Graikijos paragavus | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Graikijos paragavus

  • Data: 2014-07-30
    Autorius: Akvilė Stunžėnaitė

    Aureliją Santorinio sala ypač sužavėjo pavasarį, kai pūtė gaivus vėjas, o žemė žydėjo (Aurelijos Šukevičiūtės asmeninio archyvo nuotrauka)

    Baigusi studijas Vytauto Didžiojo universitete, Aurelija ŠUKEVIČIŪTĖ išvyko į Graikiją, Atėnus. Planuota trijų mėnesių stažuotė jau trunka septynerius metus, o Aurelija vis dar nežada grįžti į Lietuvą. Kodėl Graikijoje gerai, lietuvė sutiko pasidalinti su „Apžvalgos“ skaitytojais.

    Trys mėnesiai, tapę septyneriais metais

    Pasak Aurelijos, po studijų norėjosi išbandyti jėgas ir įgauti darbinės patirties. Merginai labai greitai pavyko rasti stažuotę Atėnuose. Telekomunikacijų kompanijoje ji dirbo marketingo srityje, padėjo biuro administravime. Laikas bėgo, o Graikijoje jai labai patiko, todėl čia pasiliko ilgiau. Kol kas merginai net  minčių nekyla kraustytis į kitą šalį. Labiausiai Aureliją Graikijoje žavi gyvenimo kokybė, geras klimatas ir labai daug saulės. Mergina džiaugiasi, kad čia nebūna apniukusių, lietingų dienų. O sniegą Aurelija paskutinį kartą matė prieš penkerius metus Lietuvoje. Atėnuose klimatas unikalus – čia lyja mažai, per  metus būna 300 saulėtų dienų. Žiemą temperatūra nukrinta iki 12–16 laipsnių šilumos. O jeigu nukrinta iki 5 laipsnių, būna labai šalta. Šaltas oras laikosi labai trumpai, todėl striukės Aurelijai neprireikia visus metus.

    Mergina teigia, kad, gyvendama Graikijoje, jaučia gyvenimo žavesį. „Įvardinčiau tai kaip stiprių pojūčių visumą, – sakė pašnekovė. – Graikijoje paprasti dalykai juntami ryškiai. Išeini į gatvę – saulė šviečia skaisčiai ir tokia graži, dangus mėlynas, žmonės vieni su kitais maloniai bendrauja, vieni kitiems padeda. Nusiperki pomidorą, o pomidoras kvepia net žiemą, jis natūralios spalvos ir skonio“. Aurelija pastebėjo, kad net jūra turi daug įvairių atspalvių. „Jūra ypač graži vasarą, kai girdi bangų mūšą, o pakrantėje užuodi sausų žolynų kvapą“, – prisimena Aurelija. Jai labai patinka vakarai Graikijoje, kai viskas rimsta, oras truputį vėsta, pakvimpa šviežiai kepta duona, nakties melodijas ima čirkšti cikados. „Graikai švenčia paskutinę vasaros pilnatį: eina į senamiestį, iki vėlumos užsibūna archeologinių ekspozicijų vietose. Vakarieniauja tavernose, grojant muzikai. O mėnulis kabo virš galvų lyg didžiulis šviesus blynas“, – pasakoja pašnekovė.

    Aurelija pasiilgsta Lietuvoje likusių artimų žmonių. „Dažnai užplūsta prisiminimai apie Lietuvą – čia prabėgo graži vaikystė. Manau, kad  gražiausius savo metus praleidau Lietuvoje“, – dalijosi jausmais pašnekovė. Į Lietuvą kartą per dvejus metus grįžtanti lietuvė teigia, kad jai svarbiausia yra susitikti su artimais žmonėmis. Artimieji į Graikiją atvažiuoja atostogauti , susitikti su Aurelija dažniau, nei merginai tenka aplankyti gimtinę.

    Pasak Aurelijos, Atėnuose aktyvi lietuvių bendruomenė, kurios daugumą sudaro moterys, dėl meilės atkeliavusios į šią šalį. Bendruomenės nariai bendrai švenčia Velykas, Kalėdas, valstybines Lietuvos šventes ar tiesiog susirenka kartu išgerti kavos. Lietuviai vieni kitus paremia ir padeda, dalijasi informacija. Aurelija dalyvavo keliuose lietuvių bendruomenės  susitikimuose. Aktyvių bendruomenės narių Atėnuose yra apie 60, tačiau į mėnesinius susitikimus ateina trečdalis.

    Graikijos versle daug biurokratijos

    Šiuo metu Graikijoje Aurelija dirba kartu su savo vaikinu Pauliumi. Jis – lietuvis. „Turime programinės įrangos kompaniją, kuriame daugiaplatformes programas, žaidimus išmaniesiems telefonams, tuo pačiu padedame kitiems mažiems „startup’ams“ (pradedančiosioms įmonėms, – aut. past.), su kitais žmonėmis vykdome įvairius projektus, susijusius su informacinėmis technologijomis“, – pasakoja lietuvė. Aurelija net išmoko programavimo pagrindų, todėl dabar šioje srityje gali padėti įmonėje dirbantiems vaikinams.

    Paklausta apie verslo sąlygas Graikijoje, mergina sako, kad Lietuvoje verslo sąlygos geresnės, nes gimtoje šalyje daug veiklos sričių kompiuterizuota, nemaža darbų galima atlikti internetu, o ir įmonę atidaryti gana paprasta ir greita. Graikijoje klesti biurokratija. Stebina nepaprastai dideli mokesčiai. Norint pradėti Graikijoje verslą, tenka susidurti su daug trukdžių: reikia turėti nemažą kapitalo dalį, be to, įstatymai yra sudėtingi. Anot merginos, po krizės atsirado nemažai kompanijų, kurios organizuoja įvairias konferencijas ir stengiasi palengvinti naujų verslų kūrimo procesą. Konferencijose pradeda lankytis ir vyriausybės atstovai, kurie pamažu verslo klausimus įtraukia į savo politinę darbotvarkę ir bando padėti naujiems, mažiems verslams. „Kol kas daugelis naujų verslų pradedami užsienyje: Kipre, Anglijoje ar JAV, nes ten verslo sąlygos daug palankesnės“, – teigia lietuvė.

    Aurelija pasakoja, kad  Graikijoje yra daug verslo inkubatorių, kur verslininkai gali gauti paramą ir patarimų, tačiau naujas idėjas labiau remia stambios verslo įmonės nei vyriausybė.

    Graikai – šilti ir malonūs žmonės

    Aurelijos patirtis, bendraujant su graikais – labai pozityvi. Pasak merginos, jie labai šilti ir maloniai bendraujantys žmonės. Jei turi rimtų bėdų arba jiems nesiseka gyvenime, graikai sugeba to neparodyti, bendraudami su aplinkiniais. „Jeigu tau atsitiko bėda, jie visada pasistengs padėti. Jaučiu, kad, bėdai ištikus, visada galiu kreiptis į savo draugus ir pažįstamus“, – sakė Aurelija. Graikai – linksmi žmonės, mėgstantys skaniai pavalgyti. Maistas – svarbi kultūros dalis. Mergina pasakojo, kad Graikijoje labai artimi ryšiai tarp šeimos narių, o motinos ir sūnaus ryšys ypatingai svarbus ir artimas.

    Aurelija tikina, jog graikai yra geraširdžiai ir dosnūs žmonės. „Kartą nuėjau į parduotuvę nusipirkti agurko, pardavėjai manęs labai gailėjo ir  padovanojo du kilogramus braškių, – dalijosi prisiminimais mergina. – Yra žmonių, kurie sako, kad graikas piršto nepajudins, o aš patyriau, kad viskas yra priešingai“. Aurelija prisiminė istoriją, kai, nuėjusi į parduotuvę, paprašė bazilikų salotoms. Pardavėja baziliko neturėjo, bet nubėgo į šalia esančią kavinę ir grįžus padovanojo man baziliko šakelę. Pasirodo, kavinėje ant lango vazonėlyje augo bazilikas,  pardavėja susimojavo su kavinės darbuotojais ir man atnešė. „Graikai galvoja, kaip žmogui padėti, stengiasi iš visos širdies“, – teigė Aurelija.

    Paklausta, kaip pavyksta susikalbėti su vietiniais, mergina pasakojo, jog nebuvo nei vienoje graikų kalbos pamokoje, o skaityti graikų kalba išmoko pati. Aurelija darbe bendrauja anglų kalba, nes daugelis darbe naudojamų terminų yra angliški. Užsisakyti maisto graikų kalba Aurelijai sekasi lengviausiai. Merginos manymu, Graikijoje visi, nuo jauniausio iki vyriausio, žino anglų kalbos pradmenis. „Jeigu nesusikalbi angliškai, gali kalbėti lietuviškai, vis tiek susikalbėsi, nes ten kalbama visu kūnu, intonacijomis, veido išraiškomis. Jeigu stovėsi kaip stuobrys, susikalbėti bus sunku“, – sakė lietuvė.

    Stereotipai nepasitvirtino

    Važiuodama į Graikiją, Aurelija beveik nieko apie šią šalį nežinojo, išskyrus tai, kad ten šilta. Ji buvo girdėjusi, kad graikai mėgsta linksmintis ir yra tinginiai. Pasak merginos, šie stereotipai nepasitvirtino, nes graikai tikrai sunkiai dirba, o pats darbymetis būna per didžiuosius karščius. Paklausta, iš kur tokie stereotipai atsirado, lietuvė sakė, kad turistai, atvažiavę trumpam laikui, mato graikus stoviniuojančius, besišnekučiuojančius ir geriančius šaltą kavą. Gyventojai labai mėgsta šaltą kavą, gaivinančią per karščius. Merginos manymu, mažiau dirba tik viešojo sektoriaus atstovai, jų darbo valandos trumpesnės. „Kai matai atsipalaidavusius ir besigaivinančius kava graikus, atrodo, tarsi jie yra tinginiai“, – sakė Aurelija.

    Graikai niekur neskuba, nelekia, jie nepanikuoja ir atlaidžiau žiūri į vėlavimą, kurio dažna priežastis did­miesčiuose – automobilių kamščiai. Anot merginos, salose gyvenimas tiesiog vyksta lėčiau, todėl ir susidaro įspūdis, kad graikai tinginiauja, tačiau taip nėra. Nors graikai ir karšto būdo, bet dirba neskubėdami, jei nespėja, dėl to nesuka sau galvos. Aurelija sako, kad ji pati čia daug mažiau jaudinasi nei Lietuvoje, todėl ir sveikata geresnė. Kasdienius darbus čia daryti ramiau. „Keista, atrodo, lietuviai turėtų būti ramesni, nes yra šiauriečiai, bet iš tikro yra atvirkščiai, graikai stresuoja  mažiau“, – tvirtino pašnekovė.

    Per visus gyvenimo Graikijoje metus Aurelijai, kaip ir graikams, sunkiausias laikotarpis buvo krizė. „Kai prasidėjo krizė, žmonės labai supanikavo, ėmė streikuoti, kelti riaušes, siaubti miestą. Buvo liūdna ir skaudu“, – sakė mergina. Lietuvei buvo sunku be draugų ir šeimos, krizė paveikė ir jos verslą. Vienu metu teko uždaryti biurą, nes buvo per brangu jį išlaikyti. „Buvo sunku, kai daugelis pasidavė, atsirado grupuočių, kurios kaip vandalai viską degino ir niokojo miestą“, – dalinosi prisiminimais pašnekovė.

    Graikiškos virtuvės ypatumai

    Aurelijai ypač patinka graikiškas maistas. Graikai naudoja daug mėsos, ją ruošia įvairiais būdais, pavidalais, patiekia su įvairiais padažais. Jie valgo daug žuvies ir jūros gėrybių, šviežių daržovių bei sūrių. Graikai skaniai ir įvairiai ruošia ankštinius augalus, alyvuoges. Ant daugelio patiekalų prieš valgant užpilama alyvuogių aliejaus. Graikai vartoja daug įvairios duonos, kepa sluoksniuotos tešlos pyragus su sūriais ar špinatais, vadina juos „pita“ ir valgo kaip užkandį. Dauguma saldumynų ruošiami iš sluoksniuotos tešlos su medumi. Graikai mėgsta chalvas, graikinių riešutų keksus, o saldumynas „mosaiko“, pasak Aurelijos, yra beveik toks pat kaip lietuviškas tinginys.

    Vienas iš daugelio tradicinių graikų patiekalų – pita gyros – mėsa, kepta ant vertikalaus besisukančio iešmo, iškepusi supjaustoma mažais gabalėliais ir valgoma su tzatziki, svogūnais ir pomidorais, įvyniotais į pitą. Tzatziki – tai užkandis iš jogurto, česnako ir tarkuotų agurkų. Aurelijos mėgstamiausias graikiškas patiekalas – aviena vynuogių lapuose su padažu. Graikiškos salotos – didelis fetos sūrio gabalas tarp pomidorų, agurkų, svogūno ir alyvuogių. Šios salotos skoniu visai nepanašios į tas, kurių galima paragauti Lietuvoje.

    Laisvalaikis salose

    Atėnuose gausu įvairų renginių. Čia vyksta džiazo ir kino festivaliai po atviru dangumi, gausu teatrų ir muziejų. „Mėgstu pasivaikščiojimus. Vasarą einu į kiną po atviru dangumi: šviečia didingas Akropolis ir didelis mėnulis, čirškia cikados“, – sako  Aurelija. Anot merginos, Atėnai labai natūralus, neišdailintas miestas. „Siūlyčiau užlipti į vieną iš kalvų ir apžvelgti visą miestą. Nuo kalvos matosi, koks miestas išplitęs ir didingas“, – pasakoja pašnekovė. Ji pataria nevažiuoti į Atėnus vasarą, nes bus per karšta. Pilio pusiasalis, pasak merginos, yra puiki vieta, kurioje galima rasti ir kalnus, ir upelius, ir paplūdimius bei atostogauti bet kuriuo metų laiku.

    Graikijoje verta daug ką aplankyti, todėl mergina siūlo patiems susidaryti maršrutą ir leistis į nuotykį. Jos pačios tikslas – aplankyti visas Graikijoje esančias apgyvendintas salas. Jų daugiau nei 200. Kol kas Aurelija savaitgaliais ar atostogų metu aplankė tik 18 salų. Pirmas apsilankymas saloje Aurelijai ypač įstrigo į atmintį. Supratusi, ką atrado ir koks lengvai pasiekiamas grožis ją supa, mergina nutarė kada nors visas tas salas aplankyti. „Vasarą siūlyčiau važiuoti į bet kurią salą, nes kiekvienoje jų gražu ir saugu. Visai nebūtina vykti per agentūras ar tik ten, kur skraidina lėktuvai iš Lietuvos. Gana paprasta pačiam susiorganizuoti kelionę ir nuplaukti keltu ar nuskristi lėktuvu iš Atėnų“, – pasakojo Aurelija. „Linkiu visiems aplankyti Graikiją ir patirti pojūčius, atgaivinančius sielą. Graikija tikrai veikia magiškai, jeigu tik atsiveri jai“, – patikino mergina.

  • ATGAL
    R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: Knygos yra labai svarbi mano namų, mano šeimos dalis, man būtų sunku jų atsisakyti
    PIRMYN
    Stefanija Nosevičiūtė – lietuvių kalbos saugotoja, puoselėtoja, mokytoja
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.