H. Zertikas: Tautinės mažumos – tai didžiulis potencialas, kurį reikia išnaudoti | Apžvalga

Įžvalgos

  • H. Zertikas: Tautinės mažumos – tai didžiulis potencialas, kurį reikia išnaudoti

  • Data: 2012-09-21

    Heinrichas Zertikas (Nuotrauka iš asmeninio H.Zertiko archyvo)

    Kalbamės su tautinių mažumų atstovu ir politiku iš Vokietijos apie šioje šalyje gyvenančius užsienio piliečius, jų integracijos aspektus ir valstybės vykdomą politiką.

    Pone Heinrichai Zertikai, papasakokite apie save ir kas jus sieja su tautinėmis mažumomis Vokietijoje?

    Mano senelis tarnavo per Antrąjį pasaulinį karą vokiečių armijoje. Taip susiklostė, kad po karo senelis nebegrįžo atgal į Vokietiją ir liko Rusijoje. Vėliau persikėlė gyventi į Kazachstaną, būtent ten, netoli Alma Atos, ir gimiau. Aš ne tik užaugau buvusioje Sovietų Sąjungoje, bet ir baigiau ten mokslus. Vėliau aktyviai pradėjau domėtis Vokietijos programa, kuri siekė padėti Vokietijos piliečiams ir jų palikuonims sugrįžti gyventi į tėvynę. 1989 metais su visa šeima nutarėme persikelti gyventi į Vokietiją. Pirmieji integravimosi metai buvo išties labai sunkūs – kiti gyvenimo standartai, nauja kultūra, nepažįstami žmonės ir t. t. Taip pat reikėjo ieškotis darbo, todėl pats susidūriau su didelėmis biurokratinėmis problemomis. Tačiau didžiulis noras ir užsispyrimas padėjo adaptuotis naujoje aplinkoje.

    Jūs esate organizacijos, kuri padeda integruotis tautinėms mažumoms Vokietijoje, pirmininkas. Kokios Jūsų organizacijos pagrindinės veiklos ir su kokiomis problemomis tenka susidurti?

    Mano vadovaujama organizacija „Freundschaft – Druschba“ („Draugystė“ – G. Ž.) buvo įkurta 2000 metais. Organizacijos pagrindinis tikslas yra padėti integruotis imigrantam iš buvusių Sovietų Sąjungos šalių. Mes ypatingą dėmesį skiriame vaikams ir jaunimui, nes tai mūsų visų ateitis. Taip pat neužmirštame ir suaugusiųjų – padedame susirasti darbą, kelti kvalifikaciją, įgauti daugiau praktinės patirties. Mūsų veiklos spektras yra labai platus – nuo užimtumo skatinimo iki kultūrinių renginių organizavimo ir individualaus konsultavimo. Didžiausia problema, su kuria susiduria tautinės mažumos iš Rytų Europos Vokietijoje, yra didžiulis biurokratinis mechanizmas. Ypač tai pasireiškia tuomet, kai bandoma pripažinti Sovietų Sąjungoje įgytą aukštojo mokslo diplomą. Deja, tai yra labai skaudi tema, nes tik išimtiniais atvejais pavyksta tai padaryti, o dauguma aukštos kvalifikacijos specialistų Vokietijoje turi dirbti fizinį darbą. Tiesa, ši problema, nors ir lėtai, tačiau yra sprendžiama. Kita problema yra susijusi su jaunimo išsilavinimu. Dažnai nutinka taip, kad šeimos, atvykusios gyventi į Vokietiją, visiškai nenori integruotis. Imigrantai gyvena šeimomis tarsi atskirose respublikose. Vaikai arba neina į mokyklą, arba praleidinėja pamokas. Taip yra todėl, kad daugelis iš jų nesistengia išmokti vokiečių kalbos. Man asmeniškai teko susidurti su visais integravimosi sunkumais, todėl žinau, kokia reikalinga yra pagalba. Būtent tai ir paskatino įkurti organizaciją, kuri padėtų ir patartų atvykėliams iš kitų valstybių. Tiesa, visų pirma turi būti noras integruotis, pažinti naują kultūrą, mokytis ir išmokti kažko naujo. Be paties žmogaus apsisprendimo integruotis visi mūsų projektai, programos ir pastangos būtų bevaisės.

    Jūs taip pat esate aktyvus politikas. Kaip Jums pavyksta suderinti politiko darbą su atstovavimu tautinėms mažumoms?

    Būtent darbas su imigrantais ir jiems kylančių problemų specifikos žinojimas paskatino mane aktyviai dalyvauti politikoje. Todėl įstojau į Krikščionių demokratų (CDU – Christlich Demokratische Union) partiją. Esu įsitikinęs, kad tik atviras valdžios ir tautinių mažumų atstovų dialogas gali duoti abiem pusėms norimą rezultatą. Pats būdamas imigrantas ir jausdamas kraštiečių nuotaikas, gerai žinau, ko reikia tautinėms mažumoms, kas turi būti padaryta ir kokių sprendimų nevertėtų priimti.

    Esu Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės tarybos narys, atsakingas už jaunimo ir kultūros klausimus. Taip pat po ilgo svarstymo priėmiau partijos pasiūlymą ir šiais metais kandidatuosiu į Bundestagą (Vokietijos parlamentas – G. Ž.). Man yra svarbu atstovauti tautinėms mažumoms, spręsti jų problemas ir gerinti gyvenimo sąlygas. Esu įsitikinęs, kad tautinių mažumų ir politinės valdžios dialogas turi būti inicijuojamas iš abiejų pusių. Tautinės mažumos turi domėtis šalies, kurioje gyvena, politika, problemomis ir aktyviai prisidėti prie visai šaliai svarbių sprendimų priėmimo, o ne tik kreipti dėmesį į konkrečias bėdas, kurios tiesiogiai susijusios su tautinėmis mažumomis. Todėl aš atstovauju net tik tautinėms mažumoms, bet  ir visos Vokietijos piliečiams.

    Ar bendraujate ir palaikote ryšius su Lietuvoje gyvenančiais tautinių mažumų atstovais? Ar žinote, su kokiomis problemomis jos susiduria mūsų šalyje?

    Aš ne vieną kadenciją buvau renkamas į Lippes regiono tarybą. Šis regionas yra labai geras Kauno miesto partneris, todėl ne kartą teko lankytis Lietuvoje ir bendrauti su Jūsų šalyje gyvenančiais piliečiais iš kitų valstybių. Žinau, kad yra įvairiausių nesutarimų ir interesų neatitikimų tarp politikų ir tautinių mažumų Lietuvoje. Visgi turėdamas didžiulę darbo patirtį su imigrantais, manau, kad bet kokio rango problemos yra išsprendžiamos atvirai bendraujant, įsiklausant į vienas kito nuomonę ir ieškant kompromisų. Taip pat manau, kad įvairios socialinės programos, projektai arba elementarus valdžios dėmesio rodymas tautinėms mažumoms ne tik išsprendžia net ir didžiausias problemas, bet ir užkerta kelią galimiems ateities konfliktams.

    Mano vadovaujama organizacija vykdo ne vieną kultūrinį socialinį projektą tiek Vokietijoje, tiek visoje Europoje. Todėl esu labai patenkintas, kai prie mūsų veiklos prisideda partneriai iš Lietuvos. Mes visuomet bendradarbiaujame ir ieškome vis naujų kontaktų ir veiklų su tautinių mažumų atstovais iš Jūsų šalies.

  • ATGAL
    Laisvė atgyja Balandiškyje
    PIRMYN
    Lionginas Virbalas SJ: jėzuitai visuomet darbavosi rytuose
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.