Įžvalgos

  • Idėjų metas Lietuvai

  • Data: 2017-12-22
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Lietuva netrukus švęs neeilinį jubiliejų – valstybės atkūrimo 100-metį. Šios šventės proga atsirado graži iniciatyva – „Idėja Lietuvai“. Šios iniciatyvos tikslas arba pagrindinė idėja yra suburti tuos, kuriems svarbi mūsų šalis, jos likimas ir progresas. Šviesiausi ir aktyviausi mūsų valstybės piliečiai, išeiviai, diaspora ar Lietuvą mylintys užsieniečiai gali siūlyti savo idėjas Lietuvai, kurios turėtų stiprinti valstybingumą, tvarią šalies raidą ir tobulėjimą.

    Išskirtinis visuomenės dėmesys

    Bendromis pastangomis iniciatyva „Idėja Lietuvai“ įgavo didelį pagreitį ir žiniasklaidoje buvo plačiai nušviesta. Taip atsitiko visų pirma dėl to, kad didžiausios žiniasklaidos įmonės susivienijo ir bendrai pradėjo viešinti pačią idėją ir suteikė pakankamai dėmesio ne tik siūlomai idėjai Lietuvai, bet ir jos autoriams. Taip pat prie šios akcijos prisijungė ir žinomi verslininkai, ekonomistai, visuomenininkai ir, žinoma, politikai. Galima drąsiai konstatuoti faktą, kad bendros idėjos, tikslai ir siekiai suvienija. Ne veltui žinomi Lietuvos žmonės pradėjo siūlyti savo idėjas, kurios ne tik vienija, bet ir turi vieną bendrą vardiklį – jas įgyvendinus mūsų šalyje gyventi turėtų pasidaryti geriau. Juk ir didžiausi mūsų šalies pasiekimai kažkada prasidėjo nuo idėjos, kuri galbūt kai kam pasirodė tik svajonė, neįgyvendinama ar iš fantastikos srities. Tačiau bendromis pastangomis išsivadavome iš Tarybų Sąjungos, atkūrėme savo nepriklausomybę, tapome laisvi kurti ir įgyvendinti savo idėjas, tapome Europos Bendrijos, Europos Sąjungos ir NATO nariais. Tad turime visas galimybes ir sąlygas toliau kurti savo valstybę ir gerinti procesus ar siūlyti idėjas, kurias įgyvendinę gyventume dar geriau.

    „Idėja Lietuvai“ akcijos iniciatoriai išsikėlė tikslą – įgyvendinti tris geriausias idėjas, kurios, jų nuomone, yra pačios reikalingiausios mūsų jaunai valstybei. Šios trys idėjos turi būti ne tik vienijančios, tačiau ir turi kviesti visus bendrai siekti pažangos. Tiek mūsų, tiek kitų šalių patirtis parodė, kad vienijančios idėjos gali atnešti įspūdingų laimėjimų šalies raidai.

    Idėjų gausa

    Šiuo metu iniciatyvos puslapyje galima suskaičiuoti per 1300 idėjų ir pasiūlymų Lietuvai. Idėjos yra suskirstytos į grupes pagal temas. Lyderiaujančios ir tarpusavyje pirmajame trejetuke konkuruojančios populiariausios temos – tai ekonomika, švietimas ir vidaus reikalai. Visos jos turi po beveik 200 sugeneruotų idėjų. Toliau galime pamatyti ir tokias sritis, kaip aplinkos apsauga, energetika, krašto apsauga, kultūra, socialinė apsauga, susisiekimas, sveikatos apsauga, mokslas, teisė, žemės ūkis ir kita. Pagal pateiktų idėjų gausą ekonomikos, švietimo ir vidaus reikalų srityse galima daryti prielaidą, kad būtent šie dalykai Lietuvos visuomenei yra svarbiausi.

    Iniciatyvos puslapyje piliečiai gali ne tik patys pateikti savo pasiūlymus, tačiau ir balsuoti – taip išreikšti savo palaikymą vienai ar kitai idėjai. Iniciatyvos autoriai pažadėjo, kad po idėjų siūlymo etapo trys idėjos bus įgyvendintos. Tiesa, šiuo metu dar nėra iki galo aišku, kokiu būdu ir kas atrinks tas tris idėjas. Tačiau tautos balsas, išreikštas balsuojant už tam tikrus pasiūlymus, gali turėti nemažą įtaką atrenkant tas tris laimingąsias idėjas.

    Šiuo metu pati populiariausia idėja Lietuvai yra psichoaktyvių kanapių įteisinimas, jas naudojant psichinės ir fizinės sveikatos gerinimui. Idėjos autoriai Pablo Tamobaras ir Donatas Staneika teigia, kad tokių medžiagų naudojimas padėtų pagerinti visuomenės psichinės bei fizinės sveikatos būseną. Kaip teigia patys idėjos siūlytojai, medžiagos būtų naudojamos ne tam, kad pacientai būtų apsvaiginami dėl smagumo, šėliojimo ar kvailiojimo, bet tam, kad galėtų atsipalaiduoti, pasinerti gilyn į save, apmąstyti vertybes, pasaulėžiūrą ir rastų ramybę bei susitaikymą su savimi. Pagrindinis argumentas leisti naudoti tokio tipo narkotines medžiagas yra tai, kad šiuo metu asmenys, siekiantis įsigyti minėtų psichotropinių preparatų, tai gali padaryti nelegaliai šešėlinėje rinkoje. Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad balsavimo skaičius yra neribojamas, todėl tas pats asmuo gali daug kartų atiduoti savo balsą už tą pačią idėją. Todėl labai tikėtina, kad suinteresuotų žmonių grupė nuosekliai balsuoja, idant ši idėja taptų pati populiariausia. Kitas galimas paaiškinimas dėl tokių aukštų idėjos įvertinimų yra tai, kad galimai visuomenė yra nusivylusi dabartinės valdžios politika ir ypač jos brukamu draudimų kultu, kuris dažnai pasiekia net absurdo lygį. Todėl visuomenė, atsakydama į valdžios draudimų politiką, taip pat palaiko iš pirmo žvilgsnio absurdišką idėją.

    Antroje vietoje yra žurnalisto Edmundo Jakilaičio idėja išplėsti Lietuvos gynybines galias, pritraukiant į Lietuvos šaulių sąjungą 50 tūkst. naujų narių ir suteikiant jiems teisę namuose laikyti ginklą šaulio tarnybai. Įgyvendinus šią idėją, po 2–3 metų Lietuvos gynyba išsiplėstų keliais kartais, o agresoriai  gautų aiškų signalą, kad Lietuva yra pasirengusi atremti bet kokius karinius veiksmus savarankiškai, netgi be NATO įsikišimo.

    Kita populiari ir nemažai dėmesio sulaukusi idėja yra nusistovėjusios vaikų maitinimo sistemos Lietuvoje keitimas. Idėjos autoriai siūlo užtikrinti sveiko maisto bei sveikos gyvensenos įpročių diegimą visose ugdymo įstaigose. Problema yra ta, kad ugdymo įstaigos maistą vaikams vis dar ruošia pagal pasenusias, dar sovietmetį menančias normas.

    Taip pat yra siūloma egzaminuoti visus kandidatus į Lietuvos Respublikos Seimą. Šios idėjos autorius pastebi, kad šiuo metu didelė dalis parlamentarų į postus patenka dėl savo populizmo, nepamatuotų ir kartais net perdėtų pažadų dalinimo, kurie yra realybėje neįgyvendinami. Egzaminas galėtų būti iš kelių dalių, tokių kaip ekonomika, teisė, gamtos mokslai, istorija ir loginis mąstymas. Egzamino rezultatai būtų viešinami rinkėjams ir jie galėtų susidaryti realesnį vaizdą apie kandidato kvalifikaciją, kompetenciją ir gebėjimą siūlomus rinkiminius pažadus įgyvendinti.

    Organizacijos „Globalios Lietuvos lyderiai“ vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė siūlo visiems susiimti dėl švietimo. Ši idėja yra susieta su prastomis Lietuvos švietimo sąlygomis, ilgai besitęsiančiomis aukštojo mokslo reformomis ir mažu Lietuvoje besimokančių užsieniečių skaičiumi. Siūloma atkreipti dėmesį į Danijos pavyzdį, kai šalis ne tik nuolat gerina aukštojo mokslo sąlygas, bet ir ypač didelį dėmesį kreipia į užsienio talentų pritraukimą. Užsieniečių pritraukimas vyksta suteikiant jiems įvairias finansines lengvatas, sukuriant palankias gyvenimo ir studijavimo sąlygas.

    Didelio visuomenės palaikymo susilaukia ir tokios idėjos kaip „Tikra miškų reforma. Holistinė miškininkystė“. Šio siūlymo pagrindinė mintis yra keisti miškininkystės sampratą: nuo medienos pardavimo pereiti prie miškų saugojimo, puoselėjimo ir perdavimo ateities kartoms. Taip pat vis daugiau balsų sulaukia siūlymas siųsti Lietuvos mokytojus stažuotis į užsienį, idant būtų įgaunama daugiau patirties ir susipažįstama su kitokiais mokymo metodais. Tarp pasiūlytų idėjų netrūksta ir itin ambicingų idėjų, tokių kaip „Lietuva – duomenų centrų šalis ir Blockchain technologijų lyderė“, „Lietuva – lyčių lygybės lyderė“, „Paversti Lietuvą šalimi be korupcijos“, „Žalios energijos tinkas – 100 proc. atsinaujinančių šaltinių“, „Mažiausi mokesčiai pasaulyje“, „Vieno mokesčio šalis“, „Lietuva – pagrindinis elektromobilių kūrimo ir gamybos centras Europoje“, „Lietuva – IT švietimo lyderė regione“, „Didžiausias lazerinių taikymų ir inovacijų centras Europoje“ ir dar begalės kitų ambicingų ir išskirtinių idėjų Lietuvai.

    Visgi jeigu kai kurios idėjos yra nukreiptos į įsisenėjusių problemų sprendimą, kitos yra galbūt pernelyg ambicingos arba nelabai realybėje įgyvendinamos, dar kitos yra tiesiog drąsios ar netgi provokuojančios tam tikras visuomenės grupes, tai yra ir tokių, kurios tiesiog kelia šypseną. Tarp tokių idėjų galima įvardinti: „Saldumynai šeštadieniais“, „Visus draudimus pakeisti leidimais“, „Pozityvios žinios“, „Nacionalinė atsiprašymo diena“, „Padaryti verkimo čempionatą“, „Investavimas į išsišokėlius“  ar „Lietuvos pavertimas lietaus šalimi“ ir t. t.

    Kas toliau?

    Patys iniciatyvos steigėjai sutinka, kad antras etapas – idėjų atrinkimas ir įgyvendinimas – bus kur kas sunkesnis negu idėjų generavimas ir jų surinkimas bei susisteminimas. Iš visų idėjų turės būti atrinktos tik trys, kurios bus įgyvendinamos. Svarbu atkreipti dėmesį, kad jos turi vienyti, o ne skaldyti visuomenę, nes tik tokios idėjos visų mūsų pastangomis gali būti realizuotos. Todėl jos bus renkamos ypač kruopščiai – organizatoriai planuoja važinėti po Lietuvos miestus, pristatinėti idėjas, diskutuoti apie jų naudą ir galimus įgyvendinimo iššūkius. Belieka tik tikėtis, kad pačios naudingiausios ir reikalingiausios idėjos mūsų valstybei bus ne tik pasiūlytos, bet ir įgyvendintos.  ■

  • ATGAL
    Slovėnų krepšinio triumfas ir griūvantys mitai apie sportą
    PIRMYN
    Kokie bus Valstybės 100-mečio metai?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.