Apžvalgos tema

  • ISIS bei Turkijos priešprieša - augančio galios centro kova

  • Data: 2017-02-03
    Autorius: Lukas Grinius

    www.flicr.com, Day Donaldson nuotrauka („Islamo valstybės“ (angl. trump. – ISIS) – globalaus, džihadistinio tipo ekstremistų organizacijos, kurią sudaro nariai iš viso musulmoniško pasaulio bei už jo ribų).

    Dažnėjantys teroristiniai išpuoliai europiečiams kelia vis didesnį nerimą, tačiau auganti terorizmo banga Europoje plinta ir musulmoniškoje Turkijoje. Kyla klausimas, kas lemia, jog ši valstybė tampa vis dažnesniu teroristų taikiniu.

    ISIS kaip naujasis musulmonų vienytojas

    Neramumai Vidurio Rytuose kuria sociopolitinius vakuumus, kuriuose atsiranda sąlygos klestėti džihadistinėms organizacijoms. Ryškiausiais to pavyzdys – „Islamo valstybės“ (angl. trump. – ISIS) – globalaus, džihadistinio tipo ekstremistų organizacijos, kurią sudaro nariai iš viso musulmoniško pasaulio bei už jo ribų, iškilimas. Nors dabar ISIS bazuojasi Sirijoje ir Irake, šios teroristinės organizacijos kilimą galima buvo stebėti nuo pat 1999 metų Jordanijoje ir Afganistane. Nuo to laiko ISIS akivaizdžiai keitėsi ir augo, transformuodamasi nuo mažo ir neaiškaus darinio iki visame pasaulyje žinomos teroristinės organizacijos.

    ISIS neslepia savo ambicijų: jų pagrindinis tikslas – sukurti globalų kalifatą ir plėsti užimtas teritorijas, t.y. įkurti sunitinę Islamo valstybę, kur ne sunitai ir kitatikiai užimtose teritorijose turi labai mažai teisių arba visai jų neturėtų. ISIS ideologija susijusi su islamo „apvalymu“, tai reiškia, jog iš kalifato turi būti pašalinti arba visiškai sunaikinti visi šiitai. Grupuotė jau ne kartą įrodė, koks yra jų nusiteikimas prieš šiitus, pavyzdžiui, 2014 metų birželį Irake jie nužudė daugiau nei 1500 Irako oro pajėgų kadetų šiitų. ISIS siekia perkelti Vidurio Rytuose vykdomą karą į Europą ir Ameriką bei vesti musulmonus į apokaliptinį karą prieš visus vadinamuosius netikėlius, atsimetėlius. Organizacija teigia: „Mes užkariausime jūsų Romą, sulaužysime jūsų kryžius ir pavergsime jūsų moteris. Jeigu mes nepasieksime šio tikslo, pasieks mūsų vaikai ar anūkai.“ Vienas iš ISIS kovotojų prideda: „Mes tampame vis stipresni Sirijoje ir Irake, bet ties tuo nesustosime. Vieną dieną nugalėsime visus režimus, kuriuose nėra išpažįstamas Alachas, ir į visą regioną, įskaitant Jeruzalę, sugrąžinsime islamą.“

    ISIS neapykanta šiitams, islamiškoms sektoms ir ne islamą išpažįstantiems žmonėms apskritai pradėta reikšti dar grupuotės susikūrimo pradžioje, kai grupuotės vadas Abu Musabas al-Zarqawi norėjo Irake sukelti pilietinį karą, kuriame kovotų šiitai prieš sunitus. Zarqawi ir jo pasekėjai laiko šiitus „inovatoriais“ – tais, kurie drįsta savaip interpretuoti Koraną, ir abejoja jų teisingumu. Jie laiko šiitus nukrypusiais nuo tikėjimo tiesų, tad teigia kovosiantys su šiitų skleidžiama neteisybe ir vykdysiantys karą prieš visus, kurie nepaklūsta jų vadinamoms tikrosioms islamo doktrinoms.

    Jei ISIS priešiškai nusiteikusi prieš vieną pagrindinių islamo atšakų, nenuostabu, kad jie laikosi neigiamo požiūrio ir dėl kitų panašaus religinio pagrindo, kaip ir pats islamas, religijų. Požiūris į krikščionybę, atrodo, paremtas įsitikinimu, kad bet kokios pozityvios aliuzijos į krikščionybę Korane buvo panaikintos, ir krikščionys laikomi arba atvertimo į islamą, arba žeminimo, arba sunaikinimo taikiniais.

    Turkija kaip pagrindinis konkurentas

    Turkija šiame kontekste iškyla kaip vienas pagrindinių ISIS priešų. Ne tik kaip laisvo pasirinkimo šalininkė, bet ir stipri musulmonus vienijanti galia. Teroristiniai išpuoliai veikia ne tik kaip turkus gąsdinantis veiksnys, skaldantis musulmonus pačioje Turkijoje, tačiau ir įkvepiantis „Islamo valstybės“ verbuotojus kviesti ir plėsti savo ratą. Jėgų persiskirstymas Turkijoje bei prezidento Recepo Tayyipo Erdogano įsigalėjimas skatina bangą islamizmo, kuris visiškai priešingas ISIS ideologijai, ir kuria tiesioginę musulmoniškojo pasaulio galios konkurenciją.

    ISIS yra kur kas daugiau nei eilinė teroristinė organizacija. ISIS turi aiškų tikslą įkurti ir išlaikyti savarankišką Islamo valstybę. Ilgainiui ISIS tapo biurokratine organizacija, suinteresuota gauti kuo daugiau lėšų. Skirtingai nei al-Qaeda, kuri pasikliovė įvairiais finansuotojais, organizacija bandė išlaikyti finansinę nepriklausomybę tokiais būdais kaip naftos, dujų prekyba, žemdirbystė, turto prievartavimas, žmonių grobimai ir išpirkų prašymai bei kiti įvairūs neteisėti būdai. 2014 metų rugsėjį ISIS įplaukos per dieną pasiekė apie 2 mln. dolerių ir taip ji tapo turtingiausia teroristine organizacija pasaulyje. Nestabilumo ir konfliktų atvejais ISIS pasitelkia griežtus įstatymus ir represijas, bet šalia to ši organizacija suteikia žmonėms reikalingas paslaugas ir pagalbą, o taip sulaukia daugiau palaikymo.

    ISIS galima laikyti sėkminga organizacija dėl būtent gana gerai vystomo biurokratinio aparato. Jie ne tik sugeba išlaikyti atitinkamą valdymo mechanizmą, bet ir plėsti jį. Žmonės, gyvenantys ISIS kontroliuojamose teritorijose, teigia, kad vietinės administracijos veikia greitai ir efektyviai.

    Stipraus biurokratinio aparato kūrimas simbolizuoja siekį suformuoti galingą savo ideologijos skleidimo mechanizmą bei ilgainiui įsitvirtinti musulmonų pasaulyje. Turkija tapo vienu pagrindinių ir galingiausių „savųjų“ priešų, kuris kuria tiesioginę konkurenciją bei skleidžia visiškai priešingą  islamo ideologiją. Tai suprasdami, turkai, lygiai taip pat kaip ir Vakarų pasaulis, pradėjo kovą prieš ISIS. Pagrindinis aktyvią priešpriešą bei aktyvų Turkijos įsitraukimą į karą skatinantis veiksnys – netikėtai sėkminga ir sparti radikaliojo islamo ir jo biurokratinio aparato plėtra, leidusi ISIS įsigalėti Sirijoje bei vis labiau plėsti įtakos sferas. Dabartinis Turkijos režimas, suprasdamas, jog situacija darosi pavojinga, buvo priverstas aktyviai reaguoti.

    ISIS tikėjosi sulaukti daug palaikymo iš sunitų, tačiau Irake sunitų genčių tarybos, padedamos JAV pajėgų, parodė pasipriešinimą. Pasipriešinimas vis augo ir jau 2008 metais ISIS Irake patyrė nemažą spaudimą, jų gretos šalyje sumažėjo. JAV kariniams daliniams 2009 metais pasitraukus iš Irako, ISIS galia vėl pradėjo augti. 2010 metais ISIS pradėjo siūlyti didesnes algas nei pati vyriausybė ir dar stipriau skleisti Islamo valstybės – kalifato – idėją. Organizacijos įtaka sunitų teritorijose nuolat augo.

    Prasidėjus pilietiniam karui Sirijoje, ISIS pradėjo operacijas ir ten, ir tai neabejotinai dar labiau išplėtė jos jėgas. Daugėjo atakų visame Irake, buvo užimama vis daugiau teritorijų. ISIS aktyviai „kolekcionavo“ inteligentiją, kuri pasitarnavo varžantis su lokalia valdžia ir dar labiau padėjo plėsti įtaką sunitinėse Irako teritorijose. Netrukus grupuotė efektyviai pasinaudojo Sirijoje vykstančia revoliucija ir pilietiniu karu bei išplėtė savo pajėgas iki jos teritorijų. ISIS aktyviai plėtė savo pajėgas į šiaurines ir rytines Sirijos dalis, vis dėlto jiems buvo pradėta priešintis ir netrukus ISIS turėjo atsitraukti iš šiaurinių šalies dalių. Tačiau teritorijų praradimai Sirijos šiaurėje organizacijai nebuvo pernelyg didelė problema – tai nesustabdė jų plėsti savo teritorijas Irake, palei Sirijos sienas ir Sirijos rytinėje dalyje.

    Reikšdama pasididžiavimą savo pasiekimais, ISIS 2014 metų birželio 29 dieną paskelbė apie kalifato įkūrimą, taip pat į viešumą paleido vaizdo pranešimus pavadintus „Breaking the Borders“ („Pralaužiant sienas“) ir „The End of Sykes-Picot“ („Saikso-Piko pabaiga“), kuriuose buvo paskelbta apie ribų, skiriančių Irako ir Sirijos teritorijas, sunaikinimą. Pastarieji žingsniai pritraukė dar daugiau jaunų džihadistų dėmesio ir paramos, organizacija toliau planavo ir tęsė savo darbus.

    Tokios sėkmingos plėtros kontekste grėsmę pajuto ne tik Vakarai. Dėl nuolat šokiruojančių grobimų bei teroristinių išpuolių dar stipriau sunerimo R. T. Erdoganas ir jo aplinka. Turkija bei dar kelios musulmoniškosios valstybės konkuruoja regione dėl pagrindinės musulmonus vienijančios ideologijos, tuo tarpu besiradikalizavusi auganti ISIS Turkijos piliečiams galėjo pridaryti kur kas daugiau žalos nei bet kuriai Europos valstybei.

    Radikalusis islamas ir auganti Turkijos priešprieša

    Visai netoli Turkijos sienų besiplečiantis radikalusis islamas įtraukė šią valstybę į tiesioginę priešpriešą su ISIS. Turkijai ši grupuotė ypatingai pavojinga kaip naujas muslmoniškojo pasaulio ideologinis galios centras, valstybę naikinantis veiksnys. „Islamo valstybei“ Turkija kelia tiesioginę priešpriešą kaip „islamo išsigimimo“ ir liberalizmo lopšys, kurį  „būtina išvalyti“.

    ISIS raida ir veiksmai stipriai susiję su tuo, kokiai islamo interpretavimo tradicijai priklauso organizacija. Organizacija remiasi sunitų vahabitų sektos ideologija, atsiradusia Rytų Arabijoje XVIII a. viduryje. Vahabizmas – viena fundamentalizmo atšakų. Fundamentalistinis požiūris smarkiai susijęs su pirminiais islamo šaltiniais (Koranu, Suna). Šio požiūrio besilaikantys siekia musulmonus atsukti į tradicinius islamo pažinimo būdus, yra didžiausi islamiško pasaulio konservatoriai, teisiantys, smerkiantys ir vertinantys kitus musulmonus. Vahabitų tikslas yra siekti Dievo „vienumo“ ir atmesti visas „stabmeldystes“ ir įmanomus religinius „nukrypimus“. Pirmieji vahabitai bjaurėjosi pagarbos rodymu Mahometui prie jo kapo Medinoje, esą tai stabmeldystė, taigi jie jį visiškai sugriovė. Vahabitai pabrėžia absoliutų Dievo „vienumą“ ir reikalauja, kad prie jų prisidėtų visi musulmonai, remtų šią doktriną, arba, priešingu atveju, mirtų.

    „Islamo valstybei“ Turkija tampa vienu didžiausiu priešu – tai ne tik gana liberali valstybė, įkūnijanti visas minėtas „blogybes“, tačiau taip pat valstybė keičianti patį islamą – iš vahabizmo perspektyvos liberalizuodama ir iškraipydama jį. Krikščioniškasis pasaulis ISIS mažiau pavojingas nei Turkija, kuri pretenduoja įsigalėti kaip vienas pagrindinių islamą vienijančių taškų.

    Korane rašoma, kad žydai ir krikščionys yra „knygos žmonės“, kadangi jų tikėjimas yra panašus, apima knygas ir raštus apie senuosius pranašus, kuriuos taip pat pripažįsta ir islamas, ir apskritai į juos žvelgiama gana nuolaidžiai. Tačiau vahabitai moko, jog šių laikų žydai ir krikščionys prarado savo originalų tikėjimą ir nebeteko „knygos žmonių“ statuso. Taigi, jie laikomi „netikėliais“, kurie turi du pasirinkimus – arba atsiversti, arba būti nužudyti kaip pagonys ar ateistai. Vahabitai „netikėlių“ statusą taiko ir šiitams bei kitoms musulmonų sektoms. Tai paaiškina, kodėl „Islamo valstybė“ puola krikščionis, šiitus, alavitus ir jazidus bei visus, kurie, skirtingai nei vahabitai, esą neišpažįsta „gryniausios“ Dievo „vienumo“ formos. Minėtame kontekste Turkijos bei ISIS susidūrimas traktuotinas kaip dviejų islamiškųjų pasaulių kova dėl pagrindinio galios centro.

    Vahabitai-fundamentalistai yra stipriai susiję su pagrindiniais islamo religijos raštais ir tai akivaizdžiai matoma, kai ISIS tiesiogiai pritaiko pieš šimtmečius parašytus dalykus šių laikų pasauliui. Pavyzdžiui, 2008 metais vienoje vietovėje ISIS uždraudė agurkų ir valgomųjų ledų pardavinėjimą, nes pranašo Muhameto laikais tai neegzistavo. Jų požiūris į šventus raštus paaiškina ir kitus, Vakarų pasaulio žmonių vertinimu, ne visai racionalius sprendimus. Tokioje ideologinėje aplinkoje ISIS pasekėjams liberali Turkija atrodo kaip visiškas nesusipratimas, kaip ir „Islamo valstybė“ Turkijai.

    ISIS išpuoliai Vakaruose neatneša grupuotei jokios realios naudos. Dėl augančio teroro aktų masto auga ir Vakarų visuomenių susirūpinimas šia organizacija. Besikeičianti viešoji nuomonė ir augantis nepakantumas organizacijai atvėrė kelius valstybių įsikišimui Vidurio Rytų regione ir tai aiškiai apsunkino ISIS siekius augti ir plėsti turimas teritorijas. Taigi, kodėl ISIS neužbaigia savo žiaurių išpuolių ir toliau provokuoja Vakarus? Tai aiškiai susiję su jų ideologija. „Islamo valstybės“ nariai yra įtikėję apokaliptine pranašyste, kurioje kalbama apie galutinę musulmonų ir „netikinčiųjų“ konfrontaciją. Dar 2004 metais pirmasis ISIS vadovas Zarqawi teigė, kad „Irake kibirkštis jau įžiebta ir, su Alacho leidimu, ugnis augs tol, kol sunaikins „kryžiuočių“ armiją Dabike“. Ši pranašystė yra labai svarbi ISIS, nes jie priima islamo tekstus labai tiesiogiai ir jų nekvestionuoja. Pasak šios pranašystės, musulmonai galutinai užvaldys Jeruzalę ir „Romą“ – Vakarų pasaulį. Turkija šiame kontekste egzistuoja kaip konkurentė, net jei Vakaruose ir įsigalėtų islamas, liberalusis jo modelis neatneštų jokios naudos bei ISIS reikštų dar didesnį pralaimėjimą. Todėl su šia valstybe kovojama lygiai taip pat nuožmiai kaip ir su Vakarais. ■

    Data Vieta Žuvusiųjų skaičius Atsakomybę prisiėmė
    2015 m. birželio 5 d. Diyarbakiras Politinis mitingas 2 Nežinoma
    Liepos 20 d. Surucas Kultūros centras 32 ISIS
    Spalio 10 d. Ankara Taikos mitingas 100+ ISIS
    2016 m. sausio 12 d. Stambulas Turistinė sritis 10 ISIS
    Sausio 13 d. Diyarbakiras Policijos nuovada 6 Kurdų kovotojai
    Vasario 17 d. Ankara Kariuomenės konvojus 28 Kurdų kovotojai
    Kovo 13 d. Ankara Aikštė 37 Kurdų kovotojai
    Kovo 18 d. Nusaybinas 1 Kurdų kovotojai
    Kovo 19 d. Stambulas Turistinė sritis 4 ISIS
    Kovo 21 d. Nusaybinas Kariuomenės operacija 3 Kurdų kovotojai
    Kovo 31 d. Diyarbakiras Policijos konvojus 7 Kurdų kovotojai
    Birželio 7 d. Stambulas Turistinė sritis 11 Kurdų kovotojai
    Birželio 23 d. Omerli Kariuomenės postas 1 Kurdų kovotojai
    Birželio 28 d. Stambulas Oro uostas 44 ISIS
    Rugpjūčio 20 d. Gaziantepas Vestuvės 50+ ISIS
    Gruodžio 10 d. Stambulas Futbolo varžybos 44 Kurdų kovotojai
    Gruodžio 17 d. Kayseri Kariuomenės personalas 13 Nežinoma
    Gruodžio 19 d. Ankara Rusijos ambasadorius 1 Nežinoma
    2017 m. sausio 1 d. Stambulas Naktinis klubas 39 ISIS
    Sausio 5 d. Izmiras Teismo rūmai 2 Kurdų kovotojai

    TERORO ATAKOS TURKIJOJE NUO 2015 M. VASAROS

    Šaltinis: www.nytimes.com

  • ATGAL
    Kruvina terorizmo šmėkla Berlyne
    PIRMYN
    Kintantis požiūris į migrantus: griežtesnė nelegalų kontrolė, tvaresnė integracija
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.