Gyvybės apdovanojimai – nuoširdi padėka gyvybės kultūros puoselėtojams | Apžvalga

Įžvalgos

  • Gyvybės apdovanojimai – nuoširdi padėka gyvybės kultūros puoselėtojams

  • Data: 2015-08-17
    Autorius: Marija Keršanskienė

    Pasaulinę gyvybės dieną pagerbti gyvybės kultūros puoselėtojų susirinko pilnutėlė Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčia. (Algimanto Ramono nuotrauka)

    Būti gyvybės tarnu nėra kažkokia privilegija, didvyriškumas, kaprizas ar noras pasirodyti, tai – pareiga. Esame siunčiami kiekvienas atskirai ir kartu kaip tauta. Visose srityse turime atskleisti neišardomą paties asmens, jo gyvenimo (gyvybės) ir jo kūniškumo ryšį.

    Kun. Andrius Narbekovas

    Balandžio 26 dieną Vilniaus Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčioje vyko Gyvybės apdovanojimai.

    Šie apdovanojimai  simboliškai vyko Pasaulinę gyvybės dieną, kuri Lietuvoje minima nuo 1998 metų. Apdovanojimais jau antrus metus iš eilės siekiama pagerbti prie gyvybės puoselėjimo tiesiogiai ir netiesiogiai labiausiai prisidėjusius asmenis, organizacijas bei iniciatyvas ir parodyti, kad gyvybės idėja ne skaldo, o vienija.

    Šventinio renginio metu įteiktos aštuonios nominacijos, kurių laimėtojus buvo patikėta išrinkti autoritetingai, iš organizatorių, praėjusių metų laimėtojų ir mokslininkų sudarytai komisijai. Vos per dvi savaites iš įvairiausių Lietuvos kampelių suplaukė daugiau nei šimtas anketų su širdį paliečiančiomis istorijomis, kurios liudijo apie gyvybės kultūros puoselėjimą. Tai pavyzdžiai, kurie atsako į taip dažnai keliamą klausimą: „Kas gi toji gyvybės kultūra, jos puoselėjimas?“ Trumpai tariant, tai gyvenimas ne tik dėl savęs, bet ir dėl kito.

    „Kai gyvenimas matuojamas pagal bendrojo produkto augimą ir technologijų pažangą, būtina sustoti ir pamatyti žmogų: silpną kūdikį ir juo besirūpinančią šeimą, besiblaškantį jaunuolį ir kantriai jam gyvenimo kryptį rodančius bičiulius, krizę išgyvenančią mamą ir nepaliekančius jos vienos su savo problemomis, paliegusį senelį ir jį slaugančius“, – teigia ,,Ateities“ žurnalo redaktorė Reda Sopranaitė. Gyvybės apdovanojimų tikslas – pastebėti gyvenimą ir viltį teikiančius žmones, papasakoti apie jų iniciatyvas, pasidalinti sektinais pavyzdžiais ir priminti, kad kiekvienas žmogus yra vertybė. Blogio reklamos apstu visur, todėl šiandien labiau  nei bet kada anksčiau norisi rodyti visuomenei gerus, gražius, įkvepiančius, pasiaukojimo pavyzdžius, kurie suteiktų vilties ir tikėjimo žmogumi, gyvybe. Kaip kažkada yra rašęs kun. Andrius Narbekovas: „Mūsų požiūris neturi užvaldyti tikrovės, mes privalom priimti ją tokią, kad kiekviename žmoguje būtų įžvelgiamas gyvas Dievo paveikslas. Žmonės, suprantantys, kad bet kurio žmogaus gyvybė yra dovana, nepriklausomai nuo jos „kokybės“, nepraranda drąsos, kai susitinka su kenčiančiais, atstumtais arba esančiais ant mirties slenksčio. <…> Meilės tarnyboje mes turime vienintelę nuostatą: privalome rūpintis artimu kaip asmeniu, už kurį atsakingus mus padarė Dievas“.

    Per keletą savaičių sulaukėme daugiau nei 100 anketų iš visos Lietuvos, kurios liudijo apie kilnius darbus. Apdovanojimų komisija turėjo atlikti didžiulį darbą – išrinkti aštuonias istorijas, verčiausias padėkos ir apdovanojimo. Viena iš komisijos narių, klinikinė psichologė Aistė Diržytė, teigė, jog rėmėsi ilgalaikiškumo principu: „Norėjau, kad būtų apdovanoti žmonės, organizacijos, kurios jau ne vienerius metus ir ne keletą mėnesių, bet sistemingai, metai iš metų intensyviai veikia gyvybės kultūros labui. Kodėl? Todėl, kad šie žmonės aiškiai parodo, jog jie yra tvirtai apsisprendę puoselėti gyvybės kultūrą. Tačiau turiu pripažinti, kad iš visų istorijų atrinkti vos aštuonias buvo tikrai labai sudėtinga“. Aistė teigė pati keletą metų savanoriavusi Jaunimo linijoje ir tai vadina viena iš geriausių savo gyvenimo patirčių. „Savanorystė yra labai praturtinanti ir apdovanojanti, nes iš arti galime išvysti, pajusti žmonių skausmą, o šis skausmo pamatymas gali būti ypatingai brandinantis ir stiprinantis. Ši ir kitos panašios iniciatyvos stipriai prisideda prie psichologinės gerovės Lietuvoje. Esu dėkinga gyvenimui už šią patirtį.“

    Aistė dalyvavo apdovanojimų įteikimų ceremonijoje, tad buvo smalsu, kokie jausmai aplankė renginio metu. „Ne kartą susigraudinau, ne kartą norėjau garsiai ploti, o kai buvo teikiamos nominacijos, man visus tuos aštuonis kartus norėjosi atsistoti ir pagerbti kiekvieną nominantą ir labai norėjau, kad visi dalyvavusieji pasektų mano pavyzdžiu, bet sėdėjau pačiame gale, tad paskui supratau, kad pasirinkau blogą vietą, nes niekas negalėtų pasekti mano pavyzdžiu“, – mintimis dalijosi A. Diržytė.

    Su A. Diržyte ir Algimantu Ramonu, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos nariu bei šių metų Gyvybės apdovanojimų komisijos nariu bendravome Marijos radijo laidoje iškart po apdovanojimų. Pamenu, paklausiau jų, ar reikalingi šie apdovanojimai? Ką, jų nuomone, ši kukli padėka, simboliškos statulėlės įteikimas ir žodis „ačiū“ reiškia apdovanotiesiems ir kokią žinutę siunčia visuomenei?

    A. Diržytės teigimu, patys organizatoriai šia iniciatyva yra verti tokio apdovanojimo, „nes tai yra taip pat labai svarbu, puoselėjant gyvybės kultūrą! Be abejo, apdovanojimai ir padėkos yra svarbios. Visa tai reikalinga tam, kad mes pamatytume, kiek gražių, gerų iniciatyvų yra Lietuvoje. Dažnai ir žiniasklaidoje kalbama apie neigiamus dalykus, įvykius, iniciatyvas, tad, manau, kuo daugiau teigiamos, gražios informacijos, tuo geriau. Žinoma, apdovanojimas tikriausiai nieko pernelyg nesuteikia šiems žmonėms, kuriems simboliška gyvybės lašo statulėlė buvo įteikta tiek šiais, tiek praėjusiais metais, nes jie kaip veikė, dirbo, taip ir dirbs. Manau, kad šie apdovanojimai yra svarbesni mums patiems, kad pamatytume, sužinotume, kokių fantastiškai šviesių yra Lietuvoje žmonių, kurie, negailėdami savo laiko, širdies, jėgų veikia. Šie žmonės yra pavyzdys visuomenei. Manau, kad mes visi drąsiai galime didžiuotis tokiais žmonėmis. Kuo daugiau bus tokių žmonių, kuo plačiau apie juos ir jų darbus sklis žinia, tuo labiau mes tikėsime Lietuva ir jos ateitimi, – tikino A. Diržytė.

    „Man apskritai šie apdovanojimai ir mūsų šeimos nominavimas buvo tikrai netikėta, – kalbėjo Algimantas Ramonas (praėjusiais metais Algimanto ir Jolantos Ramonų šeima buvo apdovanota už šeimos ir gyvybės kultūros puoselėjimo pavyzdį visuomenei – aut. past.). – Nuoširdžiai sakant – tiesiog nepratęs. Ačiū. Mūsų šeimai asmeniškai tai yra paskatinimas ir įpareigojimas ir paraginimas nenuleisti rankų, nors, rodos, kartais jau tikrai jos svyra… Tačiau būna, paskambina koks geras draugas ir sako: „Laikykis“. Tai šis apdovanojimas mūsų šeimai buvo būtent toks paramos, padrąsinimo gestas. Mūsų vaikai mato ir stebi mano ir žmonos veiklą, mato nuotraukas socialiniuose tinkluose, girdi per radiją ir galbūt kartais riečia nosį, bet aš tikiuosi, kad jie bent kartais pasvarsto: galbūt tai vertingas ir svarbus kelias? O dėl apdovanojimų reikalingumo – manau, kad kartais labai svarbu yra tiesiog padėkoti ir paraginti. Reikia šių apdovanojimų ir dėl politinių priežasčių, nes tiek mažai yra pastebimos ir akcentuojamos gyvybės kultūros. Reikia dėl to, kad parodytume kažkam kelią, kitam padėkotume, o trečią paragintume. Kartais net ir pats save pagaunu, kad, atsidarius internetinius portalus, akys krypsta ten, kur koks nors skandalas, nes lekiu. Juk visi suprantame, kad ten, kur reikia paskaityti giliau, reikia sustoti. O visame lėkime tam laiko rasti kartais darosi sunku, tad čia – tam tikras sustojimo taškas, kur reikia stabtelti ir pagalvoti apie prasmę. Juk gyvybės kultūra nėra populiari. Ji verčiau – nepatogi, kandi, tiesi, tačiau esminė ir pagrindinė“.

    Kviečiame susipažinti su šiais metais apdovanotais žmonėmis, iniciatyvomis ir organizacijomis.

    Už šeimos stiprinimą apdovanota Teresė-Nijolė Liobikienė, kuri yra knygų, straipsnių autorė, laidų rengėja, dėstytoja. Jos pastangomis Lietuvoje pradėjo veikti ir visos šalies mastu išplito ypatingą misiją atliekantys Šeimos centrai.

    Už gyvybei palankų verslą apdovanota UAB „BSS grupė“. Tai – viena iš socialinių įmonių, visoje verslo rinkoje vis dar užimančių nedidelę dalį. Dar daugiau, ji vienintelė socialinė įmonė savo siūlomų paslaugų sektoriuje. Nuo veiklos pradžios 2009-aisiais sukūrė daugiau nei 500 darbo vietų, o keturi iš penkių šiuo metu dirbančių darbuotojų turi negalią.

    Gydytojai Bangai Kulikauskaitei įteiktas apdovanojimas už profesinį pasiryžimą puoselėti gyvybės kultūrą. Tai žmogus, ištrynęs ribą tarp profesijos ir asmeninio gyvenimo. Negailėdama laiko ir pastangų, ji siekia padėti kiekvienai moteriai, motinai įvertinti gyvybės kainą. Vienoje anketoje buvo parašyta: „Neabejoju, kad kiekvienas naujagimis rinktųsi pirmiausia pakliūti į šios gydytojos rankas“.

    Jaunimo linija pagerbta už pagalbą suabejojusiems gyvenimo prasmingumu. Jau 24-eris metus ši organizacija teikia emocinę paramą tiems, kurie jaučiasi stovintys ant gyvenimo ir mirties slenksčio. Šios organizacijos savanoriai atlieka milžinišką misiją bei turi atlaikyti ypatingai didelę įtampą, nes nuo jų tą akimirką priklauso jauno žmogaus gyvybė. Emocinė pagalba telefonu ir laiškais padėjo gyvybę pasirinkti jau daugeliui jaunuolių.

    Kunigas Andrius Narbekovas apdovanotas už palankios aplinkos gimdyvei ir vaikui kūrimą. Tai žmogus, kurio pašaukimas – matomais ir nematomais būdais siekti sukurti gyvybei palankią aplinką. Ganytojas ir mokslininkas, jis daugelį metų gilinasi į bioetikos temą bei argumentuotai ir griežtai pasisako prieš įvairias iniciatyvas, siekiančias nenatūraliais būdais iškraipyti žmogaus orumo ir gyvybės stebuklo esmę.

    Už dvasinę ir fizinę pagalbą silpnesniam apdovanota Labdaros ir paramos fondo „Algojimas“ vadovė Aušra Stančikienė. Jos gyvenimo patirtis tapo paskata imtis aktyvių veiksmų, siekiant keisti visuomenės ir valdžios požiūrį į neįgalius vaikus, jų kitoniškumą traktuojant ne kaip ligą, o galimybę. „Mums svarbu, kad į pasaulį atėjęs kitoks vaikas jaustųsi gyvenąs pilnavertį gyvenimą“, – yra pasakiusi ji. Gilindama žinias Lietuvoje ir užsienyje, ji sukūrė ir vadovauja neįgaliems vaikams skirtam labdaros ir paramos fondui „Algojimas“.

    Lytiškumo ugdymo programa „Pažink save“ pagerbta už jaunimo ugdymą atsakingam požiūriui į gyvybę. Veikdami nuo 1997-ųjų, jie siekia jaunimą supažindinti su meilės, draugystės, lytiškumo temomis, ugdyti atsakingą ruošimąsi būsimai šeimai, kalba apie gyvybės vertę ir asmens atsakomybę už kitą. Dirbdami savanoriškai, jie geba sudominti jaunus žmones ir perduoti jiems asmens orumo ir gyvybės svarbos idėją, nebijo nepatogių klausimų ir turi paruošę išsamius atsakymus.

    Pasaulio gydytojų federacijos „Už žmogaus gyvybę“ Lietuvos asociacija pagerbta už ilgametį indėlį gyvybės kultūros puoselėjimui. Ši organizacija vienija profesionalus, kurie per visą nepriklausomybės laikotarpį yra padarę milžinišką įdirbį gyvybės kultūros Lietuvoje puoselėjimui. Jų dėka Lietuvoje pradėta minėti Pasaulinė gyvybės diena. Asociacijos nariai siekia atsakingos visuomenės vizijos, užsiimdami švietėjiška veikla, publikuoja knygas ir straipsnius, jų iniciatyva 1997 m. Lietuvoje buvo atnaujinta Hipokrato priesaika.

    Tikimės, jog šių apdovanojimų idėja gyvuos ir sulauks vis daugiau ją remiančių, palaikančių žmonių.

    Gyvybės apdovanojimus antrus metus iš eilės organizuoja žurnalas „Ateitis“, interneto dienraštis „Bernardinai.lt“ ir Marijos radijas. Renginį globoja Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Šių metų renginio mecenatas – Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas.

  • ATGAL
    Algirdas Patackas – žmogus, nugalėjęs mirtį
    PIRMYN
    JKD – jauni, kūrybingi ir dalyvaujantys! Jei ir tu toks – prisijunk!
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.