Jaunųjų šaulių vasaros stovyklos – norintiems „pasimatuoti“ iššūkius | Apžvalga

Laisvalaikis

  • Jaunųjų šaulių vasaros stovyklos – norintiems „pasimatuoti“ iššūkius

  • Data: 2017-09-06
    Autorius: Goda Karazijaitė

    Lietuvos šaulių sąjunga neabejotinai yra ta organizacija, kuri tiek tarpukariu, tiek ir šiandien rūpinasi jaunimo švietimu ir ugdymu. Jaunųjų šaulių stovyklos turi ne vienerių metų patirtį ir tradicijas. Jos vyksta mokslo metų atostogų metu – rudenį, žiemą, pavasarį ir vasarą – ir yra skirtos jauniesiems šauliams, besimokantiems pagal keturias pakopų, suskirstytų pagal amžių ir pasiekimus, programas. Lietuvos šaulių sąjunga organizuoja ir tarptautinę stovyklą „Žalgiris“, į kurią paprastai atvyksta jaunimas iš Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, dalyvaujantis giminingų Lietuvos šaulių sąjungai organizacijų veikloje savo šalyse. Jaunimo dėmesį patraukia ir specializuotos – parašiutininkų, narų ir kitos – stovyklos, skirtos jauniesiems šauliams. Tačiau turbūt daugiausiai dėmesio kasmet sulaukia keliomis pamainomis organizuojamos vasaros stovyklos, į kurias suplūsta moksleiviai iš visos Lietuvos.

    Stovyklų dalyviai

    Jaunųjų šaulių stovyklose yra kviečiami dalyvauti visi jaunieji šauliai, visus mokslo metus besimokantys pagal vieną iš IV pakopų programų. Kitaip tariant, vasaros stovykla jiems – tai kaip baigiamasis mokymosi proceso akordas. Jos metu apibendrinama viskas, ko jaunasis šaulys mokėsi būrelyje ar kuopoje, įgytos žinios įtvirtinamos praktiškai. Jeigu visos užduotys sėkmingai įvykdomos, jaunasis šaulys iš stovyklos išvyksta turėdamas jo pasiekimus liudijantį pažymėjimą ir atitinkamos pakopos ženklelį. Stovykla neleidžia užsimiršti, kad įvairiausių žinių semiamės ne tik mokykloje, bet ir kasdien – ištisus metus.

    Paprastai į stovyklas kviečiami atvykti ne tik jaunieji šauliai, bet ir visi Lietuvos mokiniai. „Turime nuostatą, jog iki trečdalio stovyklautojų vienoje stovykloje gali būti moksleiviai, o stovykla jiems – tai pažintis su Lietuvos šaulių sąjunga“, – teigia Vilniaus Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vado pavaduotoja Renata Šmailienė. Tačiau, pasak jos, tokiu atveju dažnai susiduriama su tam tikrais keblumais, nes jaunųjų šaulių ir tiesiog moksleivių žinių lygis visiškai skirtingas, taigi, tampa sudėtinga organizuoti bendras veiklas. Todėl šiais metais Vilniaus rinktinė vieną stovyklą organizavo tik moksleiviams, kurie su Lietuvos šaulių sąjunga neturi nieko bendro. „Atrodo, tai pasiteisino – moksleiviai turėjo puikią progą susipažinti su jaunųjų šaulių veiklomis, aktyviai praleisti laisvalaikį ir, tikimės, kad bent keletas iš jų rudenį prisijungs prie jaunųjų šaulių veiklos“, – „Apžvalgai“ pasakoja R. Šmailienė.

    Dažnai jaunųjų šaulių stovyklas renkasi tie, kas nori tam tikrų iššūkių, nori išmėginti save. Tie, kurie atvažiuoja pirmą kartą, – jau yra kažką kažkur girdėję ir nori tas veiklas „pasimatuoti“ patys. Šios stovyklos – ne tik pramogos ir įdomios veiklos, tai ir tam tikra drausmės mokykla. „Būna, kad po stovyklos praėjus jau kuriam laikui skambina mama ir dėkoja, nes jos vaikas vis dar pats klojasi lovą ir susitvarko daiktus“, – džiaugiasi viena iš stovyklų rengėjų R. Šmailienė.

    Turinys

    Visa veikla stovyklos metu yra sudėliota į pakankamai griežtą dienotvarkę, kurioje numatytas aktyvių veiklų, miego, kėlimosi, laisvalaikio, tvarkymosi laikas. Kiekvienas rytas pradedamas bendra rikiuote, vėliavos pakėlimu, Himno giedojimu. Atvykę į stovyklą, vaikai patys tampa atsakingi už tvarką gyvenamosiose patalpose. Kai kuriems tai būna visiškai neįprasta ir tenka su savimi pakovoti, kad pritaptų.

    Suprantamas dalykas, jog stovyklos kokybė labai priklauso nuo jos rengėjų, bei tų, kurie dirba su vaikais. Stovyklų metu Lietuvos šaulių sąjungai nemažai padeda kariuomenė – Krašto apsaugos savanorių pajėgos skiria savo instruktorius, kurie veda specializuotus užsiėmimus. Taip pat stovyklose dirba kompetentingi, turintys darbo su jaunimu patirtį šauliai, mokytojai. Tradiciškai stovyklose gelbsti ir generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnai, iš kurių ne vienas yra buvęs jaunasis šaulys. „Iš tiesų, personalą stovykloms stengiamės atsirinkti pakankamai kruopščiai, nes iš esmės nuo vadovo, instruktoriaus ir priklauso, ar vaikas, jaunasis šaulys, norės toliau pasilikti veikloje ar ne, o jei dar nėra jaunasis šaulys – ar norės juo tapti po stovyklos.“ – teigia Renata Šmailienė.

    Planuojant stovyklų programas yra stengiamasi jas sudėlioti taip, kad vaikams būtų įdomu, nenuobodu ir nebūtų atitolta nuo ugdymo programos, kadangi vienas iš stovyklos tikslų – gilinti per mokslo metus įgytas atitinkamos pakopos žinias ir pritaikyti jas praktiškai. Taip pat čia koncentruojamasi į jauno žmogaus, kaip asmenybės, ugdymą, jo vertybinės sistemos formavimą. Todėl didelis dėmesys šiose vasaros stovyklose skiriamas pilietiniam, patriotiniam ugdymui, lyderystei, fiziniam vaikų aktyvumui.

    Stovyklaudami jaunieji šauliai eina į žygius, tobulina orientavimosi vietovėje žinias, atitinkamai pagal amžių mokosi šaudyti iš pneumatinių ar mažo kalibro šautuvų, yra mokomi įsirengti stovyklavietes miške, atlieka komandines užduotis, sportuoja, patys organizuoja laisvalaikio pramogas – įvairius prisistatymus, žaidimus. Vyksta filmų peržiūros, vėliau jų aptarimai ir diskusijos.

    Į stovyklas būna kviečiami kariuomenės atstovai, visuomenininkai, žymūs žmonės,  kurie su vaikais diskutuoja apie kario, karininko karjerą, lyderystę, asmeninę atsakomybę, pilietiškumą.

    Pasak Renatos Šmailienės, kiekvienas vaikas visą procesą priima skirtingai: vieni atvažiuoja tik gerai praleisti laiką, kiti – nori augti ir išmokti. Ir vieni, ir kiti čia priimami vienodai, nes dar vienas iš stovyklos tikslų – parodyti, ką veikia Lietuvos šaulių sąjunga ir jaunieji šauliai bei leisti vaikui pasirinkti: tinka jam tai ar ne. „Dažnai būna, kad skambina tėveliai ir prašo vaiką priimti į stovyklą „perauklėjimui“, nes vaikui trūksta drausmės, disciplinos. Tačiau visada tokiu atveju akcentuojame, kad auklėjamųjų stovyklų neorganizuojame. Mes galime tik bandyti nukreipti vaiką, parodyti, kad gali būti ir kitaip, tačiau pasirinkimas – visada tik jo“, – teigia R. Šmailienė.

    Kur vyksta stovyklos ir kaip jose dalyvauti

    Jaunųjų šaulių vasaros stovyklos sulaukia nemažai dėmesio ne tik dėl savo kokybiško, išskirtinio turinio, bet ir prieinamumo visiems, ne tik jauniesiems šauliams. Skirtingai nuo didžiosios dalies stovyklų, Lietuvos šaulių sąjungos stovyklos praktiškai yra nemokamos, jaunieji šauliai ar moksleiviai moka tik simbolinį registracijos mokestį, kuris šiais metais buvo 10 eurų. Viena stovyklos pamaina paprastai trunka 5–7 dienas. Jaunųjų šaulių stovyklos organizuojamos visuose regionuose (apskrityse), išskyrus kai kurių aukštesnių pakopų stovyklas, kurios organizuojamos kelioms rinktinėms bendrai. Už stovyklų rengimą atsakingas atitinkamoje apskrityje esantis šaulių rinktinės štabas, o stovykloje kviečiami dalyvauti to regiono jaunieji šauliai ir/ar moksleiviai. Taigi, stovykla yra atvira praktiškai visiems šalies vaikams.

    Jeigu vaikas jau yra jaunasis šaulys, visą informaciją apie būsimas vasaros stovyklas gauna savo būrelyje ar kuopoje mokomojo proceso metu ir tikslingai visus metus mokosi, kad galėtų dalyvauti stovykloje. Jeigu stovykloje nori dalyvauti moksleiviai, dar nedalyvaujantys jaunųjų šaulių veikloje, jie turėtų būti ne jaunesni nei 12 metų ir kreiptis į savo apskrities šaulių rinktinę. Visus rinktinių kontaktus ir daugiau informacijos apie Lietuvos šaulių sąjungos veiklą galima rasti adresu www.sauliusajunga.lt. ■

  • ATGAL
    Ketvirtąjį kartą susirinkusieji į "Gyvybės apdovanojimus" džiaugėsi įkvepiančiais gyvybės puoselėjimo pavyzdžiais
    PIRMYN
    Pėsčiųjų žygiai – ne tik kojoms miklinti, bet ir atminčiai lavinti
  • Mūsų draugai:
  • ELP grupė
  • Bernardinai.lt
  • Europarlamentaras Algirdas Saudargas

Copyright © 2011 apzvalga.eu. Visos teisės saugomos.

Draudžiama tinklapyje „Apžvalga“ paskelbtą tekstinę ir vaizdinę medžiagą panaudoti kitose žiniasklaidos priemonėse arba platinti šio tinklapio medžiagą kuriuo nors pavidalu be „Apžvalgos“ leidėjų sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti „Apžvalgą“ kaip šaltinį.