Apžvalgos tema

  • Įtakingų JAV politikų vizito Lietuvoje žvaigždė - Johnas McCainas

  • Data: 2017-02-03
    Autorius: Linas Kojala

    Trys įtakingi Jungtinių Amerikos Valstijų Senato nariai – Respublikonų partijos atstovai Johnas McCainas, Lindsay Grahamas ir demokratė Amy Klobuchar – praėjusių metų pabaigoje viešėjo trijose Baltijos valstybėse. Jų vizito tikslas – patikinti, jog JAV nekeis politikos NATO atžvilgiu ir nepamiršta įsipareigojimų ištikimoms sąjungininkėms Lietuvai, Latvijai ir Estijai.

    Vytauto Neveros nuotraukos

    Toks vizitas tarp Kalėdų ir Naujųjų metų buvo svarbus atliepiant nerimą, kylantį dėl draugiškų išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo žodžių Rusijos prezidento Vladimiro Putino atžvilgiu. Pavyzdžiui, D. Trumpas ne kartą tikino manąs, jog V. Putinas yra tvirtas lyderis, o NATO narės Europoje iš JAV reikalauja pernelyg daug pagalbos, nors pačios neskiria deramo dėmesio saugumui. Baimintasi, jog tai gali reikšti saugumo garantijų Vidurio ir Rytų Europos valstybėms aižėjimą, o tuo pačiu – didėjančią Rusijos provokacijų galimybę.

    Visgi svečiai patikino, jog JAV užsienio politikoje drastiškų pokyčių nebus. Ir tai nebuvo tik tušti žodžiai, mat juos pasakė realią politinę galią turintys žmonės – Senatas yra aukštesnieji JAV parlamento rūmai, kuriuos sudaro 100 narių (po du iš kiekvienos JAV valstijos). Ši institucija yra svarbi sprendžiant saugumo ir užsienio politikos klausimus bei tvirtinant prezidento siūlymus.

    Amerikiečių kariai Baltijos šalyse?

    Senato nariai Lietuvoje susitiko su prezidente Dalia Grybauskaite, premjeru Sauliumi Skverneliu, Seimo pirmininku Viktoru Pranskiečiu, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrais, taip pat parlamento nariais. Buvo rasta laiko pabendrauti su akademine bendruomene Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

    „Mano žinutė yra ta, kad šiuo metu, kai matome tokius dalykus, kaip Rusijos, Kinijos ir kitų šalių rengiamos kibernetinės atakos, kai matome besitęsiančią agresiją Kryme ir Rytų Ukrainoje, besitęsiančias grėsmes Gruzijoje, JAV ir Baltijos valstybių santykiai tikriausiai labai seniai nebuvo tokie svarbūs“,– sakė J. McCainas. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusijos grėsmę galima įveikti tik stiprinant NATO, o vienas iš konkrečių žingsnių, kuris turėtų būti žengtas, – nuolatinis amerikiečių karių kontingento dislokavimas Baltijos šalyse. Tiesa, sprendimą dėl to turės priimti D. Trumpas.

    Senatorius taip pat negailėjo šiltų žodžių Lietuvai: „Norime padėkoti jūsų Vyriausybei ir jūsų žmonėms už tai, kad nuolat prisidedate karinėje srityje, už jūsų indėlį užtikrinant saugumą Afganistane. Svarbu, kad ir toliau dėtumėte pastangas siekiant 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai. Mes sveikiname, kad jau yra didelė pažanga šioje srityje ir Lietuva yra gerasis pavyzdys kitoms NATO partnerėms.“

    2017 metais Lietuva gynybai skiria 1,8 proc. nuo BVP, tačiau tikisi 2 proc. ribą pasiekti jau kitąmet. Tai didžiulis šuolis nuo 2013 metų, kai Lietuva gynybai skyrė vos 0,8 proc. ir buvo priešpaskutinėje vietoje tarp 28 narių NATO Aljanse.

    Senatoriai taip pat tikino, kad Rusijai teks susitaikyti su naujomis sankcijomis, kurias JAV taikys dėl Kremliaus kibernetinių atakų JAV prezidento rinkimų metu. Prezidentas Barackas Obama jau anksčiau paskelbė, jog iš JAV yra išsiunčiama per 30 Rusijos diplomatų, kurie iš tiesų dirbo žvalgybinį darbą. Be to, Senate yra svarstomos papildomos priemonės, tokios kaip vizų draudimai įtakingiems Rusijos piliečiams bei sąskaitų bankuose įšaldymai. Nors sausio 20-ąją prisiekęs D. Trumpas apie sankcijas kalbėjo skeptiškai, pažymėta, jog Senate tam pritaria ir respublikonai, ir demokratai, todėl sprendimas turėtų būti priimtas.

    Ryškiausias – J. McCainas

    Iš visų trijų viešėjusių senatorių ryškiausia asmenybe laikomas 80-metis J. McCainas. Jo gyvenimo istorija įspūdinga. J. McCainas sekė savo senelio ir tėvo – dviejų keturių žvaigždžių generolų – pėdomis ir jaunystėje tapo kariškiu. Viet­namo karo metu 1967 metais jis pateko į komunistų šiaurės vietnamiečių nelaisvę, kurioje praleido daugiau nei penkerius metus. Šiaurės Vietnamo lyderiai siūlė jį paleisti, tačiau suprasdamas, kad bus panaudotas kaip įrankis komunistinei propagandai, J. McCainas to atsisakė iki pat karo pabaigos. Dėl kalinimo metu patirtų kankinimų jis iki šiol yra fiziškai apribotas – pavyzdžiui, negali iškelti rankų virš galvos. Grįžęs namo amerikietis pasuko į politiką ir net šešis kartus iš eilės – pastarąjį 2016 metais – buvo išrinktas į Senatą Arizonos valstijoje.

    J. McCainas taip pat buvo per žingsnį nuo JAV prezidento posto. 2008 metais Respublikonų partija nominavo jį būti kandidatu rinkimuose, kuriuose jis susigrūmė su B. Obama. Užduotis nebuvo lengva, mat J. McCainas siekė tapti valstybės vadovu po dviejų bendrapartiečio George‘o W. Busho kadencijų, kurių pabaigoje prezidento ir Respublikonų partijos populiarumas buvo gerokai sumažėjęs. Be to, ilgą laiką manyta, jog demokratų kandidate bus Hillary Clinton, tačiau staigiai iškilo jauno ir charizmatiško B. Obamos žvaigždė. J. McCainui galiausiai teko pripažinti pralaimėjimą – B. Obama iškovojo pergalę dideliu skirtumu, surinkdamas 365 rinkikų balsus, tuo tarpu J. McCainas – tik 173. Vertinant absoliučiais skaičiais, už pirmuoju afroamerikiečiu prezidentu tapusį B. Obamą balsavo 69,5 mln. amerikiečių, už J. McCainą – 60 mln.

    Tiesa, net ir kampanijos metu J. McCainas pademonstravo solidumą. Pavyzdžiui, vieno renginio metu rinkėja išreiškė besibaiminanti, kad B. Obama iš tikrųjų yra islamo išpažinėjas, kuris ves JAV neteisingu keliu. J. McCainas į tai atsakė: „Ne, ponia. Jis yra geras šeimos žmogus, pilietis, tik mes su juo nesutariame svarbiais politiniais klausimais.“ Tai iki šiol laikoma pavyzdžiu, kaip nepaversti aršios politinės konkurencijos neapykanta bei šmeižtu.

    Lietuvos draugas

    Galime džiaugtis, jog J. McCainas yra ištikimas Lietuvos draugas – jis nuolatos amerikiečiams primena, jog Baltijos valstybės tikisi pagalbos ir saugumo garantijų, be kurių kiltų grėsmė pasikartoti kažkam panašaus į karo Ukrainoje scenarijų. Tai turi ir praktinių pasekmių.

    Jau šiais metais Senate vyko klausymai, kurių metu prisistatė D. Trumpo pasirinktas kandidatas į Gynybos sekretoriaus pareigas generolas Jamesas Mattisas. J. McCainas Senate pirmininkauja Ginkluotųjų pajėgų komitetui, o būtent ši politinė institucija balsuodama turės patvirtinti, ar D. Trumpo pasiūlyti kandidatai yra tinkami eiti pareigas. Vienas pirmųjų klausimų, kurį J. Mattisui uždavė J. McCainas, buvo tiesus.

    „Neseniai viešėjau Baltijos valstybėse. Jos yra sunerimusios dėl Rusijos veiksmų. Ar Jūs pritartumėte siūlymui dislokuoti ten nuolatinį JAV karių kontingentą – kalbu ne apie bazės kūrimą, bet nuolatinį karių skaičių.“ J. Mattisas, kuris garsėja griežta pozicija Rusijos atžvilgiu, atsakymą pradėjo aptakiai bei svarstė, jog tokio pobūdžio sprendimai bus svarstomi susirinkus D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjų komandai.

    J. McCaino tai netenkino. Suvokdamas, jog būtent amerikiečių kariai yra geriausia saugumo bei stabilumo garantija regione, jis dar kartą perklausė: „Kalbu apie Baltijos valstybes. Ar jūs pritartumėte tokiam siūlymui?“

    Šį sykį J. Mattiso atsakymas buvo trumpas: „Taip, pone.“

    Nors tai dar tikrai nereiškia, kad idėjai pritars ir pats D. Trumpas, būtent J. McCainas pačiame aukščiausiame politiniame lygmenyje iškėlė Lietuvai svarbų klausimą bei neleido jam nublankti tol, kol nebuvo pateiktas aiškus ir nedviprasmiškas atsakymas.  ■

  • ATGAL
    Gynybos politika: trajektorija nesikeičia
    PIRMYN
    Kruvina terorizmo šmėkla Berlyne
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.