J. Razma: FNTT istorija – ko pasimokėme? | Apžvalga

Valstybės naujienos

  • J. Razma: FNTT istorija – ko pasimokėme?

  • Institucijos: Seimas
    Data: 2012-03-09
    Autorius: Jurgis RAZMA. Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas

    Jurgis Razma (Kęstučio D. Rimkevičiaus nuotrauka)

    Laukiant šalies Prezidentės sprendimo dėl vidaus reikalų ministro ateities, norėjosi stabtelti ir dar kartą ramiai įvertinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo istoriją bei atkreipti dėmesį į dalykus, kurių nepelnytai nepastebėjoje, arba kuriuos norėta parodyti kitaip, nei yra iš tikrųjų.

    Apie koalicijos santykius prabilta per anksti

    Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui apsisprendus teikti vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio atstatydinimą, tikėjausi, kad šis konkretus veiksmas bus gana įtemptų įvykių dėl FNTT vadovų atleidimo atomazga. Bet taip neįvyko. Kodėl? Tai galbūt lėmė gana aikštinga Liberalų ir centro sąjungos atstovų reakcija, nors toks Premjero sprendimas negalėjo jiems būti netikėtas. Jis buvo aptartas koalicijos Tarybos posėdyje.

    Opozicija irgi ieško bent menkiausių progų priminti apie save ir paskelbė, kad socialdemokratų lyderis pasiryžęs formuoti naują valdančiąją koaliciją. Natūralu, kad žurnalistams paklausus, ar opozicija to imtųsi, jos atstovai kitaip ir negalėtų atsakyti. Tai tas pats, kaip kad paauglio paklaustum, ar bijai eiti į mišką. Žinoma, jog jis atsakytų nebijantis. Tačiau matome, kad opozicija jokių realių veiksmų valdančiajai koalicijai formuoti nesiima. Tai labiau primena viešųjų ryšių akcijas.

    Tikiuosi, kad tam tikros žaizdos koalicijoje, atsiradusios dėl vidaus reikalų ministro, netrukus užgis ir koalicija tvarkingai baigs šią Seimo kadenciją. Manau, kad galėsime paskelbti, jog tai buvo ta valdančioji koalicija ir ta Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, kuri tvarkingai išvairavo valstybės laivą ypač sudėtingu ekonominiu laikotarpiu.

    Netgi dabar, ramiai laukiant Prezidentės sprendimo, visai be reikalo prabilta apie koalicijos santykių sudėtingumą, jautriai juos lyginant netgi su šeima ir tarpusavio pasitikėjimu. Tokios kalbos visuomenėje sukuria nestabilumo, neaiškumo įspūdį. Niekas iš koalicijos partnerių nesiūlo peržiūrėti, nutraukti ar kaip nors keisti koalicijos sutarties. Pavienių Seimo narių ar jų partijų atstovų pasakymų nereikėtų sureikšminti.

    Premjeras iki šiol elgėsi pernelyg demokratiškai

    Kam nors gali kilti klausimas, kad gal Premjeras pasielgė per griežtai. Manau, kad jei ir galima jį kažkuo kaltinti, tai tik tuo, kad jis elgėsi pernelyg demokratiškai ir perdaug jautriai situacijoje, kuri susiklostė dėl vidaus reikalų ministro veiksmų.

    Manau, kad ministras turėjo girdėti Premjero poziciją, kai jis nedviprasmiškai pasakė nepritariantis FNTT vadovų atleidimui, ypač prieš jam išvykstant į komandiruotę užsienyje. A. Kubilius tiesiog paprašė ministro nepriiminėti skubotų sprendimų, bet to nebuvo paisyta. Nenormalus ne Ministro Pirmininko, o vidaus reikalų ministro elgesys – neatsižvelgti į Vyriausybės vadovo nuomonę. Savo ruožtu vidaus reikalų ministras jokio kompromiso dėl FNTT vadovų situacijos nepasiūlė. Jis tiesiog priėmė patį kategoriškiausią sprendimą.

    Dar norėčiau pridurti, kad visos praktiškai įmanomos demokratiškos situacijos aptarimo galimybės, numatytos koalicijos sutartyje ir bendražmogiškosios, buvo išnaudotos.

     

    Pareigūnus reikia grąžinti į darbą

     

    Verta dar kartą sugrįžti prie Antikorupcijos komisijos išvadų, kurios kartais komentuojamos gana neobjektyviai. Siekiantieji kokių nors propagandinių tikslų, dažnai mėgsta stabtelti ties vienu skyriumi, kur bandoma pareikšti švelnius prikaištus Prezidentei, suabejojant, ar nebuvo pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas valdžių galių padalijimo principas. Bet tai – tik vienas išvadų punktas.

    Manau, kad kur kas svarbesni kiti skyriai. Neatsitiktinai šios išvados pradedamos nuo FNTT vadovų atleidimo analizės. Ši situacija ir sudarė prielaidas komisijai sukurti. Pasigirsta interpretacijų, kad tai padaryta siekiant kaip nors užsipulti Prezidentę, kurti antiprezidentinę koaliciją ir panašiai. Prisidengiant Prezidentės geru įvaizdžiu visuomenėje bandoma gelbėti smunkančius politinius reitingus. Manau, kad tai mato ir pati šalies vadovė.

    Komisijos veiklos pradžioje niekas nė neįsivaizdavo, kad atsiras koks nors išvadų skyrius dėl Prezidentės ir jos patarėjų veiksmų. Kalbėdamas su komisijos nariais iš anksto išreiškiau nuogąstavimus, kad jei tokį skyrių įrašysime, ar jis nenustelbs išvadų dėl FNTT vadovų atleidimo ir ministro veiksmų. Gaila, bet mano įtarimai išsipildė. Ir dabar laikausi nuomonės, kad išvadose turėjo būti dedami tinkami akcentai, – būtent dėl FNTT vadovų atleidimo. Šiuo klausimu, manau, Antikorupcijos išvados buvo išties objektyvios.

    Remdamasis jomis ir dabar nekeičiu nuomonės, kad būtų sąžininga ir teisinga ištaisyti ministro klaidą ir sugrąžinti buvusius FNTT vadovus į buvusias pareigas. Tai ir yra akcentuota komisijos išvadų pirmojoje dalyje.

    Pretekstas peržiūrėti įstatymus

    Deramai vertinti reikėtų Komisijos įžvalgas ir tam tikrus pasiūlymus dėl svarbių teisės aktų. Išryškėjo, kad reikia atidžiai išnagrinėti ir taisyti poligrafo naudojimo įstatymą. Būtina ypač jautriai vertinti jo santykį su Konstitucija. Dabartinė šio įstatymo formuluotė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui leidžia numatyti kaltumo prezumpciją remiantis tikrinimo poligrafu rezultatais ir visiškai paneigia pakartotinio tikrinimo reikšmę. Be to, Konstitucijoje aiškiai numatytas nekaltumo prezumpcijos principas ir nėra jokių išlygų dėl jo taikymo.

    Kitas svarstytinas – valstybės tarnybos paslapčių – klausimas. Dabar galima manipuliuoti įvairiomis slaptomis pažymomis ir sureikšmintai aiškinti, kad yra svarbios slaptos informacijos, įrodančios asmens kaltę. Vėliau paaiškėja, kad jokios stulbinamos informacijos nėra, išskyrus tuos pačius poligrafo duomenis. Todėl Antikorupcijos komisija labai tiksliai pastebėjo, kad verta tiksliau reglamentuoti, kas gali būti laikoma valstybės tarnybos paslaptimi ir siaurinti tą paslaptingumo šleifą.

    Komisija suteikė daug gerų impulsų teisėkūros srityje.

    Elgtis nuoširdžiai – nenuoširdu?

    Gaila, kad visos politinės diskusijos nuvingiavo sąmokslo kryptimi: kas kokias politines dėliones dėlioja ar kas kokius strateginius žaidimus žaidžia. Vertybinė diskusija nevyko. Mūsų partijos atstovai vieninteliai ir bandė sakyti, kad toks pareigūnų atleidimas nesąžiningas, neteisingas, kad negalima taip elgtis.

    Tai pajuto ir visuomenė, savo nuomonę išreikšdama mitingu prie Prezidentūros. Absoliuti dauguma žmonių tiesiog spontaniškai atėjo į mitingą, norėdami pasakyti, kad jie gina tam tikras vertybes, nesitaiksto su jų paneigimu ir paniekinimu.

    Kitų, opozicinių partijų, retorikoje, vertybinių pozicijų išsakymo, deja, nemačiau. Tai liūdnoji Lietuvos politinės padangės pusė. Galbūt visuomenės reakcija politikus privers šiek tiek atsikvošėti ir bent kiek daugiau atsižvelgti į vertybinius dalykus. Tikrai nenorėčiau būti politikoje, jei ten būtų dėliojamos tik pragmatiškos dėlionės.

    Todėl V. Gailiaus ir V. Giržado atžvilgiu nepritariu siūlymams, kad jų karjerą nulemtų teismas. Tai neatsakinga, prisitaikėliška pozicija savo atsakomybę permesti teismui. Jei ministras nesiima to padaryti, tai gali padaryti Vyriausybė. Vyriausybės įstatyme tai numatyta, aš dėl to oficialiai raštu kreipiausi į Vyriausybę ir pažiūrėsim, kaip šiuo klausimu elgsis atskiri ministrai.

  • ATGAL
    Vengrijos parlamentarai padėkojo Lietuvai
    PIRMYN
    Prezidentė: ši Vyriausybė gali ir turi dirbti iki kadencijos pabaigos
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.