Inovatyvus Kaunas – moderni Lietuva | Apžvalga

Regionai

  • Inovatyvus Kaunas – moderni Lietuva

  • Data: 2015-04-29
    Autorius: Gytis Žakevičius

    "Santakos" slėnis (Nuotrauka iš „Santakos“ slėnio archyvo)

    Kaune praėjusių metų lapkritį atidarytas vienas svarbiausių mokslo ir verslo bendradarbiavimo objektų – „Santakos“ slėnis. Tai – inovatyvus projektas, analogiškas JAV Silicio slėniui, leisiantis geriau išnaudoti mokslo ir verslo potencialą.

    Kauno mokslininkai, verslo įmonės bei inovacijomis besidomintys studentai džiaugiasi, kad būtent laikinojoje sostinėje įsikūrė vienas didžiausių atviros prieigos centrų ir verslo inkubatorių Lietuvoje. Šiame slėnyje mokslinės idėjos bei išradimai bus realizuojami ir komercializuojami darnios chemijos ir biofarmacijos, informacinių ir komunikacinių technologijų, ateities energetikos ir mechatronikos srityse.

    „Santakos“ slėnis jungs mokslinius, inovatyvius išradimus su įmonėmis, siekiančiomis žiniomis grįsti savo verslą. Džiugu, kad šis verslo inkubatorius bus atviras ne tik Kaune ar Lietuvoje veikiantiems mokslininkams bei verslininkams, bet ir užsienio aukštųjų mokyklų bei verslo objektų atstovams.

    Universitetas – pamatas inovatyvioms verslo įmonėms

    Kauno „Santakos“ slėnis neatsitiktinai yra analogas visame pasaulyje plačiai žinomam Silicio slėniui. JAV universitetai bei mokslo įstaigos seniai suprato, kad akademinių žinių panaudojimas versle yra ne tik inovacijų ir išradimų pradžia, bet ir tiesioginis kelias į neatrastas aukso kasyklas. Todėl dar XX a. 5 dešimtmetyje Silicio slėnyje aktyvią tiriamąją ir eksperimentinę veiklą pradėjo Stanfordo universiteto mokslininkai ir absolventai, o prie jų veiklos labai greitai prisidėjo ir stambios tarptautinės kompanijos. Įdomu tai, jog patys universiteto profesoriai kvietė studentus įgyvendinti savo verslo idėjas ir visokeriopai prisidėjo prie kompanijų augimo. Šiuo metu net apie 20 proc. verslo specialybės paskaitų yra nukreiptos į verslo įgūdžių skatinimą ir įvairių praktinių verslo problemų sprendimą. Nenuostabu, jog net 17 proc. Stanfordo studentų po studijų baigimo dirba savo pačių įsteigtose įmonėse, o apie pusę absolventų yra įdarbinami neseniai įsikūrusiose įmonėse, startuoliuose.

    Visgi Lietuvos universitetai vis dar yra labiau orientuoti į publikacijų ir akademinių darbų rašymus, negu į verslumo skatinimą. Kauno technologijos universitetas, įsteigdamas šį mokslo ir technologijų parką, žengė didelį žingsnį, kad pakeistų tokią situaciją. Be to, būtent universitetas yra tas idėjų ir inovacijų židinys, kuris netiesiogiai per verslą didina miesto ir bendrai visos šalies ekonominį konkurencingumą ir prisideda prie verslumo skatinimo.

    „Santakos“ slėnis Kaune ir bus tas tiltas, jungiantis mokslą bei inovacijas su verslu. Neabejojama, kad šiame slėnyje sukurtos inovacijos ir išradimai ne tik bus sėkmingai parduodami užsienyje, bet ir diegiami Kaune. Tai turėtų gerinti Kauno kaip modernaus ir inovatyvaus miesto įvaizdį.

    Sėkmingos veiklos elementai

    Visgi didelės investicijos ir platus funkcijų spektras dar negarantuoja, kad Santakos slėnis veiks sėkmingai, juolab, kad Lietuvoje yra pakankamai pavyzdžių, kaip tokie mokslo ir technologijų parkai taip ir neatnešė siekiamos naudos. Dažnai sakoma, kad genialumas slypi paprastume. Norint, kad „Santakos“ slėnis Kaune veiktų efektyviai, o jo veiklos sukurtų daugiau inovatyvių technologijų, tereikia atsižvelgti į keletą elementų.

    Kauno miesto valdžia turi išnaudoti visą potencialą, bendradarbiaudama su KTU ir kitomis mokslo institucijomis, siekiant studentų baigiamuosius darbus pritaikyti praktikoje. O pačių idėjų komercializavimas ir turėtų vykti „Santakos“ slėnyje.

    Rinkos tendencijų žinojimas. Slėnio stiprybė turėtų būti jo žinios apie tai, kas dedasi mokslo pasaulyje, kokie akademiniai straipsniai rašomi, kokie taikomieji tyrimai atliekami bei kur yra tas mokslo potencialas. Kita vertus, vien mokslo tendencijų žinojimas negarantuoja inovacijų versle. Dažnai būna taip, kad mokslas tyrimus daro tik dėl mokslo, o verslui tokios naujovės yra visiškai neaktualios. Dėl šios priežasties yra būtina sekti verslo pulsą ir numatyti, ko verslui reikia šiandien ir ko reikės rytoj.

    Įmonių atrankos kriterijai. Viena iš opiausių šiandienos slėnių bei mokslo ir technologijų parkų problemų yra ta, kad tokie centrai tapo tik pigios biurų ir patalpų nuomos vietomis. Kitaip tariant, slėnių vadovybės Lietuvoje dažnais atvejais netaiko jokių įmonių atrankos kriterijų arba tie kriterijai yra nukreipti į eksportą, verslo idėją bei komandos sudėtį, o ne į įmonės augimo perspektyvas.

    Specifinių žinių perdavimas. Slėnis turi užsiauginti arba samdytis tokius specialistus, kurie turėtų itin specifinių žinių. Tik tokios žinios yra reikalingos sparčiai augančioms įmonėms ir būtent dėl tokių žinių slėniai taptų traukos centrais ir kitoms įmonėms, nesančioms pačiame slėnyje.

    Reikia tikėtis, kad KTU „Santakos“ slėnis sugebės veikti efektyviai ir nekartoti pirmtakų padarytų klaidų. Dėl šios mokslo ir verslo bendros institucijos bus ne tik išrandamos inovatyvios technologijos, kuriami pažangūs verslai, bet tai taip pat reikšmingai prisidės prie investicijų pritraukimo į laikinąją sostinę.

  • ATGAL
    Apie Daniją, laisvę ir saugumą
    PIRMYN
    Petras Baršauskas: Mokslo ir verslo bendradarbiavimas yra reikalingas abipusiškai
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.