Iš Lietuvos emigruoja verslas? | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Iš Lietuvos emigruoja verslas?

  • Data: 2015-02-26
    Autorius: Gytis Žakevičius

    Laikai, kai iš Lietuvos masiškai emigruo­davo tautiečiai, atrodo, jau praeityje. Pastaruosius kelerius metus pastebima nauja tendencija – tai pinigų arba verslo emigracija į kitas valstybes. Bet dabarti­nė Vyriausybė ne tik kad nesiima jokių konkrečių veiksmų užkirsti tokiai tendencijai kelią, tačiau ir vengia apie tai kalbėti viešai.

    Mažėjanti žmonių emigracija

    Naujausia statistika rodo, kad žmonių emigracija yra sumažėjusi ir pasiekusi seniai neregėtą lygį. Per praėjusius metus iš Lietuvos emigravo apie 38,5 tūkst. gyventojų. Tokio sąlyginai mažo emigrantų skaičiaus nebuvo nuo 2001 metų, nes grynoji emigracija siekia tik 13 tūkst. gyventojų. Grynoji emigracija yra apskaičiuojama, iš emigravusiųjų tautiečių skaičiaus atimant imigravusiųjų, kurie sugrįžo ar nusprendė atvykti gyventi į Lietuvą, skaičių. Teigiama tendencija visų pirma sietina su tuo, kad į tėvynę sugrįžta anksčiau emigravę lietuviai. Statistikos departamentas skaičiuoja, kad vien per praėjusius metus į Lietuvą imigravo apie 25,5 tūkst. gyventojų, iš kurių daugiau negu 90 proc. – Lietuvos piliečiai. Galima daryti prielaidą, kad emigracijos situacija stabilizuojasi – išvykę ir užsidirbę lietuviai vis labiau žvalgosi atgal ir sugrįžta į tėvynę. O tuo tarpu čia, Lietuvoje, sparčiai mažėja nedarbas, gerėja darbo sąlygos, o atlyginimai, nors ir nedideliais tempais, tačiau auga. Tad nėra priežasčių nerimauti, kad grynosios emigracijos mastai didės. Lietuva dabar susiduria su visai kitokia emigracija – iš šalies emigruoja verslas ir pinigai.

    Verslas emigruoja į užsienį

    Iš Lietuvos ėmė trauktis verslas ir ka­pitalas – šiuo metu pastebima tokia nauja tendencija. Ją įrodantys statistiniai duomenys fiksuojami jau kelerius metus iš eilės. Daugelis Lietuvos verslininkų savo uždirbtus pinigus vis dažniau investuoja ne Lietuvoje, bet užsienyje. Yra akivaizdu, kad nemažai lietuviško kapitalo įmonių yra išregistruojamos iš Lietuvos ir įregistruojamos kurioje nors užsienio šalyje. Kitaip tariant, lietuviškasis verslas emigruoja.

    Vieni pirmųjų savo sukauptus kapitalus į Nyderlandus perkėlė „Vilniaus prekybai“ priklausantis „Akropolis“, taip pat iki tol Lietuvoje registruoti prekybos „Maxima“ tinklai Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje. Neseniai vienas turtingiausių Lietuvos verslininkų Arvydas Avulis, kuris yra „Hanner“ įmonių grupės valdybos pirmininkas, savo įmonių valdymą perkėlė į Estiją. Pasak jo, tai padaryti jį paskatino Lietuvos vyriausybės abejingumas dėl jo verslo sėkmės ir planuojamų investicijų. Tačiau tai nėra tik pavieniai atvejai, kai lietuviškas verslas savo investicijas nukreipia į kitas valstybes. Skaičiuojama, kad vien tik prieš kelerius metus į užsienį „emigravo“ apie 5 mlrd. litų. Pernai „emigravusių pinigų“ kiekis siekė jau 8 mlrd. litų. Ūkio ir Finansų ministerijos yra nelinkusios diskutuoti apie iš Lietuvos emigruojančius milijardus. Tokie Lietuvos verslininkų strateginiai žingsniai bei planuojami ateities veiksmai visiškai nedomina dabartinės valdžios, kuri ir toliau vengia analizuoti tokios tendencijos priežastis ir užkirsti jai kelią. Verslas jau dabar siunčia labai aiškų pavojaus signalą, jog, jeigu situacija nesikeis, ateityje iš Lietuvos bus perkeliamas ne tik kapitalas, tačiau ir darbo vietos.

    Kodėl verslas „emigruoja“ iš Lietuvos

    Prieš pradedant ieškoti priežasčių, kodėl verslas bėga iš Lietuvos, reikia pažvelgti į šalis, kurios susilaukia išskirtinio Lietuvos verslininkų dėmesio. Dažniausiai lietuviški pinigai yra investuojami į kaimynines šalis – Latviją ir Estiją, investicijų dėmesio sulaukia Olandija bei Kipras. Nors tikslių duomenų nėra, tačiau galima daryti prielaidą, kad ir kaimyninė Baltarusija susilaukia vis didesnių investicijų iš Lietuvos. Visgi į šią šalį neretai yra investuojama ne tiesiogiai, tačiau per įvairiausius tarpininkus ar aplinkelius, idant būtų sumažinta politinė rizika. Todėl oficiali statistika gali gana stipriai skirtis nuo realaus investicijų kiekio.

    Lietuviškas verslas labai dažnai tiesiogiai savo verslo neiškelia iš tėvynės, tačiau įregistruoja turto valdymo bendrovę užsienyje. Fiziškai verslas egzistuoja Lietuvoje, tačiau oficialiai jis yra perkeliamas į užsienio valstybę. Tai savo ruožtu reiškia, kad Lietuvoje veikiantis verslas mokesčius sumoka ne į Lietuvos biudžetą, bet į biudžetą tos užsienio valstybės, kurioje yra oficialiai registruotas. Ekspertai prognozuoja, kad ši tendencija ir ateityje bus ryški ir, jeigu valdžia nesiims jokių aktyvių veiksmų, ji tik dar labiau stiprės. Pagal neseniai Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktą apklausą aiškiai matyti, kad net 70 proc. apklaustų verslininkų nėra patenkinti valdžios priimtais sprendimais ir mano, kad tokie veiksmai skatina dalį arba visą verslą perkelti iš Lietuvos į užsienio valstybes.

    Pagrindinės priežastys, verčiančios verslininkus trauktis iš Lietuvos, yra nestabili įstatyminė bazė ir nepalanki mokestinė aplinka. Versle vienas iš svarbiausių sėkmės faktorių yra planavimas. Tačiau Lietuvoje verslą planuoti yra ypač sudėtinga, nes įstatymai keičiasi gana dažnai. Beveik neįmanoma nuspėti, kokia mokestinė reforma bus priimta artimiausiu metu, nes tokios reformos dažnai yra inicijuojamos ne „iš apačios“, t.y. ne paties verslo, bet gimsta valdininkų kabinetuose. Didelę žalą daro ir nuolatinis kalbėjimas apie galimas permainas. Jau daugiau nei dešimt metų netyla kalbos apie progresinių mokesčių įvedimą, nekilnojamo turto mokesčio tarifo keitimą. O štai minimalaus darbo užmokesčio kėlimas iki neregėtų aukštumų jau seniai tapo populistinių partijų pagrindiniu arkliuku politinių kampanijų metu.

    Kita svarbi priežastis, verčianti verslą bėgti iš Lietuvos, yra nepalanki mokestinė aplinka. Nors Lietuvoje pelno mokestis tesiekia 15 proc., tačiau, pavyzdžiui, Estijoje yra taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas, jeigu įmonė nusprendžia visą uždirbtą pelną reinvestuoti. Reinvestavimas – tai įmonės „raumenų auginimas“, kai uždirbti pinigai pasilieka įmonėje, o už tuos pinigus atnaujinama arba perkama įranga, technika, samdomi nauji darbuotojai, konsultantai, kitais būdais užtikrinama verslo plėtra ir augimas. Lietuvoje visais atvejais yra taikomas pelno mokesčio tarifas, nepriklausomai nuo to, ar pelnas buvo išdalintas akcininkams, ar reinvestuotas įmonėje. Estijos valdžia skatina verslus investuoti ir augti, o Lietuvos valdžia siekia, kad įmonės pravalgytų uždirbtus pinigus. Svarbu pažymėti, kad Lietuvoje buvo apsunkinta galimybė optimizuoti pelno mokestį, jeigu įmonė praeityje patyrė nuostolių.

    Mokesčių specialistai pažymi, kad dar viena svarbi priežastis, dėl kurios verslas traukiasi iš Lietuvos, yra ir dividendų apmokestinimas. Pasaulis tampa globalesnis, o verslas ieško geriausių būdų optimizuoti mokesčius. Dėl šios priežasties lietuvių įkuriamos tarpinės įmonės Olandijoje ar Kipre turi vieną tikslą – išvengti didelių lietuviškų mokesčių. Pavyzdžiui, jeigu lietuviško kapitalo įmonė yra investavusi Baltarusijoje ir uždirbo pelną, tai Lietuvoje mažiausias dividendų apmokestinimo tarifas yra 10 proc., kai tuo tarpu Olandijoje toks tarifas tesiekia 5 proc. Akivaizdu, kad mokestinė bazė Lietuvoje turėtų būti peržiūrėta iš esmės, pritaikant ją taip, kad lietuviškas verslas liktų Lietuvoje.

    Investicijų svarba Lietuvai

    Vienas iš pagrindinių valdžios uždavinių turėtų būti ne tik sudaryti verslui palankias sąlygas, bet ir pritraukti užsienio investicijas. Jeigu lietuviškas verslas turės visas sąlygas augti ir stiprėti, tai bus teigiamas signalas užsienio investicijoms, įrodantis, jog Lietuva yra ta vieta, į kurią reikia perkelti savo verslą.

    Užsienio investuotojai, dairydamiesi tinkamų šalių savo investicijoms, didžiausią dėmesį kreipia į tris faktorius – kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, infrastruktūrą ir mokestinę bazę. Didžiausios reformos turėtų būti atliekamos darbo rinkos reguliavimo srityje. Pagal Europos Komisijos rekomendacijas pirmiausia turėtų būti peržvelgti darbo teisę reglamentuojantys aktai, darbo sąlygų, laiko bei atlygio tinkamumas. Siekant sumažinti kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, būtina peržiūrėti ir palengvinti mokymosi visą gyvenimą programas ir jų įgyvendinimą. Taip pat reikia stiprinti smulkų ir vidutinį verslą, supaprastinti sąlygas e-verslui bei realiai teikti e-valdžios paslaugas, nepamirštant mažinti dividendų tarifus, leisti verslui reinvestuoti uždirbtą pelną, taikant nulinį tarifą ir perkeliant anksčiau patirtus nuostolius. Tik koncentruotai darbuojantis minėtose srityse, Lietuvai pavyktų išlaikyti lietuvišką verslą ir pritraukti užsienio investicijas.

  • ATGAL
    Ar Europos Sąjungai reikia teisingumo ministro? Apie teisinės valstybės krizę ir naująjį mechanizmą
    PIRMYN
    Arūnas Teišerskis: kam kalbėti angliškai, jei galiu kalbėti lietuviškai?
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.