Įdarbink savo žinias prasmingai | Apžvalga

Įžvalgos

  • Įdarbink savo žinias prasmingai

  • Data: 2012-12-18
    Autorius: Edita MIELDAŽĖ

    Pasitelkę šūkį „Įdarbink savo žinias prasmingai“ jaunųjų profesionalų programos iniciatoriai, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ ir VšĮ „Versli Lietuva“, kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe šių metų rugsėjį pakvietė užsienyje mokslus baigusius Lietuvos piliečius dalyvauti programoje „Kurk Lietuvai“. Šios programos tikslas – užsienyje mokslus baigusiam Lietuvos jaunimui panaudoti užsienyje įgytas žinias dirbant su svarbiais Lietuvai projektais. Asta TAMULEVIČIŪTĖ – viena iš „Kurk Lietuvai“ projekto dalyvių, ambicinga, smalsi, globaliai mąstanti, mokslus baigusi Didžioje Britanijoje. Jos indėlis svarbus ne tik Lietuvos Raudonajam Kryžiui, kuriame dirbo su pabėgėliais prieš išvažiuodama svetur. Asta Tamulevičiūtė turi sukaupusi neįkainojamos patirties dirbdama su budistais vienuoliais ir neturtingų šeimų vaikais Kambodžoje. Ši asmenybė – įdomi ir įžvalgi pašnekovė, tad pokalbyje gilinomės ne tik į jos sukauptą patirtį, bet ir į bendresnes temas, kaip antai jauno žmogaus ieškojimus ir emigraciją.

    Esi sėkmingas pavyzdys, kaip jaunam žmogui, gyvenusiam ir baigusiam mokslus svetur, pavyko grįžti į Lietuvą ir sėkmingai čia integruotis. Kokią patirtį sukaupei svetur?

    Išvažiavau studijuoti į Jungtinę Karalystę, gavusi prestižinę Britų tarybos „Chevening“ stipendiją. Prieš išvažiuodama iš Lietuvos, beveik trejus metus dirbau su pabėgėliais Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijoje. Norėjau gauti daugiau žinių ir pakelti kvalifikaciją, tačiau Lietuvoje tokių galimybių nebuvo. Mokytis užsienyje man labai patiko: paskaitos buvo labai įdomios, santykiai su dėstytojais kur kas neformalesni, draugiškesni, priėjimas prie knygų ir akademinių straipsnių daug didesnis. Baigusi magistrantūrą, gavau stipendiją studijuoti teisės doktorantūrą Londono karališkajame koledže. Studijų metu buvau išvykusi mėnesį į Indiją, susitikau su Jungtinių Tautų, taip pat Dalai Lamos atstovais. Deja, finansavimas buvo skirtas tik pirmiesiems doktorantūros metams. Krizei prasidėjus, įsidarbinti pagal specialybę nepavyko, teko studijas stabdyti. Tada išvykau metams dirbti į Kambodžą. Dirbau su budistais vienuoliais nevyriausybinėje organizacijoje, neturtingų vaikų švietimo srityje. Atlyginimas pagal Vakarų standartus nebuvo didelis, todėl po beveik pusės metų pradėjau papildomai vakarais dėstyti privačiame universitete. Tai buvo be galo įdomi patirtis. Su vietiniais žmonėmis labai susidraugavau, su daugeliu palaikau ryšius iki šiol. Grįžusi nusprendžiau pasidalyti įgyta patirtimi –  surengiau kelias fotografijų parodas bei prezentacijas, parašiau daug straipsnių. Galiausiai nusprendžiau važiuoti į Tailandą, į Birmos pabėgėlių stovyklą. Pabuvoti tikroje pabėgėlių stovykloje – mano sena svajonė. Norėjau sužinoti, kaip ten žmonės gyvena, taip pat suprasti, ar norėčiau ir galėčiau panašiomis sąlygomis dirbti ateityje, tarkime, kaip Jungtinių Tautų ar kitų tarptautinių organizacijų darbuotoja. Sąlygos buvo tikrai sunkios, bet žmonių gerumas ir dėkingumas už jiems parodytą dėmesį ir suteiktą pagalbą tiesiog palietė širdį.

    Ar būtum grįžusi, jei nebūtų buvę tokio projekto kaip „Kurk Lietuvai“ ar kitos galimybės savęs realizuoti?

    Tada, kai sužinojau apie šią programą, kaip tik ruošiausi trims mėnesiams važiuoti į Tailandą. Jei paskutinę konkurso dieną nebūčiau „Facebook‘e“ pamačiusi „Kurk Lietuvai“ programos reklamos, galbūt būčiau pasilikusi dirbti Tailande. Darbo pasiūlymų iš ten veikiančių organizacijų gaunu iki šiol.

    Kodėl nusprendei projekte dalyvauti?

    Kai buvau vaikas, vartydavau sovietinius vyresniojo brolio vadovėlius ir manydavau, kad juose įamžinti žmonės tikriausiai nuveikė tikrai kažką didinga ir nepaprasta, jeigu pakliuvo į juos. Pagalvojau, kad gyvenime taip pat norėčiau nuveikti kažką didingo. Tik daug vėliau supratau, kad tai buvo komunistinė propaganda, kuria žmonėms buvo „plaunamos smegenys“. Kai baigiau mokyklą, nusprendžiau stoti į politikos mokslus, nes norėjau sužinoti apie visuomenėje egzistuojančias problemas ir kaip jas būtų galima spręsti. Deja, ir vėl teko nusivilti – universitete tokių dalykų beveik nemokė, tik kišo į galvą visokias teorijas. Vis dėlto domėjimasis valstybės valdymu ir visuomeninėmis problemomis išliko iki šiol. Pastaruoju metu pradėjau galvoti, kad būtų gaila, jeigu įgyto išsilavinimo nepanaudočiau. Taip pat pagalvojau, kad galbūt norėčiau išbandyti save keliose skirtingose institucijose, kad suprasčiau, kuri sritis man labiausiai tinka, ar apskritai valstybės tarnyba yra man. Taip ir palikau tas mintis, parašiau kaip tą laišką Kalėdų Seneliui ir išsiunčiau. Netrukus paaiškėjo – Kalėdų Senelis mano laišką gavo – mano mintys ir norai tapo realybe.

    Kokie „Kurk Lietuvai“ tikslai?

    Šiuo projektu suteikiama galimybė užsienyje mokslus baigusiam jaunimui panaudoti užsienyje įgytas žinias ir įgūdžius dirbant su svarbiais valstybei projektais, taip pat gauti naudingos patirties bei įsivertinti tolesnės karjeros Lietuvoje perspektyvas.

    Ar tavo tikslai sutampa su projekto „Kurk Lietuvai“ tikslais?

    Manau, sutampa, nes man gyvenime yra labai svarbu save realizuoti, panaudoti savo turimas žinias ir įgūdžius veikloje, kurioje matau prasmę, kuri prisideda prie tam tikrų problemų sprendimo, visuomenės gerovės ir vystymosi. Kaip jau minėjau, tai puiki galimybė save patikrinti, išbandyti viešajame sektoriuje, suprasti, ar norėčiau panašų darbą dirbti ateityje, o gal programos pabaigoje nuspręsiu grįžti atgal į nevyriausybinį sektorių…

    Pakalbėkime apie tavo kasdienybę projekte „Kurk Lietuvai“. Ką, sakykime, veiki Seime?

    Pradėjau dirbti Seime rugsėjo pradžioje. Iš pradžių dirbau drauge su kanclerio vyresniąja patarėja –  prie  pasiruošimo darbų Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 m. Dabar dirbu su vidaus ir užsienio politikos projektais Parlamentinių tyrimų departamento Teisinės ir politinės informacijos skyriuje. Gauname užklausų iš Seimo narių, iš kitų šalių parlamentų. Ruošiame studijas tam tikrais aktualiais klausimais. Šiuo metu rašau darbą apie „protų nutekėjimo“ mažinimą ir „protų sugrąžinimą“. Man ši tema labai įdomi, nes pastaraisiais metais apie tai labai daug kalbama, yra daug įvairių nuomonių, be to, pati specializuojuosi migracijos srityje ir esu vienas iš „nutekėjusių ir sugrįžusių protų“ pavyzdžių. Pirmoji rotacija Seime baigsis gruodžio mėn. pabaigoje. Tada dirbsiu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje su užimtumo politika. Trečioji rotacija dar derinama – tikiuosi pritaikyti įgytą patirtį migracijos ir pabėgėlių srityje.

    Kaip apskritai suvoki „kurk Lietuvai“ žodžių junginio prasmę?

    Suprantu tai kaip savo žinių ir įgūdžių panaudojimą, galimybę prisidėti prie svarbių valstybei projektų. Ne kartą, supažindinant su programa, nuskambėjo žodžiai: „Kas, jei ne mes?“ Iš tikrųjų Lietuvos ateitis, jos gerovė ir pažanga yra mūsų pačių rankose. Galbūt ne kiekvienas turi galimybę patekti į Seimą ar kitas aukštas valstybės institucijas, tačiau prisidėti prie geresnės Lietuvos kūrimo gali kiekvienas – tiek mažas, tiek didelis, tiek senas, tiek jaunas. Pati ėmiausi visuomeninės veiklos dar mokydamasi mokykloje, savanoriaudama savo gimtojo miesto vaikų globos namuose. Manau, kad nebūtinai kiekvienas turi eiti ir daryti gerus darbus, tačiau jeigu kiekvienas jaus atsakomybę už savo veiksmus, gerai pagalvos prieš numesdamas šiukšlę gatvėje, duodamas kyšį gydytojams, pirkdamas turguje kontrabandines cigaretes ir pan., tai padarys savo šaliai daug gero. Prieš kelias dienas, eidama namo, pamačiau per lietų einančią moterį. Pasiūliau jai savo skėtį. Taip ir ėjome įsikibę viena kitai į parankę, pradėjome kalbėtis. Kad pamatytum kitą žmogų, Seime dirbti tikrai nereikia. Reikia tiesiog atverti akis ir širdį.

    Ar projektas „Kurk Lietuvai“ skaičiuoja pirmuosius metus?

    Taip, tai pirmieji šios programos metai, tačiau, mano žiniomis, tikrai ne paskutiniai, nes finansavimas programai numatytas mažiausiai iki 2015 m. Kitais metais planuojama padidinti dalyvių skaičių, taip pat įtraukti Lietuvoje studijas baigusį jaunimą.

    Kaip manai, ką tokio gali pasiūlyti užsienyje studijas baigę lietuviai, ko negali čia Lietuvoje baigusieji?

    Visų pirma, studijų kokybė Lietuvoje ir užsienyje dažnai skiriasi. Kol kas daugelis disciplinų Lietuvoje dėstomos labai teoriškai, žmogus neruošiamas realiam gyvenimui, realiai spręsti problemas. Be to, jau pats išvažiavimas, pasaulio pamatymas labai daug duoda. Kai kurie politikai skeptiškai sureagavo, kai Andrius Kubilius, dalyvaudamas „Lyderių forume“, pasakė, kad kai kurie jaunuoliai išvažiuoja užsidirbti arba pasaulio pamatyti ir kad sugrįžę į Lietuvą gali svetur įgytas žinias ir patirtį sėkmingai panaudoti. Nesakau, kad visi turi išvažiuoti, tačiau pati asmeniškai labai vertinu galimybę keliauti, šviestis, semtis gerosios patirties ir tokiu būdu tobulėti, augti, prisidėti prie savo šalies, o galbūt ir visos žmonijos gerovės.

    Ko trūksta Lietuvos jaunimui, kad galėtų įsidarbinti savo šalyje?

    Neseniai dalyvavau diskusijoje apie jaunimo nedarbą. Buvo pakviesti atstovai iš ministerijų, verslo sektoriaus. Šia diskusija šiek tiek nusivyliau, nes, besiklausant daugelio pranešėjų, susidarė įspūdis, kad jaunimas nedirba, nes neturi motyvacijos. Sutinku, kad motyvacija yra svarbu, tačiau nemanau, kad tai pagrindinė jaunimo nedarbo priežastis. Pats auditorijoje sėdintis jaunimas įvardijo gana nemažai gerų pasiūlymų, kaip didesnį bendradarbiavimą tarp universitetų ir verslo sektoriaus, specialistų ruošimo orientavimą į realius darbo rinkos poreikius, galbūt netgi konkrečias įmones, korupcijos mažinimą. Vėlgi buvo reaguota gana skeptiškai – neva apie kokią korupciją kalbate, jos nėra, tačiau auditorijoje sėdėjusi STT atstovė patvirtino, kad jaunimas vis dėlto teisus ir kad problemų tikrai esama.

    Šiuo metu yra per daug vienų sričių specialistų ir per mažai kitų, todėl tiek universitetai, tiek mokyklos turėtų daugiau orientuotis į rinkos poreikius. Ministerijos žada, kad darys tyrimus, surinks reikalingą informaciją. Tai būtų pirmasis svarbus žingsnis. Taip pat svarbus praktikos, darbo patirties įgijimo klausimas – juk be jos daugelis darbdavių priimti jaunimo į darbą nenori. Tie, kas nusprendžia kurti savo verslą, taip pat turėtų sulaukti atitinkamos pagalbos. Tam tikrų tokios pagalbos užuomazgų, kiek žinau, jau yra – tai lengvatinės paskolos, nemokamos konsultacijos, elektroninės paslaugos.

    Kokius matai emigracijos pliusus ir minusus?

    Emigracijos pliusai – tai naudingų žinių, patirties, kontaktų įgijimas. Tai galima panaudoti sugrįžus į savo šalį. Piniginiai pervedimai, kurie didina vartojimą ir tokiu būdu prisideda prie BVP augimo. Nedarbo šalies viduje mažinimas. Minusai: kvalifikuotos darbo jėgos, mokesčių mokėtojų praradimas.

    Kaip, globaliai žvelgiant, atrodo Lietuvos emigracija?

    Dėl globalizacijos, modernių susisiekimo priemonių migracijos procesai yra suintensyvėję visame pasaulyje. Žmonės palieka savo šalį, ieškodami geresnių galimybių. Kad jie sugrįžtų, reikia tokias galimybes užtikrinti namuose. Galima žiūrėti į emigraciją kaip į problemą ar netgi grėsmę, tačiau galima vertinti ją ir kaip galimybę teigiamoms permainoms – investuoti į mokslą ir inovacijas, tobulinti esamą švietimo sistemą, lengvinti būsto įsigijimo sąlygas ir pan. Daug žmonių emigravo iš Indijos, Kinijos, Pietų Korėjos, Taivano, tačiau, sudarius geras karjeros galimybes, daugelis išvykusiųjų pradėjo grįžti atgal.

  • ATGAL
    Apie referendumą ir kitus nutikimus
    PIRMYN
    Pamirštosios Kalėdų šventės prasmės...
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.