Islamo revoliucijų eksportas: kas toliau? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Islamo revoliucijų eksportas: kas toliau?

  • Data: 2011-03-30
    Autorius: Česlovas IŠKAUSKAS

    Kas galėjo pagalvoti, kad šie Triušio metai, kurie Rytuose prasidėjo vasario 3 d. ir kuriuos sausio mėnesio „Apžvalgoje“ apibūdinome kaip jautrius, kūrybiškus ir ramius, išsilies į tokius neramumus arabų šalyse. Bent jau revoliucinio maišto nesitikėjome Bahreine, Omane ar Libijoje, kurioje Muammaras Gaddafis per beveik 40 metų viešpatavimą, atrodė, sukūrė tvirtumo ir stabilumo oazę. Pažvelkime, kokius padarinius šios revoliucijos sukelia pasaulyje.

    Libijos lyderio Muammaro Gaddafio šalininkai rengia sambūrį centriniame Tripolyje kovo 6-ąją. Gaddafi sekmadienį pavertė masiniu savo ilgo valdymo šventimu Tripolyje, bet protestuotojai viename iš neramių sostinės rajonų pasižadėjo toliau tęsti savo kampaniją, siekdami nuversti lyderį. (Chris Helgren/Reuters/Scanpix)

    Mažas akmuo didelį vežimą verčia…

    Įvykiai Šiaurės Afrikoje ir Vidurio Rytuose plėtojasi labai greitai. Kol mūsų skaitytojas paims į rankas naują žurnalo numerį, gali iš esmės pasikeisti situacija Libijoje, kur opozicija iš šalies rytų užima vis naujus rajonus ir traukia link Tripolio, o Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vienbalsiai pritarė sankcijoms M. Gaddafio režimui; neaiški padėtis Tunise, kur į gatves vėl išeina minios jaunimo, o pabėgęs iš šalies prezidentas Ben Alis sunkiai serga; Egipto lyderis Hosnis Mubarakas taip pat negaluoja, pasitraukęs iš Kairo į savo rezidenciją prie Raudonosios jūros. Jordanijoje, Kuveite, Bahreine taip pat juntamas socialinis žemės drebėjimas po karalių ir šių turtingų šalių vadovų kojomis.

    Apžvalgininkams bene didžiausią nuostabą kelią neramumai Bahreine. 33-ose salelėse Persijos įlankoje išsibarsčiusioje karalystėje tėra vos 738 tūkst. gyventojų, tai buvęs pasaulio perlų centras, o dabar 60 proc. viso karalystės eksporto sudaro nafta ir jos produktai. Bahreino karalius Hamadas bin Isaa Al Khalifa, kuriam sausio 28 d. sukako 61-eri, dinastijos sostą paveldėjo iš tėvo tik 2002-ųjų vasario 14 d. Prieš tai nuo 1999 m. jis buvo Bahreino emyras, iki šiol su keturiomis žmonomis susilaukęs 12 vaikų. Didžiausią karalystės salą pylimu sujungęs su Saudo Arabija, valdovas smarkiai padidino įplaukas į biudžetą. Dabar Bahreinas pagal BVP vienam gyventojui – 25 300 dol. – užima aukštą 31 vietą pasaulyje (pagal „CIA Factsbook“). Bet tai nepadėjo. Nuo vasario 14-osios sostinėje Manamoje vyksta protesto mitingai, Perlų aikštėje tęsiasi sėdimieji streikai. Tiesa, karalius daro nuolaidų: jis pareiškė, kad iš kalėjimų paleidžiami politiniai kaliniai, o prieš demonstrantus nebus naudojama kariuomenė.

    JAV žvalgybinės informacijos tiriamasis žurnalas „Stratfor“, klausdamas, kodėl toks svarbus Bahreinas, pažymi, kad net 70 proc. gyventojų sudaro radikalieji šiitai, kurių arabų pasaulyje yra mažuma (Kuveite tik 30 proc.). Neramumai Bahreine turi įtakos padėčiai Saudo Arabijoje ir Kuveite, kuris ypač svarbus JAV, vykdžiusioms karinę operacija Irake.

    Revoliucijos įkaitino kainas

    „Jazminų“, „akmenų“ ir visokios kitokios revoliucijos arabų šalyse kelia didžiausią pavojų Vakarų energetinei sistemai. Antai Libija Europai tiekia apie dešimtadalį visos sunaudojamos naftos. Jeigu imsime visas šešias ar septynias arabų šalis, kuriose šiemet kilo protestai, tai jų energetinių tiekimų į Europą dalis sudarys apie 40 proc. Vien tik Alžyras senajam žemynui per tris veikiančius ir vieną baigiamą tiesti vamzdynus jūros dugnu tiekia apie 20 proc. ES sunaudojamų dujų. Ši šalis yra svarbi kokybiškos naftos rūšies „Saharan Blend“ (šviesi, nedaug sieros turinti naftos žaliava) eksportuotoja. Neramumai Alžyre, taip pat Libijoje gali sukelti energijos išteklių deficitą Pietų Europoje.

    Naujienų agentūra „Bloomberg“ mėnesio pabaigoje pranešė, kad, vasario 16-ąją kilus neramumams Libijoje, naftos kainos Niujorko biržoje pašoko beveik devyniais procentais. Londone naftos kaina pasiekusi daugiau nei dvejų metų aukštumas. Tarptautinės energetikos milžinės „Vitol“ vadovas Ianas Tayloras pareiškė, kad Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) gali padidinti naftos gavybos kvotas, jeigu naftos tiekimas Libijoje bus sutrikdytas. Bet OPEC sesija šaukiama tik pavasarį, o per šį laiką ir taip krizės nualinta pasaulinė ekonomika gali atsidurti prie naujo išbandymų slenksčio, rašo „World Politics Review“. I. Tayloras įspėjo, kad artimiausiu metu naftos kainos gali dar labiau išaugti.

    Kaip pranešė BBC, vasario 21 d. barelis naftos pasiekė 104,25 JAV dolerių ribą. Tai aukščiausia kaina nuo 2008 m. finansų krizės pradžios. O štai jau kitą pirmadienį, paskutinę vasario dieną, „Brent” naftos kaina išaugo dar daugiau nei dviem JAV doleriais už barelį ir siekė 114,50 JAV dolerio už barelį. Tokią kainą lėmė nesibaigiantys neramumai Libijoje ir baimė, kad dėl jų gali sutrikti naftos tiekimas iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos. Šios baimės (prognozuojama, kad metų gale ji pasieks 200 dol. viršūnę) nenumalšino net tai, kad Saudo Arabija, nelaukdama OPEC sprendimo, vienašališkai padidino tiekimą 8,4 proc. (iki 9 mln. barelių per dieną), kad padengtų atsiradusį stygių. Jeigu M. Gaddafis bei kiti arabų lyderiai ir toliau kaitins politinę atmosferą šalyje ir kvies savo priešininkus bei šalininkus naujiems susidūrimams, nuo to kentės viso pasaulio – taip pat ir Lietuvos – energijos vartotojai, perspėja BBC.

    Domino principu – iki Minsko?

    Kitas labai svarbus tokių revoliucijų efektas – domino principas. Analitikai spėja, kad revoliucijos islamo šalyse duos galingą postūmį permainoms kituose islamiškuose regionuose, pirmiausiai Afrikos, Vidurio Azijos, na ir tokiam jautriam Eurazijos taškui kaip Kaukazas. Štai minėtasis „Stratfor“ mano, kad yra valstybių, kurių politinis ir socialinis nestabilumas balansuoja ant rizikos ribos, ir jas gali paveikti įvykiai arabų pasaulyje. Leidinys išskiria Vidurio Azijos respublikas – Tadžikistaną, kuris išsekintas 1992–1997 m. pilietinio karo, o dabar vyriausybė ėmėsi represijų prieš religines bendruomenes, Kirgiziją, pernai taip pat patyrusią revoliuciją ir etninius nesutarimus su uzbekais, net Azerbaidžaną, kuris dar prieš įvykius Egipte mokymo įstaigose uždraudė dėvėti hidžabus (musulmonių dėvimas skareles ar kitus galvos apdangalus) ir kuriame įtampą, anot „Stratfor“, inspiruoja šiitiškas Iranas…

    Rusija savo ruožtu taip pat jautriai stebi arabiškuosius pavyzdžius. Maskvos ekspertai tvirtina, kad šį dešimtmetį bus sprendžiamas diktatūrų Kazachstane ir Uzbekistane likimas. Signalą imti pavyzdį iš Egipto ir nepaklusti „stipriam centrui“ neseniai davė Tatarstano nacionalinio parlamento (Mili-medžliso) pirmininkė, partijos „Ittifak“ lyderė Fauzija Bairamova, kuri paskelbė kreipimąsi į totorių tautą, ragindama „pasipriešinti Rusijos vadovybei, siekiančiai sunaikinti naciją“, „nevykdyti prieš totorius nukreiptų įstatymų“. 60-metė politikė, dar vadinama „totoriškojo nacionalizmo močiute“, be užuolankų ragino „sekti Egipto pavyzdžiu“.

    Vakarų spaudoje galima pastebėti nemažai analogijų tarp Egipto, Libijos, kitų arabų šalių ir posovietinių diktatorių. Gi Paryžiaus „Le Monde“ rašo, kad Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas taip pat primena arabų režimų valdymo metodus, kai sunaikino politinius priešininkus Vienoje, Maskvoje, Dubajuje, Dohoje ir Stambule, o savo respublikoje kaip nuraminimo priemonę naudoja pagrobimus bei kankinimus. Kas gali paneigti, kad kada nors ir Kaukazas vėl suliepsnos prieš savo vietinius diktatorius ir Maskvos statytinius…

    O mūsų kaimynas Aliaksandras Lukašenka neseniai pareiškė, kad, kilus panašiems neramumams jo šalyje, jis nedvejos jiems malšinti panaudoti armiją. Kitaip sakant, Baltarusija irgi yra jautri vieta arabiškiesiems kataklizmams. Ne be reikalo laikraštis „The Christian Science Monitor“ prezidentui Barackui Obamai pataria paveikti Rusijos, Europos ir Artimųjų Rytų sąjungininkus įtikinti M. Gaddafį, kad jam geriausiai pavojaus išvengti pasitraukus į Baltarusiją. Juk taip A. Lukašenka priglaudė Kirgizijos diktatorių Kurmanbeką Bakijevą, prieglobstį žadėjo suteikti paskutiniam Jugoslavijos valdovui Slobodanui Miloševičiui…

    ***

    Kur diktatoriai beprisiglaustų, juos paprastai pasiekia rūstybės ranka. Arba jie dienas baigia pamiršti ir paniekinti. O kol kas XXI amžiaus revoliucijų virusas apima vis daugiau regionų, net ne islamiškų šalių. Kokios to gaisro pasekmės, laukti ilgai nereikės.

  • ATGAL
    Savivaldos rinkimai: įvaizdis, kova ir iššūkiai
    PIRMYN
    D. Junevičius: protestų Egipte iniciatoriai – išsilavinęs jaunimas
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.