Renginiai

  • Iššūkiai gyvybei „mirties kultūros“ persmelktoje visuomenėje

  • Data: 2016-03-31
    Autorius: Vytautas Keršanskas

    Kultūriniai karai – tai JAV sociologo Jameso Davisono Hunterio aktualizuotas terminas, kuriuo jis 1991 m. išleistoje knygoje vaizdžiai aprašė konfliktą tarp tradicionalistinių-konservatyvių ir progresyvių-liberalių vertybių, idėjinių ašių. Pokyčiai Vakarų visuomenėse, prasidėję su „išsilaisvinimą“ nuo bet kokių normų paskelbusia praėjusio amžiaus 7-ojo dešimtmečio seksualine revoliucija, atrodo, vis giliau įsitvirtina. Pagarba žmogaus gyvybei nuo natūralaus prasidėjimo iki mirties virsta žmogaus teise numirti jam panorėjus, o biologinis lytinis tapatumas – tik socialiniu vaidmeniu, kurį pagal užgaidas gali pasirinkti kiekvienas. Taip pat naikinama ir įprasta santuokos samprata, pakeičiant ją primityviu ekonomine ir socialine bet kokios lyties asmenų sąjunga.

    Popiežius Jonas Paulius II tai pavadino mirties kultūra, skatindamas visus katalikus liudyti meilės – gyvybės – kultūrą. Būtent ją, o ne mirtį išpažįstančią vertybių sistemą, šventasis popiežius pavadino progresyvia. Analogiškai kalbėjo ir forumo dalyvius sveikinęs Alberto Ruizas Gallardonas, vienas ryškiausių Ispanijos konservatorių politikų, padėjęs teisingumo ministro portfelį po to, kai nebuvo priimta griežtai abortus reglamentuojanti įstatymo redakcija. „Susirinkome čia kaip grupelė žmonių, kurie gina pačią moderniausią ir progresyviausią idėją – gyvybės idėją. Tie, kurie negina gyvybės, yra įstrigę praeityje“, – teigė jis.

    Federacijos „Vienas iš mūsų“ į Paryžių sukviesti daugiau nei tūkstantis gyvybės judėjimo atstovų iš keliolikos Europos valstybių forume diskutavo trimis „karščiausiomis“ pastarojo meto temoms, susijusioms su gyvybės apsauga: JAV sukrėtęs Planuotos tėvystės organizacijos kūdikių organo pardavinėjimo skandalas ir galimos jo implikacijos Europai, probleminiai eutanazijos aspektai ir manipuliacijos grėsmė bei surogatinės motinystės, eugenikos ir transhumanizmo ryšio nagrinėjimui. Nors aptartos temos yra sudėtingos ir jautrios, toliau kviečiu susipažinti su pagrindiniais forume aptartais teiginiais bei problemų kontekstu.

    Juodosios kūdikių organų rinkos šešėlis

    JAV nuo 1916 m. veikianti Planuotos tėvystės (angl. Planned Parenthood) organizacija šiandien daugiausiai užsiima tuo, ką pati vadina seksualinės ir reprodukcinės sveikatos apsauga bei su tuo susijusiomis paslaugomis. Nors šios sąvokos apima lytinį švietimą, lytiniu keliu plintančių ligų prevenciją ir pan., pagrindinė organizacijos veikla vis dėlto yra nėštumo nutraukimas. Pirmosios abortų klinikos JAV įkūrėja Margaret Sanger tikėjo, kad galima nustatyti kriterijus, kuriais remiantis galima vykdyti žmonių atranką. Kitaip tariant, „silpnuosius ir sergančiuosius“ izoliuojant siekti „tobulos ir grynos“ visuomenės. Moteris iki šiol yra Planuotos tėvystės organizacijos veiklos įkvėpimo šaltinis.

    Tačiau praėjusiais metais paviešinti vaizdo įrašai, kuriuose viena įtakinga organizacijos atstovė detaliai nupasakoja, kaip juodojoje rinkoje vėliau pardavinėjami kūdikių, kuriems buvo atlikti abortai, organai, sukėlė milžinišką skandalą, netylantį iki šiol. Kaip kalbėjo forume susirinkę dalyviai, globaliame pasaulyje rinka nebeturi sienų, todėl paviešinta informacija verčia sunerimti visame pasaulyje veikiančias gyvybės apsaugą propaguojančias jėgas. Kodėl? Tarptautinė planuotos tėvystės federacija (IPPF), kurios viena įtakingiausių narių yra skandalo epicentre atsidūrusi JAV organizacija, yra ne tik didžiausia pasaulyje nėštumo nutraukimo vykdytoja, padaranti per 100 mln. abortų per metus, bet ir milžiniška spaudimo grupė, siekianti padaryti nėštumo nutraukimą dar labiau prieinamą.

    Tikėjimo laisvę ginančios organizacijos „ADF International“ Briuselio padalinio vadovė Sophia Kuby kalbėjo, kad IPPF siekia kuo daugiau valstybių nėštumo nutraukimą padaryti prieinamą ir nepilnametėms merginoms be suaugusiųjų konsultacijos, organizacija taip pat remia moterų apsisprendimą vykdyti abortą dėl nenorimos kūdikio lyties. „Kol kas nėra įrodymų, kad Europoje vyksta kažkas panašaus, kas nutiko JAV. Tačiau abortai vykdomi ir Europoje, o procedūros po aborto nėra aiškiai reglamentuotos – tai atveria kelią manipuliacijoms“, – kalbėjo S. Kuby.

    Surinkti pakankamai įkalčių ir išviešinti nusikalstamą Planuotos tėvystės organizacijos veiklą JAV užtruko daugiau nei metus, todėl forumo dalyviai ragino ir Europoje didesnį dėmesį skirti šiam klausimui, taip pat siekti IPPF narėms nutraukti finansavimą iš Europos Sąjungos ir jos narių biudžetų. Nėštumo nutraukimą šios industrijos atstovai vadina „rūpesčiu moterimis“ – turime parodyti, kad tikrasis rūpestis yra ne kūdikių žudymas, o meilė ir visokeriopa pagalba krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims, jų atžaloms.

    Eutanazija per lengvai pasiduoda manipuliacijai

    Eutanazija – sąmoningas žmogaus gyvybės nutraukimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Dažniausiai viešajame diskurse diskusija apie eutanaziją suintensyvėja atsiremiant į kokį nors rezonansinį atvejį. Pavyzdžiui, Lietuvoje apie eutanaziją plačiai kalbėta praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigoje, kai motina suleido mirtiną vaistų dozę sūnui, kentėjusiam milžiniškus skausmus po stipraus kūno nudegimo. Ji buvo patraukta baudžiamojon atsakomybėn dėl tyčinio nužudymo, nors ir vėliau išteisina argumentuojant afekto būsena, kuomet buvo įvykdytas šis veiksmas.

    Būtent apie tai ir sukasi pagrindinė diskusijos ašis: ar eutanazija yra pagalba nepagydomiems, stipriai kenčiantiems ligoniams, ar tai yra nusikaltimas žmogaus gyvybei, pasiduodantis lengvoms manipuliacijoms netgi vykdyti žmonių atranką.

    Šiuo metu Prancūzijoje tebesitęsia vadinamoji Vincento Lamberto byla. 2005 m. Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas dėl „teisės numirti“ po to, kai motina nužudė visiškai paralyžiuotą sūnų, rašiusį laišką su prašymu leisti numirti net šalies prezidentui. Įstatymas neleidžia eutanazijos, tačiau suteikia galimybę medikams nutraukti dirbtinį gyvybės palaikymą ligoniams, kurių gyvybinės funkcijos savarankiškai nebeveikia. Vincentas Lambertas vegetatyvinėje stadijoje yra jau aštuonerius metus, po to, kai pateko į motociklo avariją. Jo žmona pasisako už gyvybės nutraukimą, tuo tarpu tėvai kovoja dėl jo gyvybinių funkcijų palaikymo. Ir nors tiek Prancūzijos teismas, tiek ir Europos žmogaus teisių teismas pasisakė už sprendimą nutraukti gyvybės palaikymo funkciją, daktarai nesiryžo to daryti, kai praėjusiais metais V. Lamberto advokatas išplatino vaizdo įrašą, kuriame Vincentas akimis ir veido traukuliais reaguoja į motinos balsą. Ir nors visuomenė jau buvo įtikinta, kad Vincento gyvenimas – beprasmis, o jo būsena – kaip daržovės, po šio vaizdo įrašo viskas apsivertė aukštyn kojomis.

    Nors šis atvejis yra praktiškai kraštutinis, jis iškelia esminę eutanazijos dilemą: kaip elgtis su tokiais pacientais, kurie neturi galimybės išreikšti aiškaus ir autonomiško apsisprendimo dėl savo gyvybės likimo – tai ne tik žmonės vegetatyvinėje stadijoje, bet ir sergantys Alzheimerio ir panašiomis ligomis. Ar mes galime už juos priimti šį sprendimą? Forume kalbėjęs V. Lamberto tėvų advokatas Jerome Triomphe teigia, kad negalime: „Vien Prancūzijoje yra apie 107 tūkst. tokių pacientų. Tarp vegetatyvinėje stadijoje esančių žmonių pasitaikė pavienių atvejų, kurių situacijai pagerėjus ir jiems atgavus galimybę komunikuoti, išreiškė norą gyventi.“

    Belgijoje eutanazijos įstatymas veikia jau keturiolika metų, per šį laiką teise numirti pasinaudojo per 12 tūkst. žmonių. Tačiau net trečdalis jų mirtį pasirinko ne dėl nepakeliamo fizinio, o dėl psichologinio skausmo ar nemirtinos jį persekiojančios ligos. Įstatymas turi daug spragų, pavyzdžiui, sprendimas dėl eutanazijos reikalingas tik iš vieno daktaro, todėl tikrai norintys pasirinkti mirtį eina pas tuos daktarus, kurie yra išreiškę palaikymą eutanazijai. Komisijos sprendimas reikalingas tik po fakto, kai iš principo nebelieka ką vertinti, tik konstatuoti mirtį…

    Apie eutanazijos žalą kalbėjęs Liuveno universiteto ligoninės onkologas Benoit Beuselinckas teigė, kad vis daugiau eutanazijos atvejų įvykdoma grindžiant ne medicininiais argumentais, o paciento pageidavimu. Dar daugiau, daktaras teigė, kad apie 30-40 proc. eutanazijos atvejų Belgijos medicinos įstaigose nėra deklaruojama. Tad akivaizdu, jog gyvybės nutraukimas vis dažniau tampa ne tik ne kraštutine priemone sunkiausių ligonių kančioms nutraukti, bet net ir norma spręsti nepasisekusio gyvenimo problemas.

    …transhumanizmo link?

    Turbūt daugiausiai etinių ir moralinių klausimų palikusi forumo dalis buvo skirta aptarti surogatinei motinystei ir kur link ji veda. Pasirinkta prielaida, kad surogatinė motinystė keičia įprastus motinystės ir tėvystės vaidmenis (motinystė apsiriboja kūdikio išnešiojimu, o tėvystė – sėklos donoryste), giminystės sampratą (iš to paties donoro užšaldytų embrionų gimę vaikai – seserys ir broliai – praranda savo biologinį ryšį), o vaikų susilaukimas atskiriant seksualumą nuo prokreacijos yra elementarus žmogaus kūno suprekinimas (sąlygas pradeda diktuoti rinka, o žmogus tampa išnaudojamu). Tai – lyg judėjimas transhumanistinių idėjų, teigiančių, kad mokslo pažanga turi tarnauti ir žmogaus protinėms bei fizinėms savybėms gerinti, išpildymas.

    „Transhumanzimas siekia šimtaprocentinio žmonijos efektyvumo, todėl moteris tampa erdve, kurioje siekiama tobulos visuomenės. Ji spaudžiama atsisakyti kitokio nei tobulo kūdikio, trūkumas tampa priežastimi nuo kurios mirštama, nors savaime jis nėra mirtinas“, – reziumavo Jérôme Lejeune fondo, daugiausiai prisidedančio prie federacijos „Vienas iš mūsų“ kūrimosi, prezidentas Jean-Marie Le Méné.

    Daug diskutuota apie tailandietės Pattaramon Chanbua atvejį, kuri tapo surogatinės motinystės verslo įkaite. Mergina iš vargingos šeimos nusprendė užsidirbti pinigų ir išnešioti australų porai kūdikį. Paaiškėjus, kad vienas iš dvynukų serga Dauno sindromu, agentūra paskatino moterį darytis abortą. Mat kontrakte buvo įrašyta, kad sutarties sąlygos yra išpildomos tik vaisiui „tobulai atitinkant užsakovų poreikius“. Žmogaus gyvybės vertė antroje vietoje. Tačiau nepaisant atotrūkio tarp surogatinės motinos ir į ją įsodinto embriono, devynių mėnesių ryšys tarp moters ir vaisiaus tampa esminiu. Tai supratusi moteris sveiką kūdikį atidavė australų porai, o Gammy – Dauno sindromu sergantį vaiką – pasiliko auginti. Gyvybė nugalėjo.

    Pagarbos gyvybei laikas dar ateis

    Šiandien pagarbos gyvybei ir žmogaus orumui reikalaujančios grupės kairiųjų ir liberalių – save progresyviomis laikančių – jėgų yra vadinamos atsilikusiomis, vedamos retrogradinių idėjų ir mąstančios pasenusiais stereotipais. Tačiau visi „Vienas iš mūsų“ forume Paryžiuje susirinkę dalyviai laikėsi pozicijos, kad moralinio reliatyvizmo ir mirties kultūros šalininkai – tai klaidingų praėjusio amžiaus idėjų išdavos pasekėjai. Ir nors nemažai visuomenės daliai „išsilaisvinimas“ iš bet kokių normų, pasaulio, grįsto žmogaus laisvėmis be jokių iš to plaukiančių pareigų, vizija atrodo žavinga ir progresyvi, tai tik laiko klausimas, kada bus įsisavinta milžiniška šios ideologijos griaunamoji jėga.

    Belgų onkologas B. Beuselinckas pabandė galimus pokyčius apibendrinti realistiškai. Nors šiuo metu Belgijos parlamente yra iniciatyva smarkiai sugriežtinti daug spragų turintį eutanazijos įstatymą, visuomenės nuomonė nėra tam palanki. Taip yra todėl, kad didžioji visuomenės dalis nežino praktinių eutanazijos keliamų teisinių ir moralinių problemų, ji nėra supažindinta su jau šiandien sutinkamais tragiškais įstatymo pritaikymo pavyzdžiais. Onkologo teigimu, reikia dar dešimties ar penkiolikos metų, kad į dienos  šviesą iškilę pribloškiantys atvejai kardinaliai pakeistų visuomenės nuomonę ir procesai pasisuktų gyvybės apsaugos link. Tas pats laukia ir kitų visuomenių, kitų jautrių gyvybės apsaugos temų. Todėl forumo uždaryme susirinkę dalyviai neslėpė entuziazmo nepailstant dirbti toliau – pagarbos gyvybei laikas dar ateis.

  • ATGAL
    "Apžvalga" siūlo apsilankyti. "Vilniaus festivalis" - svarbiausias klasikinės muzikos renginys Lietuvoje
    PIRMYN
    Nauja gyvybės jėga europoje
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.