ĮSA: pamėginti verta! | Apžvalga

Įžvalgos

  • ĮSA: pamėginti verta!

  • Data: 2011-05-20
    Autorius: Kęstutis D. RIMKEVIČIUS

    Praėjusio šimtmečio pabaigoje nuskendęs Sovietų Sąjungos „titanikas“, beje, savo egzistencijos saulėlydyje virtęs tiesiog sena, skylėta barža, į istorijos verpetus nusinešė ir sovietinę planinę ekonomiką. Žinia, šios komunizmo pagimdytos sistemos apraiškų dar yra pasaulyje ir netgi toje pačioje Europoje. Visi, kas labai išsiilgę senojo raugo, gali palėkti į kaimyninę Baltarusiją, kur nuo sovietmečio, panašu, ne daug kas pasikeitę. Dar drąsesni egzotikos mėgėjai gali mėginti pasisvečiuoti kitame komunizmo ir planinės ekonomikos „rojuje“ – Šiaurės Korėjoje. Tiesa, niekam to nelinkėčiau. Gana pasiklausyti pabėgėlių iš „rojaus“ pasakojimų…

    Tikriausiai niekas neabejoja teisingu Lietuvos pasirinkimu, kai ištrūkę iš imperijos gniaužtų pasukome vakarietišku rinkos ekonomikos keliu. Net jei turėjome (ar vis dar turime) išgyventi įvairias laukinio kapitalizmo fazes. Ir šiandien, kai pasaulinė finansų krizė uždėjusi savo sunkią leteną ir ant Lietuvos ekonomikos, reikia tikėtis, neprarasime noro kurti privataus verslo ir būti rinkos žaidėjais.

    Vis dėlto išlaisvėjusi rinka, – kad ir koks saldus būtų tas žodis „laisvė“, – tėra didelė pakopa gerovės valstybės link. Kita, ne ką mažiau svarbi pakopa – yra atsakomybės suvokimas ir įgyvendinimas rinkos procesuose.

    Net jei tokios „teologinės“ laisvės ir atsakomybės įžvalgos ekonomikoje kam nors gali tik sukelti pašaipą, tolesniu tekstu pamėginsim įrodyti, kad šaipytis čia visai nėra ko. Kita vertus, šypsotis ir juoktis sveika, juolab socialu. Tad nepeikdami besišypsančiųjų, pakviesime juos būti socialiai atsakingus ir tiesiog skaityti toliau.

    (M. Žilionytės nuotr.)

    Žingsniai per istoriją ir istoriniai žingsniai

    Nuo šumerų laikų, kada randamos pirmosios socialiai atsakingo verslo apraiškos – minimalus atlyginimas, pasaulis labai pasikeitė. XIX–XX a. sandūroje Šiaurės Amerikos darbininkų profsąjungų pradėta skleisti įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) idėja, tada akcentavusi žmogaus teisių gynimą, šiandien mus pasiekė kaip išplėtota teorija, sėkmingai įgyvendinama praktikoje – rūpinantis tiek konkretaus darbuotojo, tiek visuomenės gerove, taip pat aplinkos apsauga. Verslas vis labiau imasi paisyti visuomenės lūkesčių, tad patsai kapitalizmas tampa socialaus bendradarbiavimo sistema, o ne tik pinigų kalimo mašina. Tokioje atmosferoje verslo organizacijos yra tiesiog priverstos socializuotis ir savo veiklą grįsti pilietiškumo, o ne egoistiniais „toliau nosies nematymo“ principais. Bent jau tokia būtų siekiamybė.

    Jau nuo septintojo praeito amžiaus dešimtmečio laisvojo pasaulio verslininkai ėmė vis labiau suvokti savąją socialinę atsakomybę, įsitraukti į visuomenės reikalus, rūpintis aplinkos apsauga. Kaip žinoma, tuo metu Sovietų Sąjungoje aplinkos apsauga ir kitais visuomenei svarbiais reikalais labiausiai rūpinosi animacinių filmukų herojus krokodilas Gena. Tad kai Vakarų Europoje jau buvo įsisamonintos organizacijų etikos normos, o įmonių vadovai praktikavo gyvenimo kokybės vadybą, Lietuvoje po Nepriklausomybės paskelbimo 1990-aisiais metais besiformuojantis verslas dar tik pažindinosi su laisvąja rinka ir žengė į laukinio kapitalizmo džiungles. Nenuostabu, kad socialios rinkos privalumams pažinti prireikė 15 ar net 20 nepriklausomybės metų.

    Džiugu, kad šiandien vis daugiau kalbama apie įmonių socialinę atsakomybę – tai rodo, kad socialiosios rinkos ekonomika jau žengia pirmuosius tvirtus žingsnius į Lietuvą.

    Tai daugiau nei labdara

    Daug kam įmonių socialinė atsakomybė gali asocijuotis tiesiog su labdara ar parama. Daviau pinigų vienai ar kitai socialinei įstaigai, parėmiau vieną ar kitą visuomenės veiklą – ir ramu. Žinoma, tai lengviausias būdas tapti socialiai atsakingu, bet ar vienintelis, ar orientuotas į tvarią įmonės plėtrą. Jei įmonių socialinė atsakomybė matoma tik kaip išlaidos ir duoklė įvaizdžiui, yra atsisakoma daugybės puikių galimybių susikurti papildomas vertes, galiausiai – padidinti pelną. Paklausite, kaip?

    Tai investicija

    Įmonių socialinė atsakomybė yra strateginis, apmąstytas pasirinkimas, būnant rinkos žaidėju, dalytis savo galiomis su visuomene, paisyti aplinkosaugos reikalavimų ir savo darbuotojų poreikių. Beje, viena iš ĮSA teorijų, vadinamoji trijų „P“ teorija, aiškiai apibrėžia lygiavertį naudos aspektą, akcentuodama „pelną, žmones ir planetą“ (angl. profit, people, planet). Taigi, natūralu, kad įmonių socialinė atsakomybė yra glaudžiai susijusi su pačiu verslo planavimu ir valdymu. Tai neabejotinai vertes kurianti veikla, susijusi su vertybių puoselėjimu.

    Susijungusių į korporacijas ir tapusių stambiais rinkos dalyviais įmonių įtaka visuomenei ir aplinkai itin padidėja. Auga ir visuomenės lūkesčiai, ir reikalavimai. Kai visų akys nukreiptos į vieną ar kitą didelę organizaciją, bet kokie socialiai jautrūs sprendimai gali turėti didelės įtakos pelno pokyčiams. Tad strategiškai mąstantis įmonės vadovas, reikia manyti, nenumos ranka į darbuotojų poreikius, jų darbo aplinką, į visuomenei svarbius socialinius projektus, galiausiai į žalios vejos išsaugojimą, atliekų rūšiavimą kovojant su klimato atšilimu ar tiesiog aplinkos estetinį vaizdą.

    Mažoms įmonėms dalyvauti ĮSA procesuose ne ką mažiau naudinga – vien dėl to, kad formuojantis verslo socialinės atsakomybės kultūrai, socialiai atsakingos įmonės tampa vis labiau atpažįstamos ir matomos ne dėl savo dydžio, užimamos rinkos dalies, tačiau būtent dėl socialinio jautrumo. Yra pavyzdžių, kai nedidelės socialiai atsakingos įmonės, sunkiai atradusios savo vietą posovietinėje erdvėje, puikiausiai įsitvirtino Skandinavijos rinkose, mat šiose šalyse dominuoja kur kas gilesnis supratimas, kas yra ĮSA. Kita vertus, mažoms įmonėms socialinė atsakomybė gali pasitarnauti akstinu jungtis į didesnes korporacijas ar tiesiog telkti bendras jėgas rinkų paieškoms.

    Tvari plėtra

    Gebėjimas įsiklausyti į visuomenės poreikius, o ne tik į „pinigų kalimo mašinos“ užesį, ir pamatymas kiek toliau, nei baigiasi kiemo tvora, praplečia verslo perspektyvą ir sudaro sąlygas tvariai įmonės plėtrai. Ekspertų vertinimu, ĮSA duoda pozityvų efektą krizių ir įvairių ekonominių sukrėtimų laikotarpiu. Kaip verslas gali vaidinti svarbų vaidmenį visuomeniniuose procesuose, taip visuomenė savo ruožtu lemia tam tikrus verslo pokyčius. Pavyzdžiui, vykdant probleminių visuomenės sluoksnių edukaciją, šie valstybės piliečiai ne tik integruosis į visuomenę, bet jiems bus suteikta galimybė siekti karjeros ir taip plėsti vietos verslo galimybes. Paradoksalu, bet ir tokia, rodos, potenciali ir aktyvi visuomenės dalis kaip jaunimas dėl įvairių socioekonominių veiksnių gali iškristi iš darbo rinkos, ir čia verslininkų pagalba, motyvuojant jaunus žmones siekti karjeros ar patiems kurtis savo verslą, gali tapti labai svarbi. Kas iš to verslui? Ogi išsiugdyti puikūs darbuotojai ir verslo partneriai. Apskritai labiau išsivysčiusi ir kompetentinga visuomenė kuria daugiau sėkmingų organizacijų, o didėjant sėkmės procentui, konkurencija, šio straipsnio autoriaus įsitikinimu, turi kur kas daugiau galimybių virsti bendradarbiavimu.

    Kopiant į piramidę

    Posovietinių šalių verslas turi savas patirtis ir savą kelią. Kūrimasis vykstant istoriniam lūžiui, valstybei nelengvai vaduojantis iš ideologinių ir politinių gniaužtų, staiga pereinant iš planinės į rinkos ekonomiką, matyt, uždėjo mums savo antspaudą. Laukinių Vakarų kapitalizmo priepuoliai, matyt, suformavo tam tikras nuostatas, kurias šiandien nelengva pakeisti naujomis, socialiai jautresnėmis. Kita vertus, 21-eri nepriklausomybės metai jau duoda vaisių. Vis daugiau Lietuvos įmonių jungiasi į socialiai atsakingų gretas. Laisvesni savo vidumi, mes imame labiau vertinti tuos, kurie yra šalia, labiau kreipiame dėmesį į savo aplinką, labiau tampame savimi. Tai lyg kopimas į piramidę, kurios apačioje – ekonominė (būti pelningam), aukščiau – teisinė (laikytis „žaidimo taisyklių“), dar aukščiau – etinė (daryti tai, kas teisinga ir garbinga), o pačioje viršūnėje – filantropinė (dalytis ištekliais ir gerinti visuomenės gyvenimo kokybę) atsakomybės. Dalyvaudamas socialiai atsakingoje veikloje, Lietuvos verslas pajėgus įkopti į šią viršūnę. Pamėginti verta.

    Straipsnio autorius dėkoja Mari Kooskora, PhD (Estijos verslo mokykla, prezentacija „Įmonių atsakomybė: kelias į sėkmę“) ir Mindaugui Marcinkevičiui (Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykla, magistro darbas „Socialinės atsakomybės sistemų ir priemonių taikymo ekonominis ir socialinis veiksmingumas”), kurių mintys buvo svarbios, kad atsirastų šis straipsnis. Taip pat autorius dėkoja Konrado Adenauerio fondui už galimybę dalyvauti III Dikli forume „Socialios rinkos ekonomika“

  • ATGAL
    Besikeičiančiame pasaulyje Lietuva laimės tik mąstydama globaliai
    PIRMYN
    TS-LKD toliau vadovaus Andrius Kubilius
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.