Gynybos politika: trajektorija nesikeičia | Apžvalga

Apžvalgos tema

  • Gynybos politika: trajektorija nesikeičia

  • Data: 2017-02-03
    Autorius: Martynas Pilkis

    Visuomenėje vėl karščiau aptarinėjami krašto apsaugos klausimai. Didelį atgarsį sukėlė premjero Sauliaus Skvernelio komentarai apie planus dar šioje kadencijoje Lietuvoje įvesti visuotinį šaukimą. Be to, sausio mėnesį Seimui ypatingos skubos tvarka pateiktas Nacionalinio saugumo strategijos projektas. Ką ši valdžia planuoja Lietuvos gynybos politikai?

    Trumpas atsakymas – nieko naujo. Po Krymo aneksijos pasikeitusi tarptautinė padėtis paskatino Lietuvą krašto apsaugai skirti gerokai didesnį finansavimą. Greta kertinio Lietuvos gynybos principo – NATO garantuojamos kolektyvinės gynybos, nuspręsta ženkliau stiprinti ir savarankiškus teritorinės gynybos pajėgumus, plėsti rezervą. Visų šių krypčių išlaikymas numatytas Vyriausybės programoje.

    Tęstinumas – be abejonių?

    „Apžvalgos“ kalbintas Seimo narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tokia gynybos politika yra daug adekvatesnė nei vykdyta iki 2014 metų: „Kolektyvinė gynyba, NATO įsipareigojimai, atgrasymo principas – tai yra itin svarbu Lietuvai, bet šalia būtinas suvokimas, kad valstybė privalo turėti pajėgumų pati, būti pasiruošusi. Dabartinė kryptis tai numato.“

    Anot L. Kasčiūno, sveikintinas naujo krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio pareiškimas, jog Lietuva gynybai turėtų skirti netgi daugiau nei 2 proc. nuo BVP, tačiau neaišku, ar valdančiosios partijos nuoširdžiai tam pritaria: „Iš Ramūno Karbauskio pusės buvo pareiškimų, mano požiūriu, perdėtai laisvų, kad vidaus reikalų sistemoje, policijos finansavime galimai yra biudžeto eilučių, kurias NATO partneriams galima deklaruoti kaip išleistas gynybai. Šitaip NATO mes neapgausime, ir nereikia net bandyti to padaryti, ypač tuo metu, kai mums reikia rodyti nuoširdų solidarumą.“

    Vis tik vyraujantis politinis konsensusas lemia, kad bent 2 proc. nuo BVP tikrai bus skiriama Lietuvos gynybai; tai papildomai įtvirtinta ir Seimui pateiktame Nacionalinio saugumo strategijos projekte. Net jei Vyriausybė būtų nusiteikusi kitaip, geopolitinė įtampa, Prezidentės ir visuomenės aktyvus dėmesys šiai temai neleistų tokio nukrypimo nuo pasirinkto krašto apsaugos stiprinimo krypties.

    Žinoma, gynybos politikos stabilumą Lietuvoje palaiko ir NATO susitarimai. Šiemet mūsų šalyje bus dislokuotas tarptautinis NATO batalionas, kaip ir kitose Baltijos šalyse bei Lenkijoje. Rotuojamos Aljanso pajėgos, dėl kurių dislokavimo apsispręsta istoriniame NATO viršūnių susitikime Varšuvoje praeitą vasarą, bus apčiuopiamas kolektyvinės gynybos įsipareigojimų ženklas, priešiškų jėgų atgrasymo priemonė ir reali karinė parama gynybos atveju.

    Šią vasarą baigiasi susitarimas, pagal kurį JAV Lietuvoje yra dislokavusi sausumos pajėgų kuopos dydžio vienetą – taip JAV rodė savo įsipareigojimą ir bendrą sąveiką NATO sąjungininkams užtikrinant saugumą regione. Anot L. Kasčiūno, vilčių atnaujinti dvišalį susitarimą su JAV yra: „Po J. McCaino vizito, po pasirodžiusių žinių apie amerikiečių spec.pajėgas vienoks ar kitoks amerikiečių buvimas pas mus yra įmanomas. Tuo keliu reikia ir judėti.“ Itin svarbu, kad JAV Gynybos sekretoriaus pareigas Donaldo Trumpo administracijoje ketinantis eiti gen. Jamesas Mattisas taip pat palaiko nuolatinių JAV karių buvimo Baltijos valstybėse idėją.


    Nuo 2015 m. sugrąžintas privalomas šaukimas nebuvo visuotinis. Kasmet tarnybai pakviečiama po 3–4 tūkst. karo prievolininkų. Šių metų pradžioje S. Skvernelis prakalbo apie visuotinės privalomosios tarnybos įvedimą: svarstoma, ar nevertėtų į kariuomenę šaukti visų 18–19 m. vaikinų, baigusių mokyklas.

    L. Kasčiūno teigimu, „mūsų geopolitinė situacija diktuoja, kad turime gyventi būtent visuotinės, totalios gynybos koncepcijoje: kiekvienas iš mūsų turėtų žinoti, ką daryti karo atveju, kaip pasirūpinti bendrais reikalais.“ Anot jo, jaunų žmonių ruošimas apima ne tik privalomąją pradinę karo tarnybą, bet ir švietimo sistemą, nes patiriant hibridines grėsmes ypatingai padidėja pilietinio ugdymo, informacinio raštingumo įgūdžių reikšmė.

    Nors premjeras visuotinį šaukimą ketina įvesti jau šios kadencijos gale, tačiau krašto apsaugos ministras abejoja tokia galimybe ir teigia, kad geriausiu atveju tai įgyvendinti galima nuo 2020 metų. Toks viešas Vyriausybės narių nuomonių išsiskyrimas gali būti ženklas, kad krašto apsaugos politikos plėtros gairės nėra iki galo išdiskutuotos ir dar galima tikėtis netikėtų sprendimų. ■

    Albert Komar nuotraukos

  • ATGAL
    Seminaras "Vieningai skaitmeninei Europos rinkai saugi skaitmeninė tapatybė"
    PIRMYN
    Įtakingų JAV politikų vizito Lietuvoje žvaigždė - Johnas McCainas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.