Apžvalgos tema

  • Išmanieji elektros tinklai: problemos ir perspektyvos. Enisa studijos apžvalga

  • Data: 2016-12-29
    Autorius: Jonas Kazimieras Švagžlys

    Aukštųjų technologijų pažanga apima vis įvairesnes gyvenimo sritis. Viena jų – elektros perdavimo tinklai bei jų modernizacija. Pastaruoju metu vienu energetikos sektoriaus prioritetų
    tampa išmaniųjų elektros tinklų
    (angl. Smart grids) diegimas bei tobulinimas.

    Išmanieji tinklai apima įvairias naujas funkcijas. Pavyzdžiui, išmanieji elektros skaitikliai nuskaito suvartotos elektros sąnaudas nuotoliniu būdu. Dėl to elektros vartotojui nebereikia tikrinti elektros skaitliukų ir nurašinėti rodmenų. Tai nėra vienintelis tokių skaitliukų privalumas. Tokios technologijos leidžia geriau planuoti elektros sąnaudas, kadangi vartotojui pateikiama detali informacija, kokiu metu kiek konkrečiai elektros jis suvartoja.

    Kitas itin svarbus išmaniųjų elektros tinklų ypatumas -  galimybė nuotolinio stebėjimo įrenginiais nustatyti gedimus elektros tinkluose bei automatiškai juos suremontuoti.

    Ši funkcija ypač svarbi tada, kai tinklų gedimai įvyksta dėl stichinių nelaimių kaimo vietovėse, nes tokiais atvejais tenka laukti nemažai laiko, kol tinklai yra suremontuojami ir gali vėl atlikti savo funkcijas.

    Esama ir daugiau išmaniųjų elektros tinklų privalumų. Vartotojai turi galimybę patys pasirinkti elektros tiekėją, ir, veikiant rinkos konkurencijai, mažėja elektros kainos. Vartotojai, turintys nuosavas nedideles elektrines (saulės baterijas arba vėjo jėgaines), įgyja galimybę jas prijungti prie bendro elektros tiekimo tinklo ir parduoti dalį savo pagaminamos produkcijos. Be to, išmanieji elektros skaitikliai turi galimybę įvertinti tiekiamos elektros energijos kokybę.

    Išmaniųjų elektros tinklų plėtra tampa vienu ES energetikos politikos prioritetų. Pagal 2009 m. EP priimtą direktyvą iki 2020 m. ne mažiau kaip 80 proc. vartotojų turėtų būti įdiegtos išmaniosios matavimo technologijos, jeigu naudos ir kaštų santykis bus teigiamas. Ši nuostata įtraukta į ES Trečiąjį energetikos paketą.

    Išmaniųjų elektros tinklų plėtros situacija ES šalyse analizuojama ES tinklų ir informacijos apsaugos agentūros (angl. European Union Agency for Network and Information Security; ENISA) paruoštoje studijoje. ENISA įkurta 2004 metais ir sudaryta iš informacinių technologijų industriją atstovaujančių ekspertų. ENISA užsiima tyrimais, kurių tikslas – pagerinti informacijos apsaugos kokybę ES šalyse. Neseniai publikuotoje studijoje išanalizuota šiandieninė išmaniųjų elektros tinklų situacija ES, esminiai jos trūkumai bei rizikos faktoriai ir pateikiamos rekomendacijos, kokių priemonių turėtų būti imtasi, siekiant pagerinti šiandieninę situaciją.

    Daugiausia dėmesio studijoje skiriamas komunikacijos tinklams, koordinuojantiems išmaniųjų elektros tinklų veiklą, kylant kibernetinio saugumo grėsmėms. Jų pavyzdžiais galima išskirti kompiuterinių virusų poveikį tinklus koordinuojančioms sistemoms, svarbių duomenų vagystes, kibernetines atakas prieš interneto serverius, sistemas administruojančių darbuotojų netyčines klaidas arba sukčiavimą.

    Viena didžiausių galimų grėsmių yra ataka prieš tinklo kontrolės centrus (šie centrai koordinuoja elektros gamybą bei perdavimą vartotojams), nes tokiu atveju gali būti sutrikdyta viso elektros tinklo veikla.

    Šios atakos yra pavojingos įvairiais aspektais. Pirma, jos sutrikdo elektros tinklų veiklą, gali laikinai nutrūkti elektros tiekimas. Kitos potencialios grėsmės – gali būti pateikiami klaidinantys mokėjimo rodmenys, sutrikdyti finansiniai pervedimai ir t.t.

    Apibendrinant, kibernetinės atakos pavojingos  tiek techniniu, tiek finansiniu požiūriu. Minimi šie, atakų riziką didinantys, svarbūs veiksniai: per maža tinklų standartizacija (tinkluose naudojama pernelyg skirtingų rūšių įrenginių, kas didina tinklų pažeidžiamumą), taip pat juose naudojamos ryšio priemonės, tokios kaip Wi-Fi, kurių techniniai protokolai gerai pažįstami atakų organizatoriams.

    Daug dėmesio studijoje skiriama gerų praktikų, kaip pagerinti tokių tinklų veiklą, analizei. Tokiomis laikomas tinklų įrangos paruošimas galimoms atakoms (kad sutrikus dalies prietaisų veiklai, nebūtų surikdyta likusių tinklo dalių veikla), saugi tinklo dalių segregacija (siekiant apsaugoti labiausiai pažeidžiamus tinklo komponentus), reguliarus techninis auditas, papildomi matavimo įrenginiai, tikrinantys grėsmių tinklo saugumui tikimybę.

    Studijoje pateiktos rekomendacijos apima kelias skirtingas sritis – darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, technikos bei veiklos organizavimo tobulinimą. Kaip vienas esminių prioritetų išskiriamas vieningos ES politikos sukūrimas. Teigiama, kad ES turėtų įvesti visoms šalims galiojančią bendrą išmaniųjų tinklų valdymo tvarką, kadangi šiuo metu įvairiose šalyse galioja skirtinga tvarka, – atsižvelgiant į tai, jog komunikacijos tinklai apima daugiau nei vieną šalį, tai trukdo imtis efektyvių saugumo priemonių.

    Taip pat svarbu, kad būtų pasiekti susitarimai tarp skirtingų išmaniesiems tinklams reikalingos įrangos gamintojų bei prekybininkų dėl bendrų produkcijos standartų protokolų. Šiuo metu daugelis tinklų tuo pačiu metu naudoja skirtingų įmonių produkciją (taigi turinčią skirtingą techninę specifikaciją), kas taip pat kenkia tinklų veiklai ir didina veiklos sutrikimų tikimybę. Taip pat svarbu, jog išmaniųjų tinklų valdytojai bei akcininkai tarpusavyje dalintųsi informacija apie įvykusias atakas. Taip būtų užkertamas kelias tokioms atakoms pasikartoti.

    Studijoje teigiama, jog tiek EK, tiek privatūs tokių tinklų akcininkai turėtų dalyvauti rengiant specialius apmokymo kursus išmaniųjų tinklų operatoriams, kurie būtų supažindinami su galimomis grėsmėmis ir apmokomi, kaip jų išvengti. Kaip būdai mažinti atakų grėsmes taip pat minimi kompiuterinių technologijų tobulinimas bei apsaugos programų kūrimas, tinklų techninis auditas, griežtesni tinklų darbuotojų veiklos apribojimai (leidžiant jiems turėti priėjimą tik prie tų tinklo funkcijų, už kurias jie yra tiesiogiai atsakingi) ir t.t.

    Apibendrinant, išmanieji elektros tinklai yra perspektyvi technikos naujovė, leidžianti pagerinti elektros tiekimo kokybę ir mažinti jos kaštus, tačiau, norint užtikrinti kokybišką jų funkcionavimą, būtina investuoti į naujų technologijų kūrimą bei plėsti ES institucijų ir paslaugas tiekiančių bendrovių bendradarbiavimą.

    Vienas ES institucijų tikslų turėtų būti bendrų standartų, apimančių visas ES šalis, įtvirtinimas, taip sudarant geresnes sąlygas išmaniųjų elektros tinklų veiklos tobulinimui ir galimos rizikos mažinimui. ■

  • ATGAL
    Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyva – didžiulės ambicijos ir neapibrėžtos priemonės
    PIRMYN
    Deramo elgesio elektroninėje erdvėje taisyklės
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.