Gyvatės šuoliu į Naujuosius: prognozės ir tendencijos | Apžvalga

Įžvalgos

  • Gyvatės šuoliu į Naujuosius: prognozės ir tendencijos

  • Data: 2012-12-18
    Autorius: Česlovas IŠKAUSKAS

    (EP/Pietro Naj-Oleari nuotr.)

    Perėjimas iš Drakono į Gyvatės metus tarytum niekuo neypatingas. Na, pakurstėme savo emocijas mistine Pasaulio pabaiga, turėjusia mus ištikti gruodžio 21-ąją, pergyvenome šekspyrišką „būti ar nebūti“ po Seimo rinkimų, skandalingą valdžios dėlionę, pasiriejome dėl Mergaitės iš Garliavos likimo, kol galų gale susėdame prie Šv. Kūčių stalo ir pasidalijame kalėdaičiu, tai yra gerumu, atlaidumu, meile artimam ir Viešpačiui.

    Pripažinkime: metai nebuvo blogi. Drakonas nespjaudė visa deginančia ugnimi, juk vaikai sako, kad drakonai būna ir geri… Mąstant valstybiškai, taip pakilome į kalną: mūsų ūkio augimas buvo vienas sparčiausių ES, atgaivinome eksportą, padėjome stabilesnį pagrindą geresniam gyvenimui. Kad ir kaip būtų, sutikime, kad buvusioji valdžia, liepusi mums veržtis diržus, sumaniai lipo iš krizės.

    Racionalių sprendimų metas

    Prieš penkerius metus rašydamas apie laiko neapibrėžtas ateities prognozes, prisiminiau britų dienraščio „The Financial Times“ su humoru pateiktą pavyzdį – buvusio Kinijos lyderio Čžou En Lajaus atsakymą, kai jo paklausė apie ilgalaikę prancūzų revoliucijos reikšmę. Tuomet lyderis išdidžiai atsakė: „Apie tai dar anksti spręsti.“ Gal toks atsakymas ir puoštų viduramžių išminčiaus reputaciją, tačiau šiais laikais jis kelia šypseną. Bet neskubėkime ir mes.

    Mažai pasikliaudamas astrologų tvirtinimais, vis dėlto linkęs įžvelgti pozityvius Juodosios vandens gyvatės metų apibūdinimus. Kinijoje šis padaras – grožio bei išminties simbolis. Nesibijoma laikyti Gyvatės namuose, manoma, jog ji atbaido ligas. Žmonės, gimusieji Gyvatės metais, laikomi tikrais išminčiais. Jie dažniausiai pasikliauja vien savo sprendimais, Gyvatė retai paiso kitų patarimų. Be to, ji yra ir gražus, beveik tobulas gyvūnas, tokie yra ir žmonės, gimusieji tais metais.

    Kadangi Gyvatė turi gerą atmintį ir įžvalgą, tai 2013 m. būtent ir seksis įžvalgiems žmonėms. Juodosios vandens gyvatės metais patartina sumaniai tvarkyti savo finansus, tačiau norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, reikės parodyti nepalaužiamą valią. Gyvatės yra labai ištikimos, kada kalbama apie šeimą ir draugus. Bet nepamirškite – Gyvatė visada lieka gyvate. Niekada neverta stoti jai skersai kelio, nes ji ilgai viską prisimena ir bet kada gali atkeršyti. Tad atsargumas kitąmet nepakenks.

    Kitąmet daug ką reikės pradėti iš naujo, nuolat koreguoti planus. Tačiau tai dar nereiškia, kad būsimi Gyvatės metai neatneš laimės. Tiesiog reikės iš naujo mokytis suprasti, ką reiškia tokios sąvokos, kaip džiaugsmas, pasitenkinimas, meilė, laimė.

    Reikės daug ko atsisakyti, nes susilaikymas, savotiškas asketiškumas taps būtina tobulėjimo, judėjimo į priekį sąlyga. Kai kurios pramogos taps neprieinamos arba tokios brangios, kad žmonėms reikės jų atsisakyti ir ieškoti alternatyvų.

    Sugriežtės įstatymai ir taisyklės. Tai bus susiję su grupių, neadekvačiai besielgiančių ir siekiančių atkreipti į save visuomenės dėmesį, atsiradimu. Tokios grupės taps socialiai pavojingos, bus imtasi griežtų priemonių jų veiklai sustabdyti.

    (William West/AFP/Scanpix nuotrauka)

    Tačiau, kad ir kaip būtų paradoksalu, tarp anarchistiškai nusiteikusių piliečių atsiras ir labai stiprių, dvasingų asmenybių: filosofų, istorikų, mokslininkų. Jie turės ką pasakyti žmonėms, pavargusiems nuo primetamos ideologijos.

    Iš tikrųjų ateina keistas laikas. Permainos palies visas žmonių gyvenimo sferas. Iš pradžių bus sunku suvokti, į gera tai ar į bloga. Daug kas pasirodys melaginga, beprasmiška, svetima mūsų kultūrai, tačiau laikui bėgant mes priprasime ir priimsime naująsias žaidimo taisykles kaip vieninteles teisingas.

    Iššūkis finansinei politikai

    Kalbant ne horoskopų sudarytojų kalba, 2013 m. Lietuvai bus geresni. Taip mano ir ekonomikos analitikai. Štai „Danske“ banko ekonomistas Larsas Christensenas prognozuoja, kad 2013 metai bus geresni Lietuvos, Europos ir viso pasaulio ekonomikai.

    Lietuvoje vykusiame Baltijos regiono šalių investuotojų forume ekonomistas pabrėžė, kad Lietuvos ūkis labai priklausys nuo situacijos euro zonoje ir Europos centrinio banko pozicijos. Pasak jo, tolesnė ūkio raida labai priklauso nuo Europos centrinio banko (ECB) pinigų politikos, kuri, ekonomisto nuomone, iki šiol dažnai buvo klaidinga, tad Lietuva turėtų labiau sekti JAV Federalinio banko iždo pavyzdžiu. „Nenorėčiau būti Lietuvos finansų ministru. Turbūt tai sunkiausias darbas pasaulyje… Jame negali nieko padaryti dėl augimo. Tai priklauso nuo to, kas vyksta Europoje. Lietuvos ekonomika daugeliu atžvilgiu priklauso nuo to, kas vyksta Europoje, ir yra Europos centrinio banko rankose“, – sakė L. Christensenas. Ekonomisto teigimu, taupymo politika, siekiant išbristi iš krizės, Europos šalyse yra neišvengiama, tačiau didžiausią dėmesį būtina sutelkti į pinigų politiką, kurią ECB atsisako sušvelninti ir kol kas nesiima monetarinių skatinimo priemonių.

    „Apgailestauju, kad ECB sugriežtino pinigų politiką 2011 metais. Manau, kad tai buvo labai blogas žingsnis”, – kritiškai kalbėjo „Danske“ ekonomistas.

    Kokie iššūkiai mūsų laukia 2013-aisiais? Svarbiausias jų – antroje metų pusėje pirmininkavimas Europos Sąjungai. Kaip sakė europarlamentarė Laima Liucija Andrikienė, per savo dvi kadencijas mačiusi jau 17 pirmininkavimų, mūsų šalis vadovavimą ES Tarybai perims iš krizės paliestos Airijos ir perduos dar labiau nuo jos nukentėjusiai Graikijai. Dabar rengiama pirmininkavimo trejeto – Airijos, Lietuvos ir Graikijos – programa. Tad labai svarbu, kad visos šalys šioje estafetėje tinkamai susitartų. O derėtis tikrai yra dėl ko. Nors oficialiai pirmininkavimas yra nešališkas, atstovaujama visai ES, tačiau kiekviena šalis siekia iškelti sau skaudžius klausimus. Todėl nekeista, kad vienas Lietuvos prioritetų – energetinis saugumas.

    Kiekvieno ministro atsakomybė…

    Kita vertus, žmonės, stojantys prieš Europos Parlamentą, anot L. L. Andrikienės, turi būti puikiai pasiruošę, įsigilinę į klausimus, būti iškalbūs, geri oratoriai. Tai reikalinga tiek sėdint prie derybų stalo su EK ir EP atstovais, tiek plenarinėje sesijoje ginant savo, tiksliau visos ES, poziciją. Pirmininkavimo ES Tarybai departamento direktorius ambasadorius Remigijus Motuzas išskyrė regionų bendradarbiavimą. „Baltijos ir Šiaurės šalių regioninis bendradarbiavimas gali būti pavyzdžiu pietinėms Europos valstybėms, kurios galėtų vieningai spręsti savo problemas“, – sakė jis. Išorės sienų apsauga, Rytų partnerystė irgi labai svarbu Lietuvai. „Mes galime būti ES ekspertais, bendraujant su tomis šalimis, kurias gerai suprantame, nes kažkada buvome viename bloke. Juk kai kurių tų šalių, pavyzdžiui, Gruzijos kelias į europines struktūras ir integraciją yra žymiai sudėtingesnis nei buvo mūsų“, – pridūrė departamento direktorius. Kaip ir europarlamentarė, pareigūnas taip pat atkreipė dėmesį į mūsų valstybės atstovų pasirengimą. Ministrų personalijos čia gali lemti nemažai, mano R. Matuzas. Aplinkosaugos sritį jis įvardijo kaip vieną iš svarbiausiųjų pirmininkaujant, nes čia reikės derybų meno tariantis dėl klimato kaitos problemų. „Mūsų ministrams gali dažnai tekti keliauti į Briuselį ir pavaduoti Europos Sąjungos vadovus. Ten turėsime kalbėti visos ES vardu. Nuo sėkmės pirmininkaujant priklausys, kaip vėliau mus vertins ES narai.“

    Kita vertus, 2013-ieji bus paskutiniai Europos Parlamento ir Europos Komisijos kadencijų metai, vyks vienos svarbiausių donorių ir veikėjų Vokietijos parlamento rinkimai, į ES ketina įsilieti Kroatija, tikimasi derybų su Islandija pabaigos, be to, bus paskutiniai 2007–2013 finansinės perspektyvos metai, reikės rengti naujus finansinius aktus.

    Jeigu jau prakalbome apie finansus, nepamirškime, kad Lietuvai teks suvaldyti milžiniškus pirmininkavimui skirtus pinigų srautus. Lietuvoje pasirengti pirmininkavimui 2012 metais numatyta išleisti 35 mln. litų, 2013 m., kai Lietuva ir pirmininkaus ES, šios išlaidos sieks 155 mln. litų, o 2014 m. – 25 mln. litų. Vien tik susitikimų Lietuvoje rengimas kainuos 70,3 mln. litų, pirmininkavimas ir atstovavimas ES Tarybai atsieis 111,9 mln. litų. Ar juos tinkamai panaudosime? Štai pirmą šių metų pusmetį ES pirmininkavusi Danija didžiavosi savo taupumu – tam buvo skirtas 35 milijonų eurų biudžetas. Pernai Lenkijai tai kainavo 115 mln. eurų, Vengrijai – 85 mln. eurų. Racionalus lėšų panaudojimas, jų pritraukimas iš verslo, kitų rėmėjų – nemažas galvosopis iš krizės brendančiai Lietuvai.

    ***

    Baigiant šias eilutes, norisi prisiminti ne Gyvatės racionalumą ir sugebėjimą apskaičiuoti savo judesius, o tai, kokia politinė aplinka kuriama valstybėje, kuri tik ką išsirinko naują savo valdžią. Nesvarbu, ar ji žvelgia iš dešinės, ar iš kairiojo centro. Svarbu, kad nesavanaudiškai tarnautų tautai, jos gerovei, kad kurtų laimingesnę ateitį.

  • ATGAL
    Emigracija: nuo mitų – prie tikrovės
    PIRMYN
    Ar sulauksime permainų po (ne)eilinių rinkimų?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.