., o dar 130 mlrd. eurų – šiais metais kartu su 107 mlrd. eurų privačių skolų nurašymu. Iš viso tai sudaro 347 mlrd. eurų.

    Daugeliui graikų finansinės pagalbos susitarimo sąlygų pakoregavimo gali neužtekti, nes visuomenės pyktis dėl didelio algų ir pensijų mažinimo tik didėja.

    Šalyje recesija trunka jau penkti metai, tad daugelis jaunų graikų balsavo „kojomis“ – emigruodami, o vietos žiniasklaida perspėja, kad valstybei jau greitai pritrūks grynųjų valstybinio sektoriaus darbuotojų algoms ir pensijoms. Įvykius kaitina nacionalistinė partija „Auksinė aušra“ („Chryssi Avgi“), kuri yra smerkiama už smurtinius išpuolius ir kurios elektoratą sudaro imigracija besipiktinantys žmonės, o ši partija naujajame parlamente turi 18 mandatų.

    Politiniai palengvėjimo niuansai

    Palengvėjimo situacija po rinkimų Graikijoje turėtų numalšinti ir visos Bendrijos galvos skausmą, todėl ES ir TVF pažadėjo ir toliau remti naują šalies vyriausybę. „Viliamės, kad šie rinkimų rezultatai sudarys sąlygas greitai suformuoti vyriausybę“, – sakė ES prezidentas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. „Toliau remsime Graikiją kaip ES šeimos ir euro srities narę“, – pridūrė jie pareiškime, kuris buvo paskelbtas birželio 18 d. Meksikos mieste Los Kabose vykusio „Didžiojo dvidešimtuko“ (G20) viršūnių susitikimo išvakarėse.

    Tarptautinės finansų rinkos taip pat atidžiai stebėjo rinkimus Graikijoje. Jos nuogąstavo dėl potencialaus domino efekto kitoms susilpnėjusioms euro zonos ekonomikoms. Kai kurie analitikai perspėja, kad Graikija vis tiek kažkada gali būti priversta atsisakyti euro ir grįžti prie drachmos, kad šie rinkimai dar ne paskutiniai.

    Kokios gi prognozės?

    Savo apžvalgoje savaitraštis „Atgimimas“ citavo Vengrijos dienraštį „Nepszava“, kuris komentavo, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri Europoje pravardžiuojama „Frau Ne“, vis dar nenori girdėti apie taupymo politikos atpalaidavimą. Antai iškart po rinkimų ji dar kartą pareiškė, kad kredito susitarimo sąlygos Graikijai nebus pakeistos. Šiuo metu niekas nežino, ar Graikija sugebės kada nors apmokėti 327 mlrd. eurų skolą. Tai ypač abejotina žinant, kad Graikijos BVP jau keletą metų mažėja, o nedarbas perkopė 22 proc. Graikija yra labiau nei bet kada susiskaldžiusi, tačiau dabar ne tik graikai turi atlikti savo namų darbus. Europa taip pat turi imtis naujos krypties. Dabartinis griežto taupymo kursas nebegali ilgai trukti.

    Barselonoje leidžiamas „Vanguardia“ teigė, kad tada, kai Prancūzijoje buvo išrinktas socialistų prezidentas Francois Hollande‘as, Graikijai taip pat įžiebė viltį, nes Paryžius pirmas pasisakė už taupymo programų mažinimą ir ekonomikos augimo skatinimą. Tai socialisto partijai taip pat padėjo laimėti parlamento rinkimus.

    Tuo pačiu metu 100 mlrd. eurų paramos paketas buvo suteiktas Ispanijos bankams, ir tai buvo signalas apie rimtą antikrizinės politikos pasikeitimą Europoje. Abu veiksniai – F. Hollande’o pergalė ir pagalba Ispanijai – padėjo A. Samarui suteikti nusivylusiems graikams viltį ir prisidėjo prie jo partijos pergalės.

    Atsargūs lietuvių vertinimai

    Rinkimai Graikijoje tiesioginio poveikio Lietuvai nedaro, tikina ekspertai, tačiau bendra situacija euro zonoje, žinoma, silpnina su euru susietą nacionalinę valiutą, ypač gadina verslo santykius su Bendrijos šalimis.

    Apskritai apžvalgininkai teigiamai vertina šių rinkimų rezultatus, bet kartu ir perspėja, kad „euro zonos byla dar nebaigta“. Susitarimus dėl tarptautinės finansinės paramos remiančių partijų pergalė Graikijos parlamento rinkimuose Europos Sąjungoje įvertinta teigiamai, bet ilgalaikėje perspektyvoje esminiai klausimai dėl reformų išlieka, agentūrai BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

    „Manau, kad trumpalaikis poveikis bus teigiamas ir bent artimiausiomis savaitėmis turbūt bus tikimasi, jog daugiausia balsų laimėjusi partija vis dėlto suformuos tvirtą koaliciją. Tačiau ilgesnėje perspektyvoje išlieka labai daug klausimų tiek dėl tolesnių reformų Graikijoje, tiek dėl visuomenės požiūrio į jas“, – sakė politologas.

    Lietuvoje įsikūrusio SEB banko analitikų prognozės taip pat nelinksmos. Jų ataskaitoje pažymima, kad Graikijos rinkimų rezultatai tik trumpam palengvino investuotojų susirūpinimą. Ispanijai paskelbus duomenis apie bankų sektoriaus būklę, nerimas vėl grįžo.

    Geros nuotaikos, kurias sukėlė Graikijos rinkimų rezultatai, netrukus buvo greitai išsklaidytos, Ispanijai paskelbus šalies bankų blogų paskolų duomenis. Statistika rodo, kad Ispanijos bankuose taip pat mažėja indėlių. Nepaisant suteikiamos 100 mlrd. eurų paskolos Ispanijos bankų sektoriui, rinkų nepasitikėjimas šalimi didėja, o skolinimosi kaina kyla. Ispanijos vyriausybei pateikti bankų atsparumo testų (angl. stress test) rezultatai. Šiuos atsparumo testus atlieka nepriklausomos konsultacijų bendrovės. Tikimasi, kad rezultatai sumažins rinkos dalyvių nepasitikėjimą. Birželio 28-ąją, kai euro krizės problemas rinkosi svarstyti ES šalių lyderiai, Ispanija surengė vyriausybės obligacijų aukcioną.

     „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė sakė, kad vilties suteikę rinkimų rezultatai visai nereiškia, kad pasibaigė fundamentalios Graikijos ekonomikos problemos. Šalies ekonomika ir toliau yra krečiama krizės, todėl yra nemaža tikimybė, kad politikai spaus tarptautinę bendruomenę palengvinti šaliai fiskalinės konsolidacijos naštą. Taigi, anot analitikės, kol Graikijos ekonomika nepradės atsigauti, išstojimo iš euro zonos rizika išliks. Kita vertus, nors didelių pokyčių jau pasiektuose susitarimuose tikėtis ir neverta, tačiau dėl didesnio nei prognozuota ekonomikos nuosmukio tam tikrų nuolaidų šiai šaliai gali būti suteikta. Tai iš esmės atitiktų ir vis garsiau ES skambančią nuomonę, kad šalia konsolidacijos turėtų būti įgyvendinama ir ekonomikų atsigavimo paramos politika.

     ***

    Šiaip ar taip graikai suteikė nors mažytę viltį ne tik savo šaliai, bet ir visai Europos bendrijai – ne tik futbolo arenose, bet ir politiniame ekonominiame Europos stadione. Sustiprinti šią viltį abipusiu susikalbėjimu – ir netgi už žemyno ribų, tai yra G20 mastu, – štai kur didžiojo globalaus žaidimo konstruktyvi esmė. Kaip sakoma, net pralaimėjimas veda į galutinę pergalę. ■

  • ATGAL
    Susvetimėjusi Europa arba iš kur tie vieniši žmonės
    PIRMYN
    Aleksandras Stulginskis – Prezidentas, Kraslago kalinys
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.