Irena Degutienė: Seimas yra mūsų tautos, mūsų visų atspindys ir veidas | Apžvalga

Įžvalgos

  • Irena Degutienė: Seimas yra mūsų tautos, mūsų visų atspindys ir veidas

  • Temos: Politika
    Data: 2012-12-18
    Autorius: Jurgita JARAŠŪNIENĖ

    Irena Degutienė Olgos Posaškovos nuotrauka

    Su ankstesnio Seimo Pirmininke, o dabar didele balsų dauguma patvirtinta Pirmininko pavaduotoja Irena DEGUTIENE kalbamės apie jos patirtį, kurią turėtų perimti naujasis Seimo Pirmininkas, apie tai, kokią patyrusi politikė mato naujojo Seimo kasdienybę.

    Žinoma, artėjančios Kalėdų šventės net sunkiausias politines temas padeda aptarti pasiliekant taikoje ir ramybėje. Juk visus Seimo narius, partijų atstovus Kalėdos pakvies prie šeimos stalo – čia tikrai pravers Irenos Degutienės pasiūlytas, jos tradiciškai gaminamas džiovintų grybų „auselių“ receptas. „Esu iš tų žmonių, kurie visuomet ieško problemos sprendimo būdų ir prie stalo susisodina besiginčijančias puses“, – sako I. Degutienė.

    Jums teko nelengva užduotis vadovauti LR Seimui sudėtingu laikotarpiu – krizės sąlygomis ir esant trapiam koalicijos ir opozicijos balansui. Kokios savybės ir kokie būdai Jums padėjo išlaikyti stabilumą ir rimtį tokiose sąlygose? Kas būnant Seimo Pirmininke buvo sunkiausia? Ko palinkėtumėte ir ką patartumėte naujajam Seimo pirmininkui?

    Laikotarpis tikrai nebuvo iš lengvųjų – ir dėl krizės, ir dėl Seimo sudėties. Tačiau džiaugiuosi, kad sugebėjome atsilaikyti prieš visus sunkumus, kad, nepaisant visų nesklandumų, skandalų, sugebėjome dirbti, priimti būtinus sprendimus.

    Seimo Pirmininko kasdienėje veikloje, mano manymu, labai svarbu išvengti partinių nesutarimų ir ginčų – Seimo Pirmininkas turėtų elgtis vienodai su visomis iniciatyvomis, pasiūlymais, vienodai priimti visus Seimo narius, vienodai įsiklausyti ir siekti priimti Valstybei tinkamiausius sprendimus. Seimo narius išrenka žmonės – skirtingus, dažnai tarpusavyje nelabai sutariančius, nebendraujančius, todėl Seimo Pirmininkui labai svarbu „sustyguoti“ visų bendrą darbą.

    Esu iš tų žmonių, kurie visuomet ieško problemos sprendimo būdų ir prie stalo susisodina besiginčijančias puses. Visuomet siekiau ir siekiu išsiaiškinti tai, kas neaišku, kas nesuprantama. Juk kalbantis sprendimą surasti lengviausia.

    Kas sunkiausia buvo? Stiprinti parlamentinę kontrolę, išsaugoti ir sustiprinti Seimo vaidmenį Lietuvos valdžių padalijimo sistemoje. Lietuva pirmiausia yra parlamentinė valstybė ir tai parlamentui reikia nuolat įrodinėti. Be to, itin sunki užduotis, tenkanti kiekvienam Seimo pirmininkui, – Seimo, kaip institucijos, autoriteto visuomenėje klausimas.

    Tiek savo asmeniniu pavyzdžiu, tiek savo pozicijomis visada aukštai kėlėte moralinę kartelę, kaip vertinate naujosios koalicijos, kad ir gausios skaičiumi, moralinį veidą? Ar prognozuojate šiai koalicijai šviesią ateitį?

    Sunku vienpusiškai vertinti koaliciją. Ją sudaro ne tik teisiamųjų suole sėdintys ar per pastaruosius rinkimus netinkamu elgesiu išgarsėję asmenys. Koalicijoje, ją sudarančiose partijose, yra daug kompetentingų, padorių žmonių, gerai dirbančių. Ir nesusikompromitavusių, ir nesusitepusių, ir jokiuose skandaluose niekada nebuvusių. Bet kokiu atveju – Seimo nariais tampa tie, kurie sulaukia Lietuvos žmonių palaikymo ir balso. Tad Seimas yra ir mūsų tautos, mūsų visų atspindys ir veidas.

    Vertinti sunku šiandien dar ir dėl to, kad Vyriausybė kol kas formuojama, Seime taip pat dar ne visos struktūros suformuotos. (Interviu imtas lapkričio pabaigoje – red. p.) Manyčiau, kad daugelis dalykų priklausys nuo koalicijos tarpusavio susitarimų, vidinės disciplinos. Jau dabar aiškėja, kad sprendimus, jei tik bus vieningi, galės priimti lengviau. Jie turi konstitucinę daugumą.

    Vis dėlto pirmieji naujosios koalicijos sprendimai Seime sudaro slogų įspūdį – pavyzdžiui, beprecedentis sprendimas dėl Audito komiteto vadovo posto paskyrimo valdančiajai daugumai, o ne opozicijai, komisijos, svarstysiančios neliečiamybės atėmimo klausimą, vadovų paskyrimas tik iš valdančiosios daugumos… Vienas iš pirmųjų naujosios koalicijos moralumo egzaminų vyks gruodžio pabaigoje, kai spręsime kelių Darbo partijos narių neliečiamybės atėmimo klausimą.

    Kitas itin svarbus tiek naujai Seimo daugumai, tiek ir Vyriausybei klausimas – Lietuvos strateginių interesų įgyvendinimas. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų požiūris į šią koaliciją priklausys nuo to, ar naujoji Vyriausybė tęs Lietuvos energetinės priklausomybės nuo vienintelių išteklių tiekėjo mažinimo politiką, įgyvendins Lietuvos energetinį savarankiškumą įtvirtinančius projektus, užtikrins Lietuvos užsienio ir nacionalinio saugumo politikos tęstinumą, neleis Vilniaus krašte veikti dviem paralelinėms švietimo sistemoms, kurios silpnintų šio regiono integraciją į Lietuvos valstybę.

    Naujajame Seime Jums, jau kaip opozicijos atstovei, buvo pasiūlytos Seimo vicepirmininkės pareigos, į kurias Jus skirdamas Seimas išreiškė didžiausią pasitikėjimą, t. y. už Jus balsavo 112 parlamentarų. Ko tikitės iš šių pareigų, ar jos leis daryti įtaką naujajai valdžiai ir prisidėti prie svarbių sprendimų valstybėje?

    Norėčiau atkreipti Jūsų dėmesį į keletą dalykų. Seimo valdybos formavimo principai yra visiškai kitokie nei, tarkime, Vyriausybės, kurią sudaro tik valdančiosios daugumos nariai. Seimo Valdyboje privalo būti ir opozicijos atstovų. Ir ne tik Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai, bet ir opozicijos lyderis. Tokią tvarką nustato Seimo statutas. Ir šios nuostatos buvo laikomasi visų kadencijų metu, taip pat ir praeitoje kadencijoje, kai Valdyboje turėjome 2 pavaduotojus iš opozicijos ir opozicijos lyderį. Tokia valdybos sudėtis tam tikra prasme atspindi paties Seimo sudėtį, kuriame dalyvauja ir pozicija, ir opozicija. Kiekviena Seimo struktūra – komitetai, komisijos, Seniūnų sueiga – sudaromi laikantis proporcinio visų frakcijų atstovavimo principo, atsižvelgiant į gautą mandatų skaičių.

    Mano tapimas Seimo Pirmininko pavaduotoja tik patvirtina šią nusistovėjusią tvarką ir, tikiuosi, padės geriau veikti Seimo valdymo struktūroms. Gausus palaikymas balsavimo metu, tikiu, tik patvirtina, kad labai svarbu visose Seimo struktūrose išlaikyti proporcinio atstovimo principus. Galbūt netrukus prie Seimo valdybos prisijungs ne tik opozicijos lyderis, bet ir daugiau pavaduotojų, atstovaujančių opozicijai.

    Nuoširdžiai tikiuosi, kad būsime rimta, atsakinga ir kontroliuojanti opozicija. O suteikta galimybė dirbti Seimo valdyboje – puikus įrankis, ne tik „prižiūrėti“ dabartinės valdančiosios daugumos darbus ir veiksmus, bet ir užtikrinti svarbiausių mūsų pradėtų darbų tęstinumą.

    Kiekvienas Seimo vicepirmininkas kuruoja tam tikrą sritį. Man yra pavesta koordinuoti Seimo tarptautinio bendradarbiavimo klausimus. Šią užduotį laikau labai svarbia ir atsakinga. Mūsų partneriams užsienyje dabar kyla labai daug klausimų ir netgi nerimo dėl to, kokia bus mūsų valstybės kryptis, pasikeitus valdžiai.

    Martynos Trinkūnienės nuotrauka

    Tikriausiai per šias Kalėdas galėsite daugiau laiko skirti šeimai? Gal ketinate šventes praleisti ypatingai? Gal galėtumėte pasidalinti kokiu nors savo tradiciniu kalėdiniu receptu su „Apžvalgos“ skaitytojais?

    Tikrai taip – Kalėdos ypatinga mūsų šeimos šventė, ir šiemet ji bus tikrai ramesnė nei per praėjusius trejus metus. Prie Kūčių ir Kalėdų stalo susirenkame visa šeima. Visi stengiamės pamiršti kasdienius rūpesčius ir džiaugtis galimybe pabūti kartu. Dažniausiai paruošiame mūsų šeimoje tradiciniais tapusius virtinius su grybų įdaru – džiovintų grybų „auseles“. Mielai dalinuosi šiuo receptu su Jumis.

    Džiovintų grybų „auselės“

    Tešlą ruošiame tokią pat, kaip paprastiems virtiniams – taigi vienas kiaušinis, žiupsnelis druskos, vanduo ir miltai, taip pat galima įpilti ir šlakelį aliejaus, tačiau tuomet būna kiek sunkiau tešlą iškočioti.

    Įdarui imame džiovintų grybų – maždaug tiek, kiek telpa į 1 litro indą. Grybus pamirkome vandenyje keliolika minučių, kad suminkštėtų. Kol grybai mirksta, užviriname vandenį, supilame grybus su vandeniu, kuriame jie mirko, dedame vieną nedidelį svogūną ir druskos bei pipirų pagal skonį. Viską kiek paverdame ir kiaurasamčiu nukošiame grybus, juos atvėsiname. Beje, vandens, kuriame virė grybai, neišpilkite.

    Atvėsusius grybus smulkiai supjaustome arba sumalame mėsmale, tačiau smulkiai pjaustyti grybai suteikia įdarui ypatingą skonį. Imame porą didesnių svogūnų, galima jų dėti mažiau ar daugiau – pagal skonį, smulkiai juos supjaustome, pilame į keptuvę šlakelį aliejaus, – dar gardžiau – dėti gabalėlį sviesto, – ir apkepame, kol gražiai pagels. Pagardiname juos druska, pipirais. Tuomet suberiame susmulkintus grybus ir dar pakepame maišydami. Rekomenduoju paragauti ir pagardinti įdarą druska ar pipirais, jei trūktų. Paliekame įdarą ataušti.

    Tuomet iškočiojame tešlą, stikline ar puodeliu įspaudžiame paplotėlius, ant kuriu dedame įdaro, ir šiuos paplotėlius lenkiame pusiau, suspaudžiame kraštelius ir pirštais susukame paplotėlių kraštelius „virvele“, taip suformuojame „auseles“. Žinoma, kiekvienas gali šiuos paplotėlius formuoti pagal savo skonį, taip, kaip atrodo gražiau.

    „Auseles“ dedame ant miltais pabarstyto padėklo, kad nesuliptų, o kad nesudžiūtų, pridengiame drobe. Jei planuojate užtrukti ilgiau ir ruošiatės virti tik kiek vėliau, tuomet rekomenduočiau  drobę sudrėkinti.

    Užverdame viralą, kuriame prieš tai virėme grybus, – išvirusį svogūną galima išgriebti kiaurasamčiu, – ir į verdantį viralą dedame „auseles“. Verdame apie 10 minučių, kol „auselės“ iškyla, ir tada paverdame dar keletą minučių.

    Į dubenėlius kiaurasamčiu dedame „auseles“, užpilame sultinio, kuriame jie virė, ir pagardiname grietine.

    Skanaus!

    Linksmų švenčių, geros nuotaikos Jums ir Jūsų šeimoms!

  • ATGAL
    Ar sulauksime permainų po (ne)eilinių rinkimų?
    PIRMYN
    Andrius Kubilius: būsime konstruktyvi ir principinga opozicija
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.