Išmėginimai Baltijos šalių elektros sistemai | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • Išmėginimai Baltijos šalių elektros sistemai

  • Data: 2019-04-10
    Autorius: Aleksandras Graželis

    Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 m. atsijungs nuo BRELL elektros žiedo ir pradės sinchroniškai veikti su kontinentinės Europos tinklais./pixabay.com nuotrauka

    Patikimai tiekiama į mūsų namus elektra padarė mus nuo jos labai priklausomus, nors ne visus vienodai. Kaimų gyventojai nepatogiai pasijunta tik vakare, kai televizorius neveikia. Miestiečių šeimai nelaime tampa jos dingimas name ar kvartale nors ketvertui valandų, kai tamsu, kai nebetiekiamas nei vanduo, nei šiluma. Dar liūdniau, kai elektra dingsta visame mieste ar net dalyje šalies teritorijos.

    Elektros energetikai tokį elektros atsijungimą vadina sistemine avarija, žiniasklaida mėgsta vartoti anglų kalbos žodį „blackout“, kuris verčiamas žodžiu „užtemimas“. Iki šiol didžiausiu užtemimu pasaulyje laikomas 2012 metų liepos 30–31 dieną įvykęs elektros atjungimas Indijoje, kai elektros neteko 620 milijonų žmonių. Mažesnių užtemimų, kai elektros neteko per 20 milijonų žmonių, yra įvykę labai daug, net išvardinti juos būtų sunku. Užtemimų priežastys – sutrikimai elektros gamybos įrengimuose bei perdavimo tinkluose. Jų priežastys įvairios – apsaugos ir reguliavimo priemonių gedimai, darbuotojų klaidos, vėtros, žaibai, didžiuliai karščiai ar šalčiai, teroro aktai.

    Naujoviškiausia užtemimų priežastis – priešiškų valstybių kibernetinės atakos. Rusijos programišiams pavyko sukelti dvi sistemines avarijas Ukrainoje 2015 ir 2016 metais, o nuo 2018 metų beveik kasdien susekami rusų bandymai įsilaužti į JAV energetikos kompanijų kompiuterių sistemas. Apie aktyviai puolamą Lietuvos energetikos sektorių savo ataskaitoje pranešė ir Nacionalinis kibernetinio saugumo centras.

    PRISIJUNGTI LENGVIAU NEI ATSIJUNGTI

    Kodėl prabilome apie užtemimų grėsmę ir Lietuvoje? Žinome, kad 2018 metų birželį buvo pasirašytas politinis susitarimas tarp trijų Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos, kuriame numatyta, kad Baltijos elektros energetikos sistema iki 2025 metų atsijungs nuo BRELL elektros žiedo ir pradės sinchroniškai veikti su kontinentinės Europos tinklais. Europos Komisija kviečiama inicijuoti diskusiją su Rusija ir Baltarusija dėl šių darbų įgyvendinimo – taip nutarė Europos Vadovų Taryba. Naujųjų pertvarkymų įgyvendinimas gali sukelti tam tikrų pavojų Baltijos valstybių elektros energetikos sistemai. Apie tai savo nuomonę yra tarę žinomi energetikos specialistai – Arvydas Sekmokas, Daivis Virbickas, Virgilijus Poderys. Tie pavojai (nusispjaukime per kairį petį) susiję su elektros sistemų bandymais. Šių metų gegužės mėnesį bus atliekamas Karaliaučiaus srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas, atsijungus nuo BRELL elektros žiedo. Baltijos valstybių elektros sistemos izoliuoto darbo bandymas buvo numatytas atlikti birželio ar liepos mėnesį, taip pat atsijungus nuo BRELL žiedo, tačiau Estijos ir Latvijos energetikų prašymu jis bus nukeltas vėlesniam laikotarpiui, visapusiškai išanalizavus Karaliaučiaus srities bandymo rezultatus. Be to, skelbiama, kad Baltarusija planuoja (rudenį, jei terminas ir vėl nebus atidėtas) Astravo AE pirmojo bloko bandymą dirbti BRELL elektros žiede.

    Visi šie būsimi įvykiai elektros energetikos sistemoje rodo, kad jau prasidėjo realūs darbai (ne su popieriais, o su laidais ir elektros jėgainėmis), kurių rezultatai parodys, kokiu mastu jau esame pasirengę atsijungti nuo BRELL žiedo.

    Per daugelį metų buvimo BRELL elektros žiede Baltijos valstybių elektros perdavimo sistemų operatorių veikla tapo apipainiota gausybe bendrai priimtų darbo reglamentų, taisyklių ir tvarkų, kurių atsikratyti bus nelengva. Nors akivaizdžiai priešintis Baltijos valstybių rengimuisi išeiti iš BRELL elektros žiedo Rusija ir Baltarusija negali, tačiau biurokratines kliūtis bandys sukurti, nes tą daryti jie sugeba. Apie tai Rusijos atstovas užsiminė šių metų sausio 25 dieną Vilniuje vykusiame 36-me neeiliniame BRELL elektros žiedo komiteto posėdyje sakydamas, kad „mums dar reikės apsvarstyti Baltijos valstybių elektros sistemų perėjimo į atskirą darbą nuo Rusijos ir Baltarusijos programas, paruošti galiojančių dokumentų pakeitimus arba jų palaipsniui atsisakyti, atsižvelgiant į būsimus sprendimus“. Lietuviška patarlė sako, kad į balą puolęs, sausas nekelsi, todėl turėsime vargo dėl praeityje padaryto klaidingo sprendimo.

    KAS NUTIKO KARALIAUČIUJE 2013 METŲ VASARĄ

    Elektros energetikos sistemose atliekamų darbų fone norime apžvelgti elektros užtemimą, įvykusį Karaliaučiaus srityje 2013 metų rugpjūčio 8 dieną, ketvirtadienį, 21 val. Kodėl būtent Karaliaučiuje, o ne Turkijoje, įvykusį 2015 metais? Todėl, kad, kaip jau minėjome, gegužės mėnesį Karaliaučiuje vyks srities elektros sistemos izoliuoto darbo bandymai. Todėl, kad srities elektros sistema veikia pagal tuos pačius BRELL elektros žiedo veiklos reglamentus, kuriais vadovaujasi ir Baltijos valstybių elektros energetikai.

    Lietuvos žiniasklaidoje apie užtemimą Karaliaučiuje buvo parašyta mažai. Gal dėl nenoro baiminti gyventojus? Ar dėl to, kad 2013 metais V. Putino režimas dar nebuvo toks nekenčiamas, kokiu jis tapo 2014 metais po Krymo aneksijos bei karo Donbase? Kaip ir daugelio katastrofų Rusijoje atvejais, šios avarijos priežastys nebuvo išaiškintos. Nusigriebta tokios pirmos versijos, – esą dėl audros su žaibais (prie Tilžės, tolokai nuo Karaliaučiaus) automatinė apsauga atjungė 330 kV įtampos perdavimo liniją. Šios versijos ir vėliau atkakliai laikytasi, nors sinoptikai ją paneigė, buvusią audrą apibūdindami kaip nepavojingą tokioms elektros perdavimo linijoms, nes nebuvo nei stipraus vėjo (škvalo), nei galingų žaibų. Tačiau avarija srities elektros sistemoje vystėsi škvalo greičiu – toliau vyko neįtikėtini ir nekontroliuojami atsijungimai, privertę išsijungti net labai galingą (900 MW) Karaliaučiaus kogeneracinę jėgainę (TEC-2).

    Jėgainė išsijungė, net nesugebėjusi išsaugoti savo poreikiams gaminamos elektros (situacija, analogiška Fukušimos AE įvykusiai). Be elektros liko didesnioji srities dalis, kurioje gyvena 650 tūkstančių – maždaug du trečdaliai visų srities gyventojų. Nutrūko geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas. Gyventojai pirkti vandens puolė į prekybos centrus su neveikiančiomis kasomis, o nuotekos per šulinius ėmė veržtis į gatves ir aikštes. Sustojo troleibusai, tramvajai, traukiniai, neveikė šviesoforai, degalinės. Dalyje Karaliaučiaus miesto elektros tiekimas buvo atkurtas po 2,5 valandos, gavus reikalingą energijos kiekį iš Lietuvos. TEC-2 pradėjo veikti tik praėjus 7 valandoms po avarijos, likusioje srities dalyje elektra atsirado dar po 4 valandų.

    KARALIAUČIAUS UŽTEMIMO PASEKMĖS

    Panašaus masto elektros atjungimas (pusėje Karaliaučiaus srities teritorijos) buvo įvykęs dvejais metais anksčiau, 2011 metų rugpjūtį, tačiau iš jo nebuvo pasimokyta. Tokios dažnai besikartojančios  sisteminės avarijos labiausiai išgąsdino generolus. Karaliaučiaus srities elektros energetikos plėtros kryptys buvo radikaliai pakeistos. Pradėtoji statyti (2010 metais) Baltijsko AE (2400 MW galios) buvo pripažinta pernelyg galinga elektros gamybos jėgaine, jos statyba įvertinta kaip energetikos neišmanančių srities gubernatorių, „Rosatom“ ir „Inter RAO JES“ siekiai uždirbti eksportuojant elektrą povandeniniu kabeliu į Vokietiją, taip pat į Lenkiją, Baltijos valstybes ir Švediją. Tačiau norinčių pirkti šią elektrą neatsirado, Rusija taip pat suprato, kad Baltijos valstybės pasiryžusios pasitraukti iš BRELL elektros žiedo, ir AE statyba 2013 metais buvo sustabdyta. Kremlius taip pat atmetė ir svarstytą galimybę Karaliaučiaus srities elektros sistemą sujungti kartu su Baltijos valstybėmis ir kontinentinės Europos elektros tinklais. Nugalėjo įsitikinimas, kad labiausiai pasaulyje militarizuotam Rusijos regionui, įsispraudusiam tarp NATO valstybių – Lietuvos ir Lenkijos – grėsmę kelia bendros energetikos jungtys su Lietuva. Rusijos kariškiai pareikalavo, kad nedelsiant, pirmos eilės tvarka, Karaliaučiaus srityje būtų pastatytos manevringos dujomis kūrenamos elektros jėgainės, atnaujinami elektros perdavimo tinklai. Reikia pripažinti, kad kariškių reikalavimai buvo skubiai vykdomi. 2018 metais praėjo veikti 156 MW galios elektrinė „Majakovskaja“ Gumbinėje (dab. Gusevo) bei 156 MW elektrinė „Talachovskaja“ Tilžėje. Dar dvi elektrines planuojama užbaigti 2019–2020 metais – 440 MW galios „Priegliaus“ elektrinę Karaliaučiuje ir 195 MW elektrinę „Primorskaja“.

    Rusijos valdžios sprendimą Karaliaučiaus srityje sukurti „salos“ principu veikiančią elektros energetikos sistemą galime vertinti teigiamai. Daug daugiau vargo ir rūpesčių kiltų, jei jie būtų panorėję dirbti, kaip minėjome, bendroje sinchronizuotoje sistemoje kartu su Baltijos valstybėmis ir kontinentine Europa.

    TIK BE PANIKOS

    Karaliaučiaus valdžią išgąsdinęs užtemimas net atkūrus normalų elektros sistemos darbą paskatino pasiruošti galimiems netikėtumams. Iš tolimo Rusijos administracinio vieneto – Tuvos Respublikos, esančios Sibiro pietinėje dalyje, buvo atgabenta mobili dujų turbinos elektrinė. Gabenti teko krovininiu lėktuvu „Ruslan“, nes jėgainės svoris 80 tonų, galia 22,5 MW. Rusija iš JAV kompanijos „PW Power Systems“ yra nusipirkusi 19 tokių jėgainių ir gelbėjosi jų gaminama elektra įvairiose situacijose (po avarijos Sajanų-Šušenskoje hidroelektrinėje 2009 metais, Sočio žiemos olimpiadoje 2014 metais, dabar net 18 jėgainių veikia aneksuotame Kryme, nes elektros tiekimas iš Ukrainos yra nutrauktas). Rusijos vietovėse su silpna elektros energetikos infrastruktūra tokios jėgainės yra tinkamas būdas užtikrinti civilinę saugą.

    Lietuvai tokių jėgainių nereikia, nes turime gerai išvystytą elektros perdavimo ir skirstymo tinklą bei daug elektrinių. Tačiau civiline sauga tuo metu, kai bus vykdomi darbai elektros energetikos sistemose, privalome pasirūpinti iš anksto. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąraše tokiu įvykiu energetikos sektoriuje laikoma, jei daugiau negu parą ketvirtadaliui (arba 20000) savivaldybės gyventojų nutrūko elektros energijos, gamtinių dujų, geriamojo vandens tiekimas, šilumos tiekimas šildymo sezono metu ar nuotekų šalinimas.

    Tikėkimės, kad ekstremalaus lygio įvykių nebus, tačiau privalu būti jiems pasiruošusiems. Todėl teigiamai galima vertinti valstybės lygio stalo pratybas-seminarą energetinėms grėsmėms atremti, vykusį Vyriausybėje sausio 24 dieną. Pratybų metu siekta įvertinti valstybės institucijų gebėjimą reaguoti į kibernetinę ataką prieš elektros tinklų infrastruktūrą, užtikrinti jos veiklą ir galimybes teikti viešąsias paslaugas.

    Tenka pripažinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane civilinei saugai nėra numatyta daug priemonių, kurios, savaime suprantama, turėti būti taikomos išorinę Europos Sąjungos sieną saugančioje valstybėje. Tačiau tokia priemonė, kaip „Nuotolinio civilinės saugos mokymo programų sukūrimas ir įdiegimas“ jau turėjo būti įvykdyta 2018 metų IV ketvirtyje. Pagal šias programas vertėtų visoje Lietuvoje atlikti mokymus struktūrose, atsakingose už civilinę saugą. Apie juos būtina informuoti gyventojus ir tai būtų naudingiau, nei klausytis civilinės saugos sirenų.

    Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“, atsakingo už prisijungimo sinchronizuotam darbui su kontinentinės Europos tinklais įgyvendinimą, vadovai tvirtina, kad yra numatytos įvairios avarijų likvidavimo instrukcijos, kaip užkirsti kelią bet kokios avarijos plitimui. Vienas svarbiausių faktorių, lemiančių efektyvų, stabilų ir patikimą Lietuvos elektros sistemos veikimą, yra galios ir energijos rezervai, kuriems užtikrinti naudojama Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė, Kauno hidroelektrinė ir Lietuvos elektrinė. Turime daugiau nei šimtą įvairaus galingumo šiluminių Lietuvos elektrinių, jose galime pasigaminti dvigubai daugiau elektros energijos, nei suvartojame.

  • ATGAL
    Energetikos vizija pagal politikus ir verslininkus
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.