Grėsmės miškams – nuo vabzdžių iki politikų | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Grėsmės miškams – nuo vabzdžių iki politikų

  • Temos: Aplinka, Ūkis
    Data: 2016-10-04

    Kalbiname Kazlų rūdos miškų urėdijos vyr. miškininką, buvusį Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Justiną Urbanavičių. Kalbamės apie aktualiausias grėsmes Lietuvos miškams ir kaip su jomis pavyksta susitvarkyti tiesiogiai miškuose dirbantiems specialistams.

    Gerbiamas Justinai, pačios gamtos išdaigos dažnai pridaro nemažai žalos miškams. Papasakokite apie stipraus vėjo padarinius – vėjovartas. Kaip su jomis susitvarkote?

    Stiprus vėjas padaro daug žalos miškui – jis ne tik nuniokoja miškus, sugadina brangią padarinę  medieną, bet ir po vėjo padarinių gali iššaukti didžiulius kenkėjų židinius, kurie alina pažeistus ir nusilpusius medžius. Šias išvartas miškininkams labai sudėtinga tvarkyti, nes dažnai medžiai būna susukti vienas su kitu arba pavojingai pavirtę. Sunku prie tokios medienos privažiuoti ir technikai, kadangi, ypač eglynuose, dažnai būna  atplėštos šaknys nuo žemės su visa žemės paklote. Dažniausiai žala miškui nustatoma vizualiai, nes sunku apskaičiuoti, kiek ir kokios medienos yra sugadinta, tikslus kiekis ir žala dažniausiai nustatoma po galutinio miško sutvarkymo.

    Svarbu tinkamai ūkininkauti miškuose: būtina laikytis kirtimo taisyklių, parenkant biržes  kirtimo plotus šlieti pagal nustatytą tvarką, tuomet miškai bus atsparesni vėjams bei įvairioms kitoms stichinėms nelaimėms.

    Kokie vabzdžiai – kenkėjai labiausiai kenkia Lietuvos medžiams? Ar pavyksta su jais susitvarkyti? Kokie nauji metodai taikomi kovojant su jais?

    Norint auginti našius ir sveikus miškus,  miškų savininkams ir naudotojams reikia turėti miškininkystės srities žinių, nes kyla nemažai klausimų. Sanitarinė miškų priežiūra – viena iš sričių, kur reikia ne tik specifinių žinių, bet ir patirties. Kokie bus ateities miškai, žinoma, didžiausia atsakomybė krenta ant miškininkų pečių.

    Vabzdžių daromą žalą miškui įvertinti vienareikšmiškai nėra paprasta. Leng­viausia miškuose pastebėti nuo medžių liemenų kenkėjų (kitaip jie vadinami kinivarpomis) nudžiūvusius ar džiūstančius medžius, apskaičiuoti medienos tūrį ir žalą. Liemenų kenkėjų vabalai ir lervos graužia takus po žalių medžių žieve. Kenkėjų apnikti medžiai nudžiūva per kelis mėnesius. Medžiams nudžiūvus sumažėja prekinė medienos vertė lyginant su žalia mediena. Paruošiama smulkesnė mediena, nes tenka kirsti jaunesnius, nevisai subrendusius medžius. Kinivarpos pavojingiausios spygliuočiams, ypač eglėms. Eglėms daugiausia žalos padaro žievėgraužis tipografas, pušims – didysis ir mažasis kirpikai. Miškams labai žalingi spyglius ir lapus graužiantys vabzdžiai. Tai didžiausiuose plotuose išplintantys miško kenkėjai. Į nugraužtą lają skirtingos medžių rūšys reaguoja nevienodai: eglės gali nudžiūti, pušys yra atsparesnės, lapuočiai – dar atsparesni, tačiau pakenkimo pasekmės gali pasireikšti vėliau. Spyglių ar lapų netekę medžiai apsilpsta, tampa neatsparūs ligoms, ekstremalesniems klimato poveikiams, kitų rūšių vabzdžių pakenkimams, sumažėja medynų stabilumas, tokiuose medynuose kelerius metus priauga mažiau medienos ir nudžiūva daug daugiau medžių lyginant su natūraliu atkritimu. Jei nugraužiama ir antrus metus, medžių džiūvimas būna gausesnis ir intensyvesnis.

    Miško želdinius lengvose sausose dirvose labiausiai žaloja pušinių straubliukų vabalai, šaknis graužia grambuolių lervos. Tai vieni žalingiausių vabzdžių, trukdančių atkurti iškirstus miškus. Taip pat grambuoliai kelia problemų veisiant miškus plotuose, kurie anksčiau naudoti žemės ūkio kultūroms auginti. Dėl vabzdžių pakenkimo gali tekti medelius sodinti kelis kartus, naudoti brangias augalų apsaugos priemones, miškas pradės žaliuoti vėliau arba augs ne tos medžių rūšys, kurių tikėjomės.

    Svarbu išsiaiškinti, kas mišką pažeidė, gal ne kenkėjai, bet ligos, klimato veiksniai, žvėrys, tarša, netinkamas ūkininkavimas. Jei pastebime vabzdžių nugraužtų spyglių ar lapų, dažniausiai jau gali būti vėlu organizuoti purškimus insekticidais, jei tam nesiruošta iš anksto. Pakenktuose medynuose po nugraužimo 2–4 metus būna daugiau džiūstančių medžių, ypač jei juos dar apninka ligos ar kiti kenkėjai. Todėl reikia kelerius metus tokį nugraužtą mišką stebėti, laiku rasti ir pašalinti džiūstančius medžius. Jei medžius apniko liemenų kenkėjai,  reikia taip pat  kuo skubiau tuos medžius iškirsti ir medieną su kenkėjais išgabenti, nepaleisti naujos kenkėjų kartos atgal į mišką.

    Netolimoje ateityje bepiločiai skraidymo aparatai miškininkams bus didžiulė pagalba ūkininkaujant miškuose. Bepilototės technikos galimybės jau dabar leidžia  ją naudoti miško patologiniuose žvalgymuose, vertinant medynų sanitarinę būklę: atsiradusias vėjavartas-vėjalaužas, sniegalaužas, lapų pažeidimą nuo spyglius ir lapus griaužiančių vabzdžių.

    Seimo kadencija eina į pabaigą. Buvo daug iniciatyvų reformuoti aplinkos apsaugos bei miškų sistemas, tačiau nepanašu, kad politikams pavyko susitarti. Kaip Jūs manote, ar miškų sistemą reikėtų pertvarkyti ir kaip?

    Pradėsiu nuo to, kad miškas – tai vienas didžiausių mūsų turtų, kuris turi būti ne tik racionaliai ir atsakingai prižiūrimas, bet ir  išsaugomas ateities kartoms kaip vienas iš svarbiausių gamtos turtų.

    Miškai – svarbiausias šalies atsinaujinantis gamtos turtas. Jų reikšmė yra neįkainuojama formuojant Lietuvos gamtinį karkasą ir kraštovaizdį, kuriant žmonių gyvenimo kokybę ir poilsio sąlygas. Miško produkcija sudaro svarią šalies ekonomikos dalį. Nepaisant miško nuosavybės formos, miškai pirmiausia yra nacionalinis turtas, kuris turi būti tinkamai saugomas ir tvarkomas, o jo teikiamos gėrybės  racionaliai naudojamos ir išsaugomos ateities kartoms.

    Lietuvoje veikianti valstybinių miškų val­dymo sistema yra viena iš esminių stabilios medienos sektoriaus veiklos sąlygų, skati­nančių ekonominį šalies vystymąsi, ir tai rodo sistemos tvarumą, todėl bet kokios miškų reformos ir pertvarkymai turi b­ū­ti
    grįsti Lietuvos miškų tradicijomis, specia­listų praktine patirtimi, atsižvelgiant į visuomenės nuomonę ir valstybės interesus.

    Mano manymu, būtina didinti Lietuvos miškingumą apželdinant mišku nederlingiausius ir kitus nenaudojamus žemės plotus, kuriuose miško įveisimas prisidėtų prie Lietuvos gamtinio kraštovaizdžio tvarkymo ir ekologinio stabilumo didinimo.

    Būtina užtikrinti miško ekosistemų tvarumą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir visuomenės bendrųjų reikmių, susijusių su miškais, tenkinimą: užtikrinant racionalų nepertraukiamą ir tvarų miško išteklių naudojimą, neviršijant moksliškai pagrįstos subalansuotos miškų kirtimo normos, derinant miškų galimybes su šalies ūkio poreikiais.

    Svarstant miško kirtimų padidinimo galimybes valstybinės reikšmės miškuose būtina pažymėti, kad šiuo klausimu reikalinga platesnė diskusija su įvairiomis suinteresuotomis nevyriausybinėmis aplinkosauginėmis organizacijomis.

    Būtina išsaugoti miškų ūkinės veiklos kompleksiškumą, apimantį miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miško išteklių naudojimą, prekybą mediena ir kitais miško ištekliais. Valstybinių miškų pardavimas ar privatizavimas būtų ypač žalingas valstybinių miškų vystymuisi.

    Valstybinių miškų, skirtų nuosavybės teisės atkūrimui, statuso ir pilnaverčio miškininkavimo juose klausimas yra įsisenėjusi žemės reformos problema, kuri iki šios dienos nebaigta spręsti. Būtina užtikrinti, kad nuosavybės grąžinimui skirti (rezerviniai) miškai turėtų šeimininkus, o tie, kurie patenka į valstybinės reikšmės miškų masyvą arba ribojasi su šiais valstybinės reikšmės miškų masyvais, būtų perduoti patikėjimo teise valstybinėms įmonėms, miškų urėdijoms, kurios kuo greičiau įtrauktų šiuos miškus į miško išteklių  naudojimą ir užtikrintų miškų ūkio pajamas iš šių miškų.

    Prioritetas atlikti tikslius matavimus ir žinoti tikrą savo turtą.

    Girininkai susiduria su vieningos informacinės sistemos veikimu, būtina supaprastinti „skaitą“ ir tt., mažinti biurokratinį darbą girininkijose. Girininkas daugiau laiko turi praleisti miške. ■

    Ačiū už pokalbį.

  • ATGAL
    Kaip dar pagerinti investicinę aplinką?
    PIRMYN
    Seimo naujokai pasiryžę rimtiems darbams
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.