Islamo valstybė: ar įmanoma stabdyti ekstremizmą, jį bombarduojant? | Apžvalga

Įžvalgos

  • Islamo valstybė: ar įmanoma stabdyti ekstremizmą, jį bombarduojant?

  • Data: 2015-09-17
    Autorius: Justina Poškevičiūtė

    Scanpix/AP nuotrauka

    Šių metų gegužės pabaigoje žiniasklaidoje staiga pradėjo dominuoti Palmyra – Sirijos miestas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Nuotraukos su Palmyros ikoniškomis kolonomis bei amfiteatru žiniasklaidos susidomėjimo tikriausiai sulaukė dėl liūdniausių įmanomų priežasčių: šis miestas jau valdomas Islamo Valstybės – teroristinės grupuotės, kurios kariai, brutaliai žudydami, kankindami bei praktiškai vergijon paimdami vietinius gyventojus, naikindami senovės artefaktus, sėja baimę visame regione. Koalicija su JAV priešakyje bando stabdyti Islamo Valstybės plėtrą, tačiau turi didelių ir dažnai žiniasklaidoje nutylimų problemų.

    Islamo Valstybės plėtra ir pastangos ją stabdyti

    Sirija jau penktus metus panirusi į pilietinį karą, o Irakas taip ir neatsigavo po 2003-ųjų JAV invazijos, priverstinė migracija regione dabar auga dar ir dėl Islamo Valstybės veiksmų. Jungtinių Tautų Pabėgėlių Agentūra praneša, jog prieglobsčio industrinėse šalyse ieškančių skaičius yra didžiausias nuo Bosnijos karo laikų, o daugumą pareiškimų pateikia būtent bėgantys iš Sirijos ir Irako. Spėjama, jog dėl būtent Islamo Valstybės priespaudos savo namus paliko dešimtys tūkstančių irakiečių ir sirų. Tos priespaudos pavyzdžiai fiksuojami tiek kaip internete platinami neapsakomo brutalumo vaizdai (masinės žudynės, galvų pjovimai), tiek humanitarinių organizacijų dokumentuojami kitokie žmogaus teisių pažeidimai (seksualinė prievarta, brutalios bausmės). Gegužės pabaigoje žiniasklaida (AlJazeera.com) pranešė, jog į Islamo Valstybės rankas pateko jau paskutinis iki šiol Sirijos kariuomenės laikytas pasienio su Iraku kirtimo punktas, ir pamažėle judėdama Damasko link, Islamo Valstybė jau kontroliuoja apie 50 proc. Sirijos teritorijos.

    JAV formuota koalicija karinių veiksmų prieš Islamo Valstybę imasi jau nuo 2014-ųjų metų antros pusės. 2014-ųjų vasarą į Iraką JAV pradėjo siųsti karinius patarėjus bei aktyviai remti Irako Kurdistano Pešmerga pajėgas. Taikinius Irake koalicija pradėjo bombarduoti rugpjūtį, o Sirijos teritoriją ši koalicija pradėjo bombarduoti rugsėjį, negavusi įgaliojimo nei iš JAV Senato, nei JT Generalinės Asamblėjos. Kariniams veiksmams Sirijoje pradėti Barackas Obama pasirėmė George‘o W. Busho dar 2001-aisiais išleistu įstatymu, kuris įgalioja šalies prezidentą naudoti karinę jėgą prieš grupes, susijusias su 2001-ųjų rugsėjo 11-osios išpuoliais. B. Obamos jau daugiau nei prieš metus siūlyti kariniai veiksmai Sirijoje – tada atmesti Senato – prasidėjo, nors 2001-aisiais Islamo Valstybė, kokią ją žinome dabar, dar neegzistavo ir prie išpuolių prisidėti niekaip negalėjo.

    Koalicija, kurią sudaro daugiau nei 60 valstybių (Vakarų Europa, Arabų šalys, Australija ir kitos), anot telegraph.co.uk, savo oro reidus pradėjo, neturėdama nei legalaus apibrėžimo, nei legalaus įgaliojimo, nei aiškiai ir viešai išdėstyto plano, kaip ketina šią kovą laimėti. Praėjus beveik metams po oro reidų, tebenusinešančių civilių gyvybes, pradžios, Islamo Valstybės valdoma teritorija nesumažėjo, o, priešingai, prasiplėtė, kas kelia klausimus ne tik apie Islamo Valstybės finansavimo ir naujų kovotojų verbavimo šaltinius, bet ir pačios koalicijos problemas.

    Koalicijos kontroversija bei defektai

    JAV vedamos koalicijos pastangos sustabdyti Islamo Valstybės plitimą gali būti kaltinamos tiek neefektyvumu, tiek moraline veidmainyste. Visų pirma, čia reikia pabrėžti, jog koalicija nekovoja konvencinio karo, t.y., mūšiuose nesikauna dviejų šalių ar šalių aljansų armijos. Koalicijos šalių karinis pajėgumas neabejotinai didesnis už Islamo Valstybės, diskusijos šia tema net negali būti. Visgi, kaip moko Vietnamo, Afganistano, bei kolonizacijos ar kitokios okupacijos jungą nusimetusių šalių istorija, karinis pranašumas pats savaime negarantuoja pergalės nei artimoje ateityje, nei tolimoje.

    Antra, tiek burdama koaliciją prieš Islamo Valstybę prieš oro reidų pradžią, tiek jiems tęsiantis, JAV pasirinko atmesti itin svarbius potencialius sąjungininkus. Kovoje su Islamo Valstybės pajėgomis JAV nebendradarbiauja su Iranu, kuris kovoja prieš Islamo Valstybę be oficialios koordinacijos su koalicijos narėmis. Užuot dėjusi daugiau pastangų diplomatiškai užbaigti Sirijos pilietinį karą, JAV taip pat kovoja su Basharo Al Assado režimu, kurio pajėgos bando atlaikyti (iki šiol ne itin sėkmingai) Islamo Valstybės plėtrą Damasko link. Husių sukilėliai Jemene, kuriuos bombarduoti Saudo Arabijai JAV, cnn.com žiniomis, tiekia tarptautinių konvencijų uždraustas kasetines bombas ir kitokią ginkluotę, taip pat pasisako prieš Islamo Valstybę. Saudo Arabijos husių grupės bombardavimai Jemene rodo veikiau karalystės norą toliau dominuoti Jemene politiškai, nei rasti partnerių, kovojant su Islamo Valstybe. Reikia paminėti, jog husiai šiuo metu kovoja net su dviem JAV priešais – Islamo Valstybe bei „Al Qaedos“ atšaka Arabijos pusiasalyje.

    Koaliciją kritikuoti galima ne tik dėl to, kas į ją nepakviesta, bet ir kas įtraukta. Štai, pavyzdžiui, šalis-narė Bahreinas jau ketvirtus metus brutaliai gniaužia demokratinį judėjimą šalyje, yra žmogaus teisių stebėjimo organizacijų kaltinama žudynėmis ir kankinimais. Saudo Arabijos, stabilios JAV karinės partnerės ir ginklų pirkėjos, žmogaus teisių istorija bent vienu aiškiu aspektu lyginama su pačia Islamo Valstybe. Tiksliau – mirties bausmė viešu galvos nukirtimu, kurių organizacijos „Amnesty International“ duomenimis vien per 2015-ųjų tris pirmus mėnesius įvykdyta net 44. Saudo Arabija raginama griežčiau stebėti finansines operacijas šalies viduje, mat privatūs karalystės piliečiai kartais kaltinami remiantys Islamo Valstybę, o tai praktiškai reiškia JAV tiekiamų ginklų „nusėdimą“ Islamo Valstybės kovotojų rankose.

    Struktūrinės karinio sprendimo problemos

    Be ką tik įvardintų problemų koalicija prieš Islamo Valstybę turi dar ir keletą didesnių, struktūrinių problemų. Šios problemos ryškėja, žvelgiant į visą situaciją regione iš kiek tolėliau bei žvelgiant į kitus regionus, ne tik Artimuosius Rytus. Reikia kvestionuoti prielaidą, jog karinis Islamo Valstybės sprendimas apskritai gali veikti.

    Kaip ir bet kokia kita teroristinė ar bet kokia politiškai motyvuota grupuotė, Islamo Valstybė nesusiformavo vakuume, o naujų kovotojų verbavimui jai reikalingi argumentai. Kad geriau suprastume Islamo Valstybę, trumpam pažvelkime į „Al Qaedą“ ir jos kovotojų verbavimo metodus. Štai viename interviu (DemocracyNow.org) buvęs JAV karo tardytojų vadovas Irake Matthew Alexanderis pasakoja: „Būdamas Irake, prižiūrėjau „Al Qaedos“ užsienio kovotojų tardymus. Dauguma jų teigė, jog priežastis, dėl kurios jie atvyko kovoti į Iraką, yra matyti suimtųjų kankinimai ir smurtas Abu Graibo ir Gvantanamo įlankos kalėjimuose. Ir tai nėra mano nuomonė – Gynybos departamentas sekė šią statistiką. Kiekvienas čia, į Iraką, atvykęs tardytojas buvo informuotas, kad kankinimai ir kitoks žmonių išnaudojimas buvo pagrindinis „Al Qaedos“ naujų narių verbavimo šaltinis.“

    Kad  pritrauktų kovotojus, „Al Qaedai“ visų pirma reikia juos radikalizuoti, ką, anot politologų bei terorizmo studijų ekspertų, padaryti galima keliais būdais. Čia dažniausiai įvardijama suvokiamas pažeminimas ar neteisybė, patiriama paties individo ar jo identifikuojamos grupės, diskriminacija, socialinė segregacija. Marcas Sagemanas, teismo psichiatras bei buvęs CŽV pareigūnas, radikalizacijos tyrime analizavo daugiau nei 500 radikalių pažiūrų musulmonų gyvenimo aprašymų. Išvadose M. Sagemanas išskiria keturias radikalizacijos proceso stadijas: (1) moralinis pasipiktinimas, sukeltas musulmonų kančių pasaulyje, (2) šių kančių matymas kaip kylančių dėl Vakarų politikos regione, (3) individo asmeninė negatyvi patirtis (diskriminacija, socialinė nelygybė ir t. t.) Vakarų šalyse, (4) sprendimas prisijungti prie teroristinės organizacijos (Terrorismanalysts.com).

    Žinant, jog Islamo Valstybė pritraukia vis daugiau kovotojų iš Europos, negalima numoti ranka į radikalizacijos vaidmenį naujų kovotojų verbavime, kaip ir negalima numoti ranka į istorinį Artimųjų Rytų bei kitų regionų kontekstą. To konteksto dalis – tai Irako invazija bei karas Afganistane, vien per B. Obamos kadencijas JAV įvykdyti bombardavimai septyniose musulmoniškose šalyse bei nebaudžiamumu pasižyminčios nepilotuojamų lėktuvų atakos, palikusios daugiau nei 500  negyvų civilių Pakistane, Somalyje, Jemene bei kitose šalyse (Thebureauinvestigates.com). Prisidėjusi prie „Al Qaedos“ kovotojų verbavimo anksčiau, JAV karinė agresija Artimuosiuose Rytuose gali tik padėti Islamo Valstybės naujų karių paieškoms. Kitaip tariant, ekstremistinių grupių bombardavimai ekstremizmą skatina ne mažiau, nei kad jį tariamai fiziškai naikina.

    Diplomatijos būtinybė

    Kovoti su Islamo Valstybe būtina, tačiau aišku ir tai, jog JAV vedama koalicija prieš šią grupuotę turi rimtų problemų, kurių neišsprendus vargu ar pavyks stabdyti juodosios vėliavos plitimą Artimuosiuose Rytuose. Žiniasklaidoje kariniai veiksmai prieš Islamo Valstybę dažniausiai pristatomi, nekvestionuojant kitokių, diplomatinių, veiksmų galimybių, kurie tokios žiaurios grupės, kaip Islamo Valstybė, stabdyme gali pasirodyti kaip naivokas siūlymas.

    Apžvelgus struktūrinius dabartinės – kad ir kokios galingos – koalicijos trūkumus, diplomatiniai sprendimai atrodo veikiau kaip būtinybė nei galimybė. Politologė, žurnalistė bei Artimųjų Rytų ekspertė Phillis Bennis kovoje su Islamo Valstybe siūlo ne vieną, o visą diplomatinių veiksmų kombinaciją. Tai – nutraukti ginklų tiekimą Islamo Valstybei bei kitoms brutalioms grupuotėms regione, ieškoti susitarimo ir užbaigti karą Sirijoje, mažinti sunitų priespaudą Irake, kas sumažintų bet kokią paramą Islamo Valstybei. Taip pat, kad ir kokia koordinuota, kova prieš Islamo Valstybę negali būti naši be tvirto bendradarbiavimo tarp visų suinteresuotų grupių, ypač – Saudo Arabijos ir Irano, dviejų regiono galių.

    Kol oro reidų ir Sirijos, Irako, Irako Kurdistano bei kitų pajėgų ant žemės stabdyti Islamo Valstybei neužtenka, būtina ieškoti kitų išeičių iš šios situacijos, kuri Irako ir Sirijos gyventojams reiškia kasdienį terorą. Šioje tragiškoje situacijoje aišku tik tai, jog jei Islamo Valstybės naujų karių verbavimo tendencijos nesikeis, o politinio susitarimo tarp stiprių grupių nebus ieškoma, ateities perspektyvų gerėjimo tikėtis neverta.

  • ATGAL
    Kodėl negalime tiesiog patylėti?
    PIRMYN
    Hillary Clinton revanšas: ar pavyks tapti JAV prezidente
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.