Į Baltarusiją ateina “tikroji demokratija” | Apžvalga

Įžvalgos

  • Į Baltarusiją ateina "tikroji demokratija"

  • Data: 2014-02-14
    Autorius: Maksimas HACAKAS

    Baltarusijos rinkimų įstatymo pakeitimais buvo uždrausta boikotuoti rinkimus. Dėl sukčiavimo skaičiuojant rinkimų rezultatus, boikotas buvo vienintelė galimybė piliečiams reikšti savo požiūrį. Tačiau ir tokiai galimybei prieš artėjančius vietos rinkimus Baltarusijos valdžia užbėgo už akių REUTERS/Vasily Fedosenko/X00829/Scanpix nuotrauka

    Baltarusijoje 2013 m. gruodžio mėnesio pabaigoje prasidėjo vietos savivaldos rinkimų kampanija. Rinkimai turėtų vykti 2014 m. kovo 23 dieną, tačiau apie jų demokratinį lygį neabejotinas išvadas galima daryti jau šiandien.

    Partija „Baltarusijos krikščionys demokratai“, kurią Baltarusijos valdžia atsisako registruoti, jau praėjusių metų rugsėjo mėnesį konstatavo, kad rinkimus galima laikyti negaliojančiais. Vienas iš BKD partijos pirmininkų Vitalis Rymašeuskis rugsėjo 18 d. spaudos konferencijoje Minske sakė, kad Baltarusija neturi žiniasklaidos laisvės, vis dar yra politinių kalinių, paleisti į laisvę politiniai kaliniai vis dar nereabilituoti, opozicinės partijos ir organizacijos neregistruojamos (paskutinė partija Baltarusijoje įregistruota 2000 metais), represijų lygis šalyje auga, nuteisiami nauji politiniai kaliniai (už šnipinėjimą nuteistas 23 metų šaltkalvis, opozicijos aktyvistas Andrejus Gaidukovas, dėl tų pačių kaltinimų šešis mėnesius kalėjime praleido katalikų kunigas Vladislavas Lazaras).

    Prezidentas Aliaksandras Lukašenka gruodžio 2 dieną susitikime paragino Baltarusijos centrinio rinkimų komiteto pirmininkę Lidiją Jermošiną užtikrinti rimtą rinkimų kampaniją 2014 metais. „Mes privalome rimtai rengtis šiam laikotarpiui. Norėtųsi, kad šie rinkimai būtų tikrosios demokratijos įrodymas“, – sakė jis.

    Kas yra tikra demokratija Baltarusijoje, rodo rinkimų įstatymo pakeitimai, padaryti rinkimų kampanijos išvakarėse. Nepaisant visų demokratinės visuomenės prieštaravimų, šiais pakeitimais Baltarusijos valdžia praktiškai apribojo opozicijos galimybes dalyvauti rinkimuose. Įstatymas „Dėl pakeitimų ir papildymų Baltarusijos Respublikos įstatymų dėl rinkimų ir referendumų“ buvo priimtas lapkričio 25 dieną. Gruodžio 8 dieną jis įsigaliojo, o po dviejų savaičių prasidėjo rinkimų kampanija.

    Ką gi numato šie pakeitimai? Rinkimų ir referendumo kampanijose draudžiama agituoti, boikotuoti arba atidėti rinkimus ar referendumą. Kai buvo sukčiaujama skaičiuojant rinkimų rezultatus, boikotas buvo vienintelė galimybė piliečiams reikšti savo požiūrį. 2012 metais per parlamento rinkimų kampaniją Baltarusijos krikščionių demokratų ir Vieningosios piliečių partijos atstovai aktyviai naudojosi šia galimybe ir susitikimuose su rinkėjais ragino piliečius boikotuoti rinkimus. Baltarusijos valdžiai tai buvo netikėta, todėl jie ėmė vaikyti piketus. Tad per 2014 metų rinkimų kampaniją jie pasiruošė iš anksto ir priėmė įstatymo pakeitimus prieš boikotus.

    Buvo panaikinta dar viena spraga, kuria opozicijos atstovai naudojosi 2012-ųjų rinkimuose. Nuo šiol kandidatai negali būti kitų kandidatų patikėtiniais. Iki priimant šią pataisą, opozicijos lyderiai galėjo gauti daugiau eterio laiko, kalbėdami tiek kaip kandidatai, tiek kaip patikėtiniai savo bendrapartiečių, kurie taip pat dalyvavo rinkimuose. Dabar tai draudžiama.

    Be to, naujieji pakeitimai panaikino anksčiau galiojusią praktiką skirti kandidatams lėšas iš valstybės biudžeto agitacinės medžiagos gamybai. Dabar kandidatai reklaminę kampanijos medžiagą turės gaminti savo sąskaita. Baltarusijoje valstybė nefinansuoja partijų veiklos (net iš trijų provyriausybinių partijų, kurių penki atstovai buvo 110 vietų parlamente, finansavimą gavo tik dvi labiausiai lojalios – Agrarinė partija ir Komunistų partija), o finansinė parama iš verslo atstovų opozicijai draudžiama. Tai gerokai sumažina demokratinių jėgų galimybes perduoti žinią savo rinkėjams.

    Kuo verslo atstovams gresia opozicijos finansavimas, vienareikšmiškai pasakė A. Lukašenka 2013 m. vasario 26 dieną Įmonių plėtojimo tarybos posėdyje. „Jei kas nors iš verslininkų finansuos penktąją koloną arba kokiu nors kitu būdu darys neigiamą poveikį visuomenei, tada aš manysiu, kad jie (verslininkai, – red.) įsitraukė į politinę kovą, kovą prieš valstybę. O ten – savi įstatymai, tad vėliau tegul neįsižeidžia šie verslininkai”, – tada kalbėjo prezidentas.

    Vietoj lėšų skyrimo kandidatams agitacinės medžiagos gamybai, kuri, beje, yra cenzūruojama, rinkimų komisijos gamins informacinę medžiagą apie kandidatus. Informacinė medžiaga bus išsiųsta kiekvienam rinkėjui su priminimu apie balsavimo datą ir laiką. Šioje medžiagoje, be kita ko, bus nurodytas kandidatų teistumas. Kadangi daugelis opozicijos lyderių savo politinėje veikloje yra nuolat persekiojami, yra aišku, kam skirti  šie pakeitimai. Be to, daugelis opozicijos atstovų neturi galimybių dirbti oficialų darbą. Įstatymų pakeitimai numato pareigą nurodyti pajamų ir turto pajamų šaltinį deklaracijoje.

    Be viso šito, taip pat sumažinta opozicijos atstovų galimybė stebėti, kaip laikomasi teisės aktų per rinkimus. Anksčiau Baltarusijoje galiojo trijų pakopų rinkimų į Atstovų Rūmus (žemesniuosius parlamento rūmus) komisijų sistema: centrinė komisija, apskričių ir apylinkių rinkimų komisijos. Tačiau nuo 2013 m. gruodžio 8 d. rinkimams į Atstovų Rūmus įkurtos tarpines apskričių ir Minsko miesto teritorinės rinkimų komisijos. Skundai dėl apskričių komisijų sprendimų neregistruoti iniciatyvinių grupių ir dėl atsisakymų registruoti kandidatus į Atstovų Rūmus bus perduoti apskričių ir Minsko miesto teritorinėms komisijoms, o šių komisijų sprendimai –  apskričių ir Minsko miesto teismams. Taigi sukurta biurokratinė sistema, kurios tikslas – apsunkinti gauti informaciją apie bendrą skundų skaičių.

    Įstatymo pataisomis apribotas ir žmonių, turinčių teisę kreiptis dėl pakartotinio balsų skaičiavimo, skaičius. Anksčiau asmenų, turinčių tokią teisę, sąrašas nebuvo nustatytas. Dabar ši teisė suteikiama tik kandidatams ir rinkimų komisijoms. O terminas pareikšti skundą dėl rinkimų pažeidimų sutrumpinamas iki dešimties dienų po rinkimų ar referendumo.

    Reikia paminėti, kad rinkimų stebėtojai yra akredituojami rinkimų apylinkėse. Nuo šiol stebėtojai, uoliai ginantys rinkimų įstatymus, rinkimų komisijų pirmininkų gali būti „teisėtai“ neįleidžiami į rinkimų apylinkes.

    Rinkimų ir referendumo įstatymo pakeitimai, priimti praėjusių metų lapkričio gale, papildė klausimų, kurie negali būti teikiami į respublikos referendumą, sąrašą. Tai pirmiausia – klausimai, liečiantys valdžios biudžeto politiką. Praktiškai uždrausta pateikti referendumui klausimus apie bet kokių mokesčių atšaukimą. Dėl šių valdžios iniciatyvų, dėl mokesčio įvedimo išvažiuoti iš šalies, automobilio, „dykaduonių“ mokesčių toks sprendimas atrodo gana logiškas, tačiau jis piliečių gerovei jokios įtakos neturės.

    Verta pažymėti, kad naują „tikrosios demokratijos“ vajų pademonstravo teritorinių rinkimų komisijų formavimo rezultatai: iš 65 iškeltų opozicinių partijų atstovų, tik penki tapo teritorinių rinkimų komisijų nariais; provyriausybinės partijos ir organizacijos iškėlė 109 žmones, iš jų buvo išrinkti 102. Taigi kalbėti apie kokią nors pusiausvyrą ir proporcingumą rinkimų komisijose neverta. Prisimenant vietos valdžios rinkimus 2010 metais, į teritorines rinkimų komisijas buvo išrinkta 18 opozicijos atstovų. Tai rodo, kad esant „tikrai demokratijai“ opozicijos atstovų skaičius rinkimų komisijose sumažėjo 3,6 karto. Apie naujus „tikros demokratijos“ laimėjimus sužinosime po rinkimų kovo mėnesį. Tačiau neverta tikėtis kokių nors netikėtumų, nes kad ir kaip klastotes pavadintum, jos vis tiek liks klastotėmis. ■

  • ATGAL
    Europos Parlamento rinkimai: kas naujo ir ko galima tikėtis?
    PIRMYN
    Kasdienė tema Lietuvoje: dujos
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.