“Independence” – tai Nepriklausomybė | Apžvalga

Įžvalgos

  • "Independence" - tai Nepriklausomybė

  • Data: 2013-07-04
    Autorius: Parengė Aleksandras Graželis

    Šių metų gegužės 3 dieną būsimo Lietuvos SGD terminalo laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“ buvo nuleistas į vandenį Nuotraukos iš AB "Klaipėdos nafa" archyvo

    Lietuva, siekdama energetinės nepriklausomybės,  įgyvendina svarbius energetikos projektus. Ne visų jų sėkmė vienoda. Padedant Europos Sąjungai, sėkmingai vykdomi elektros jungčių į Švediją ir Lenkiją projektai. Visagino AE statyba, kurią rengiamės vykdyti kartu su Latvija ir Estija, dar tebėra kamuojama nežinios.

    Sparčiausiai juda vien Lietuvos jėgomis vykdomas projektas – Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto įgyvendinimas. Per neįtikėtinai trumpą laiką (Vyriausybės sprendimas pradėti projektą buvo priimtas 2010 metų liepos mėnesį) sugebėta atlikti stambaus masto darbus, kurie leis 2014 metų pabaigoje Lietuvoje nutraukti gamtinių dujų monopolio situaciją. Vienas iš svarbiausių terminalo darbų – laivo-saugyklos statyba. 2013 metų gegužės 3 dieną mus pasiekė džiugi naujiena, kad laivas-saugykla su dujinimo įrenginiu Pietų Korėjos laivų statykloje „Hyundai Heavy Industries“ buvo nuleistas į vandenį.

    Apie šį įvykį „Apžvalga“ paprašė papasakoti AB „Klaipėdos nafta“ generalinį direktorių Roką Masiulį.

    Pone Rokai Masiuli, Jūs dalyvavote Ulsano uoste Pietų Korėjoje nuleidžiant ant vandens būsimąjį Lietuvai skirtą SGD laivą-saugyklą. Kuo mūsų valstybei svarbus šis įvykis?

    Įvykis svarbus ir reikšmingas tuo, kad realiai buvo galima pamatyti, kaip mūsų SGD terminalo projektas išsivystė ir į ką išaugo. Ankstesnėje stadijoje viskas vyko tik popieriuose, inžinierių ir specialistų galvose. Buvo rengiamas ir derinamas projekto darbų grafikas: kokie darbai turi būti vykdomi pirmiausia, kurie vėliau. Dabar, kai mūsų rangovai pradėjo fiziškai rinkti laivą, formuoti kilį, korpusą, įdiegti visus įrengimus, galima jau realiai pamatyti, kaip atrodys mūsų terminalas, kuris Lietuvai tieks suskystintąsias gamtines dujas.

    Žinome, kad SGD terminalai yra dideli statiniai krante su saugyklų bokštais. Kaip laive-saugykloje techniškai sprendžiami suskystintųjų dujų laikymo ir  sudujinimo procesai?

    Laivo-saugyklos paskirtis – priimti SGD dujovežiu atgabentas suskystintąsias gamtines dujas. Laive  dujos bus patalpinamos į  keturias saugyklos talpyklas, kuriose bus palaikoma -160 °C temperatūra.  Daug kas įsivaizduoja, kad suskystintosios dujos yra labai stipriai suspaustos gamtinės dujos, kad jos kažkokiu būdu gali staigiai išsiplėsti ir sprogti. Iš tiesų taip nėra, tose talpyklose nėra jokio slėgio, nes suskystintosios dujos viso labo tėra atšaldytos dujos. Jos ramiai teliuškuoja kaip vanduo ir tik atšildant tą labai šaltą skystį jis virsta dujomis. Atšilusias ir garuojančias dujas reikia surinkti  ir patiekti į vamzdyną vartotojams.

    Ne kiekvienam mūsų skaitytojų teko pamatyti milžinišką laivą iš arti. Koks tai įspūdis?

    Net sunku apsakyti, jį galima palyginti su kokių penkių-šešių aukštų namu, 46 metrų pločio ir labai ilgu, beveik 300 metrų ilgio. Žinome, kad standartinis futbolo stadionas yra nuo 90 iki 120 metrų ilgio, tai laivo ilgis beveik kaip trys futbolo stadionai. Įspūdingai atrodo didžiulė metalinių įrengimų, bokštų, kaminų masė. Prie laivo jautiesi kaip koks skruzdėliukas. Pavyzdys: fotografavau darbininką, kuris buvo nusileidęs į doko apačią prie laivo sraigto, kurio skersmuo tokio dydžio, kaip keturių žmonių ūgis. Net sunku apsakyti jausmą, kai pamatai šį laivą iš arti, tiesiog įspūdinga.

    Laivai-saugyklos yra naujas technologinis sprendimas. Kaip jis bus naudojamas Klaipėdoje?

    Laivai-saugyklos (angl. Floating Storage Regasification Unit (FSRU) pradėti naudoti tik 2007 metais. Jie gali ir gabenti suskystintąsias gamtines dujas, ir jas priimti iš kitų dujas gabenančių laivų, taip pat saugoti jas uoste, sudujinti ir pateikti į šalies dujotiekių sistemą. Statomo laivo numatoma paskirtis – nuolatos stovėti Klaipėdos uoste. Jis bus prišvartuotas prie krantinės, kuri bus pastatyta prie Kiaulės nugaros salos, Klaipėdos uosto akvatorijoje.  Atplaukę dujovežiai suskystintąsias gamtines dujas perpils į mūsų laivą-saugyklą. Mūsų laive bus įrengta  sudujinimo įranga, t. y. dujų atšildymo įranga, kuri tas dujas atšildys ir pateiks į magistralinį dujotiekį visiems vartotojams.

    Laivo vardas „Independence“ („Nepriklausomybė“) mielas kiekvienam lietuviui. Bet kodėl pasirinktas angliškas šio vardo variantas „Independence“ ? Juk SGD dujovežių registre yra laivų, turinčių vardus nacionaline kalba, pvz.,  „Tangguh Hiri” ar “Abdelkader”.

    Laivas yra Norvegijos kompanijos „Höegh LNG“  nuosavybė. Turime džiaugtis, kad norvegai suteikė teisę  mums patiems parinkti laivo vardą. Mūsų įmonė sulaukė daugybės pasiūlymų, po surengto konsiliumo buvo išrinktas šis vardas, kaip labiausiai reprezentuojantis jo paskirtį. Šį vardą ant laivo borto matys daugelio šalių jūreiviai, turistai, jis simbolizuos mūsų valstybės istoriją.

    Norėčiau pažymėti, kad laivai anglų kalboje vadinami moteriškos giminės žodžiu „she“. Mes sakome „laivas“, tai vyriškos giminės žodis. Išrinktas vardas „Independence“ yra moteriškos giminės žodis, taigi tradicija išlaikyta. Taip pat manau, kad dėl savo apimties, unikalumo ir specialios paskirties laivas privalėjo būti pavadintas išskirtiniu vardu. Tikimės, kad toks tvirtas laivo vardas atspindės Lietuvos energetikos dujų sektoriuje lūžį ir siekiamą nepriklausomumą nuo vieno tiekėjo.

    Pasaulyje yra daug laivų statyklų. Kodėl laivas statomas Pietų Korėjoje?

    Pietų Korėją pasirinko laivo savininkai, su kuriais esame sudarę nuomos sutartį. Norvegų kompanija yra sena laivų rinkos dalyvė, gaminanti įvairių tipų laivus. Viena iš jų specializacijų yra SGD dujovežių ir SGD laivų-saugyklų statyba. „Höegh LNG“  savo nuožiūra pasirinko laivo statybos rangovą. Iš tikrųjų, beveik visi tokio tipo laivai, kurie dabar  statomi (tokių yra apie 90), yra statomi Pietų Korėjoje ir tik keli laivai – Japonijoje ir Kinijoje. Pietų Korėja turi labai gerą šio verslo subsidijavimo,  eksporto skatinimo sistemą, todėl pritraukia visus SGD gabenimo jūra projektus pasaulyje.

    Kompanija „Hyundai Heavy Industries“(HHI) yra viena didžiausių laivų statybos kompanijų pasaulyje. Laivų statykla Ulsane, kur statomas mūsų laivas-saugykla, yra didžiausia laivų statykla pasaulyje, turinti devynis sausus dokus. Šiuo metu „Höegh LNG“  užsakymu HHI stato keturis tokio paties dydžio laivus-saugyklas kaip ir „Independence“.

    Kokius darbus reikia atlikti, kol laivas galės plaukti į Klaipėdą?

    Iš sausojo doko į jūrą nuleistas laivas bus užinkaruotas, jame bus atliekami likę smulkieji  vidaus darbai. Bus baigiamos įrengti keturios suskystintųjų dujų talpyklos, jos bus termiškai izoliuojamos ir padengiamos specialiu metalo lydiniu,  atlaikančiu itin žemą temperatūrą. Taip pat reikės atlikti elektros ir valdymo sistemų instaliacinius darbus, įvairius surinkimo darbus, suderinti sistemas. Vėliau laivas bus testuojamas. Jis atliks manevringumo testus, išplaukęs į jūrą išbandys variklius, visą kitą įrangą. Vėliau, paėmęs bandomąjį SGD krovinį, išmėgins  sudujinimo įrangą. Tai atlikus, laivas jau  bus pasiruošęs atplaukti į Klaipėdą.

    SGD terminalo verslo plane buvo svarstyti laivo-saugyklos įsigijimo ir nuomos variantai. Pasirinkta nuoma, kuo ji naudingesnė?

    Statyti laivą-saugyklą savo lėšomis vargu ar būtume pajėgę. Tuo tarpu jo nuomą  galima bus apmokėti iš įmonės veiklos lėšų. Nuomos privalumas yra ir tai, kad laivą-saugyklą aptarnaus norvegų specialistai. Nuoma suteikia visas su laivo-saugyklos veikimu susijusias paslaugas. Tai – kvalifikuotos įgulos samda, laivo ir dujų sistemų techninis aptarnavimas, remontai, priežiūra, t.y. viskas, ko reikia sėkmingam SGD terminalo darbui. Atsakomybę už galimus defektus, gedimus prisiima norvegai. Tokia sąlyga mums, šaliai, kuri neturėjo tokių laivų eksploatavimo patirties, yra labai naudinga. Mums būtų per didelė rizika prisiimti atsakomybę už inžinerinius defektus, kitus trūkumus, galimus per pirmuosius darbo metus. Taigi, rizikos valdymo prasme turėsime saugiai veikiantį terminalą.

    Su norvegais esame sutarę, kad laipsniškai per dešimt metų jie pakeis savo darbuotojus į lietuvių specialistus. Planuojama, kad laive dirbs 30-40 žmonių, dar apie 30 aptarnaus terminalo įrenginius krante. Po dešimties metų mes būsime pasiruošę laivą perimti ir patys jį aptarnauti.

    Pabrėžtina, jog toks verslo modelis yra pasaulyje priimtas. Iš esmės visi laivai-saugyklos yra nuomojami be išimties. Mes buvome pirmieji pasaulyje, kurie sugebėjo išsiderėti galimybę išpirkti nuomojamą laivą-saugyklą. Visi kiti tokio tipo laivai yra vien nuomojami. Tokia susiklosčiusios rinkos praktika ir rangovai nelabai sutinka su kitokiais variantais.

    Laivo-saugyklos statyba yra vienas iš kelių Klaipėdos SGD terminalo įrengimo darbų. Kaip sekasi vykdyti kitus?

    Kovo 19 dieną „Klaipėdos nafta“ pasirašė sutartį su terminalo krantinę projektuosiančia ir statysiančia Latvijos bendrove BMGS. Įmonės pasirašė krantinės infrastruktūros ir suprastruktūros projektavimo, pirkimo ir statybos sutartį. Visi darbai turi būti atlikti iki 2014 metų spalio 1 dienos.

    Gegužės 6 dieną „Klaipėdos nafta“ ir Vokietijos koncernas „PPS Pipeline Systems“ pasirašė sutartį dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo dujotiekio statybos. Visus darbus Vokietijos bendrovė įsipareigojo atlikti iki 2014 metų rugpjūčio 1 dienos. Pradėjus dujotiekio statybą, tai bus paskutinė projekto įgyvendinimo stadija. Nesakau, kad liko lengviausia dalis – dar teks įveikti daugybę juridinių ir techninių kliūčių, tačiau šiandien galime konstatuoti, kad visos svarbiausios sutartys, reikalingos esminių projekto komponentų projektavimui ir statybai, yra pasirašytos. Lieka įgyvendinimas ir priežiūra.

    Lietuva pasielgė teisingai, imdamasi savo terminalo statybos, nes sprendimai dėl regioninio Baltijos šalių SGD terminalo dar nepriimti. Klaipėdos terminalo pajėgumai nemaži, ar negalėtų jis tarnauti ir diversifikuojant Latvijos bei Estijos dujų rinką?

    Taip, mūsų terminalas prireikus galėtų atlikti regioninio terminalo funkcijas taip pat sėkmingai, kaip ir terminalas bet kurioje kitoje Baltijos šalyje. ■

    Dėkojame Jums, lauksime „Independence“ atplaukiant į Klaipėdą.

  • ATGAL
    Siekiamybė - moderni ekonomika
    PIRMYN
    Energetinio saugumo problemos Baltijos jūros regione: ar bus pasiektas proveržis Lieetuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.